aA
Tiek gyventojai, tiek jų duomenis tvarkančios įmonės dar nepakankamai rūpinasi duomenų saugumu, pranešime žiniasklaidai pastebi IT bendrovės „Squalio Lietuva“ vadovas Martynas Bieliūnas. Nors daug kas girdėjo apie tapatybės vagystes ir nutekintus klientų duomenis, tačiau Lietuvoje neretai galvojama, kad didesni incidentai mūsų asmeniškai nepalies.
© Shutterstock

Deja, realybė jau kitokia – duomenys nuteka vis dažniau, tampa gerai parduodama ir itin paklausia preke, o piktavališkai panaudoti tiek gyventojams, tiek jų duomenis tvarkančioms įmonėms sukelia vis daugiau galvos skausmo.

„Išgaruoja“ pinigai sąskaitose

Baiminamės, jei iš piniginės ištraukė pinigus, tačiau retas nešiojamės didelę grynųjų pinigų sumą. Taigi ilgapirščiai dažniausiai pasitenkina sąlyginai mažu laimikiu. Visgi labiau reikėtų saugotis prisijungimo prie elektroninės bankininkystės praradimo. Po tapatybės vagystės ar asmens duomenų praradimo galime netekti visų savo sąskaitoje laikomų pinigų – finansinė žala gali būti milžiniška, prarastos visos turimos santaupos.

Jūsų vardu išsimokėtinai perkamos prekės ar imamos paskolos

Ištuštėjusią sąskaitą pastebėsime gana greitai, tačiau tai nėra pati didžiausia blogybė. Turėdami mūsų duomenis piktavaliai gali pridaryti bėdų keleriems metams „į priekį“, pavyzdžiui, paimti kreditą ar lizingu prisipirkti įvairių brangių prekių. Kol tiesa bus atskleista, būtent jums reikės už viską mokėti.

Gali nukentėti ir reputacija

Kartu su prarastais duomenimis piktavaliai nesunkiai gali pasiekti itin privačią informaciją – asmeninius susirašinėjimus, dokumentus ar nuotraukas. Tai puikus būdas pasipelnyti, ypatingai tuomet, jei asmuo yra visuomenėje gerai žinomas.

Nutekėjusi informacija tampa manipuliacijų objektu: neretai mums patiems ją siūloma išsipirkti, ji parduodama kitiems asmenims, siekiantiems pakenkti, grasinant viešumu ar šantažuojant liepiama priimti kažkam palankius sprendimus. Atrodo, kad tai kino filmų siužeto detalės, deja, kaip rašoma pranešime, ir Lietuvoje nutekinti asmens duomenys ne kartą buvo panaudoti siekiant finansiškai, moraliai, psichologiškai ar net politiškai susidoroti.

Iš jūsų pašto dėžutės draugams gali būti išsiųsti tikroviškai ir jūsų stiliumi parašyti laiškai su melagingomis nelaimių istorijomis ar prašymais paremti. Kol viskas išaiškės, ir piktavalių pėdos atauš, o jums teks skirti ne vieną dieną tiesai sugrąžinti. Todėl M. Bieliūnas pataria visais atvejais budriai dalintis asmenine informacija, taip pat nebijoti klausti, kaip bus naudojami palikti el. pašto, gyvenamosios vietos adresai ar telefonų numeriai.

Valstybės institucijoms „pranešite“ apie nebūtus įvykius

Pasinaudoję pavogtais prisijungimais prie įvairių valstybės institucijų svetainių, kibernetiniai vagys gali daryti bet ką: deklaruoti jūsų naują gyvenamąją vietą ar nebūtas pajamas, išregistruoti vaikus iš darželio ar mokyklos, atidaryti naują sąskaitą. Tokių problemų sprendimas pareikalaus tikrai daug laiko ir labai stiprių nervų.

Milžiniški nuostoliai verslui

Pačios to nežinodamos, įvairių finansinių machinacijų aukomis gali tapti ir įmonės. Tarptautinės IT bendrovės „Oracle“ vadovas Baltijos šalims Andrius Skunčikas įsitikinęs, kad jei duomenys įmonėje nėra gerai apsaugoti informacinių technologijų priemonėmis ir griežtomis procedūromis, prie svarbios informacijos anksčiau ar vėliau prieis piktavaliai. Jie gali kurį laiką tik stebėti jūsų įmonės informaciją, dalintis ja su jūsų konkurentais, keisti ar tvarkyti jūsų duomenis ir ataskaitas, taip pat nusikopijuoti klientų kontaktus – žodžiu, tokie veiksmai gali netgi sužlugdyti verslą. Galite kurį laiką net neįtarti, jog įmonei kenkiama, o visus procesus „tvarko“ pašaliniai žmonės.

