Tačiau šie išradimai yra pernelyg sudėtingi, kad juos padarytų vienas žmogus, organizacija ar net tauta. Buvo šimtai kitų genialių išradimų, be kurių išmanieji telefonai nebūtų atsiradę. Kiekvienas jų buvo nesuskaičiuojamo skaičiaus įvairių šalių tyrėjų, universitetų, vyriausybių ir privačių bendrovių darbo rezultatas. Paminėsiu tik tris telefonui esminius išradimus.
Išmaniojo telefono nebūtų be lytėjimu valdomo ekrano. Tokį ekraną 1969 metais užpatentavo britų radarų inžinierius Ericas Arthuras Johnsonas, kurį „Apple“ 1997 metais pritaikė mobiliesiems telefonams. Nuo Johnsono išradimo milijardai dolerių buvo išleisti tokių ekranų technologijoms. Johnsonas žengė pirmąjį žingsnį, tūkstančiai viso pasaulio tyrėjų ėjo toliau, o „Apple“ apjungė jų rezultatus mobiliajame telefone.
Telefonų nebūtų be pakartotinai įkraunamų ličio baterijų. Britų mokslininkas Stanley Whittinghamas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje sukūrė saugias ličio baterijas. Daug tyrimų buvo atlikta, kol japonų bendrovė 1991 metais pirmoji jas panaudojo mobiliajame telefone. 2007 metais bendrovė „Apple“ tokiomis baterijomis aprūpino milijonus išmaniųjų telefonų. Ličio baterijų tyrimai intensyviai tęsiami elektromobiliams.
Išmanieji telefonai nebūtų išmanieji be interneto. „Apple“ inžinierius Andy Grignonas jį prijungė prie interneto 2004 metais. Stivui Džobsui tai nepatiko. Bet tūkstančių mokslininkų pastangomis dabar kiekvienas turime kišenėje galimybę internetu bendrauti su bet kuo pasaulyje.
Timas Berners-Lee praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, dirbdamas Europos branduolinių tyrimų organizacijoje CERN ir ieškodamas būdų, kaip geriau keistis tyrimų duomenimis, išrado internetą (World Wide Web).
Bet ir Berners-Lee buvo ne vienintelis. Jeigu World Wide Web yra žemėlapis, tai internetas yra kraštovaizdis, kuriame mes vairuojame – tinklo infrastruktūra, jungianti milijonus kompiuterių, leidžiantis kiekvienam globaliai bendrauti su bet kuriuo kitu, perduodantis didelius informacijos kiekius.
Interneto pradžia buvo 1965 metai, kai du tyrėjai JAV Masačiusetso technologijos institute Thomas Merrill ir Lawrence Roberts telefono linija sujungė du kompiuterius, nutolusius vienas nuo kito 4 800 kilometrų atstumu. Vėliau Amerikos gynybos agentūra sujungė visus savo karinius kompiuterius į vieną Arpanet tinklą. 1969 metų spalį Arpanet padėjo interneto pamatus, po trijų mėnesių nuo žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje. Interneto kūrime ir tobulinime taip pat dalyvavo tūkstančiai mokslininkų ir inžinierių.
Šie kosmoso užkariavimo amžiaus proveržiai darė įtaką kitiems išradimams. Nors dabartinis išmanusis telefonas yra 120 milijonų kartų galingesnis už kompiuterį, kuris nuskraidino astronautus erdvėlaiviu „Apollo 11“ į Mėnulį, jo tikroji galia slypi galimybėje daryti įtaką milijardams interneto svetainių ir teraibitų, kurie sudaro internetą.
Nuo pirmojo „Apple“ patento 1997 metais buvo paskelbta daugiau nei 400 000 publikacijų, skirtų išmaniųjų telefonų kūrimui. Yra nesuskaičiuojama daugybė kitų fizikų ir chemikų tyrimų, be kurių išmaniųjų telefonų neturėtume. Navigacinę sistemą GPS pagimdė Amerikos kariškių finansai, o sudėtingi skaitmeniniai algoritmai buvo sumanyti aptikti rusų branduolinius sprogdinimus.
Išmanieji telefonai yra erą apibūdinanti technologija. Tokios technologijos neatsiranda dėl vieno reto talento žmogaus ar organizacijos, bet dėl daugelio inovacijų ir dešimtmečių mokslinių tyrimų, tūkstančių tyrėjų ir organizacijų, stovinčių vienas ant kito pečių ir žiūrinčių truputį toliau į ateitį. Globalių iššūkių amžiuje turime tai ne tik atsiminti, bet ir būti įkvėpti.
Išmaniųjų telefonų kūrimas rodo, kad moksliniai tyrimai turi būti atviri ir skaidrūs, plačiai ir greitai paplisti pasaulyje, skelbiami tarptautinėje spaudoje. Tyrimų sąžiningumas ir rezultatų atkartojamumas, skaidrus rezultatų recenzavimas, atviras prie jų priėjimas, tyrimų įvairovė — tai jaudinantys žingsniai globalios tyrimų ekosistemos infrastruktūros reformavimo link, kuri yra geriausia viltis ateičiai.