Gyventojus ragina atsargiau dalintis duomenimis, o įmones – paskubėti susitvarkyti

Nors įmonės privalo užtikrinti duomenų saugumą, tačiau realybė yra kitokia. Didelės patirties duomenų apsaugoje turinčios įmonės atstovas pasakoja, kad likus vos pusmečiui iki ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimo daugumai organizacijų tenka atlikti milžiniškus „namų darbus“.

Ar jau dabar kiekvienas įmonės vadovas gali užtikrinti, kad jo valdomoje organizacijoje, tik asmeniui sutikus, yra kaupiami ir sisteminami jo duomenys? Ar galėtų klientams paaiškinti, kokiais būdais duomenis apie jį surinko ir kokiais tikslais juos naudos? Be to, labai svarbu žinoti, ar įmonė turi tikrai gerą informacinių technologijų specialistą, kuris ne tik geba valdyti įsigytas apsaugos priemones bei įdiegtas sistemas, bet gali nuspėti programišių mintis ir užkirsti kelią galimoms jų atakoms.

Andrius Skunčikas atkreipia dėmesį, kad šalia išorinių grėsmių nereikėtų nuvertinti ir rizikos, susijusios su įmonės darbuotojų piktavališkais veiksmais. Taip pat gali įvykti ir netyčinių klaidų, kurias dažnai vadiname žmogiškuoju veiksniu. A. Skunčikas pateikia pavyzdį, kai duomenų bazių administratoriai įmonėse dažnai turi perteklines prieigos teises prie klientų ar darbuotojų asmeninių duomenų, nors pagal saugos gerąsias praktikas to neturėtų būti, ir įmonė tiesiog neišnaudoja turimų IT priemonių tokią prieigą suteikti tik įgaliotam saugos darbuotojui ar teisininkui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

7 geriausios paslaugos nuotraukoms saugoti (2)

Programos padės jums sutvarkyti nuotraukų kolekcijas neprarandant nei vieno jūsų turimo vaizdo.

Prasideda trečiasis „Women Go Tech“ sezonas: sieks 120 sėkmės istorijų

Programa „Women Go Tech“ pradeda naują – jau trečiąjį – sezoną ir kviečia teikti...

10 žaidimų, kurie sukels emocijų audrą (19)

Šie projektai privers jus nuoširdžiai nerimauti dėl personažų likimo ir kels norą eiti iki pat...

Dirbtinis intelektas – sergantiems Parkinsono liga

Tikimasi, kad per paskutinį dešimtmetį ypač suaktyvėję dirbtinio intelekto technologijų tyrimai...

3 galvosūkiai, kuriuos „Apple“ anksčiau naudodavo pokalbiuose dėl darbo: į kelis iš jų atsakysite? (47)

Anksčiau technologijų įmonės pokalbiuose dėl darbo pasitelkdavo įvairius galvosūkius. Dabar ši...

Top naujienos

Ekonomistai mala į miltus naują pensijų reformą: tokios sistemos nerastume niekur į Vakarus nuo Berlyno sienos (244)

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka. Kam ji naudinga? „Delfi Dėmesio centre“...

Vaiko teisių tarnybos vadovė: kauniečių šeimos berniukas buvo mušamas rykštele (396)

Du vienos kauniečių šeimos vaikai perkelti į laikinąją globą po to, kai mama per...

Čempionų lyga: „Juventus“ laimėjo Mančesteryje, Romoje – incidentas metro, sužeistieji ir CSKA fiasko (8)

Trečiadienio vakaras UEFA Čempionų lygoje buvo karštas. Sužaistos aštuonerios trečio grupių...

Širinskienės klausimas konservatorei: kurioje vietoje čia yra visuomenės teisė žinoti? (354)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos atstovei Radvilei...

Orai: talžys vėjai, būkite atsargūs! (6)

Šiąnakt pradės stiprėti šiaurės vakarų vėjas: vakariniuose rajonuose gūsiai sieks 15–20...

Kaip atrodo pigiausiai parduodami būstai Lietuvos didmiesčiuose (55)

Didmiesčiuose šiuo metu tikrai nestinga būstų pasiūlos, tačiau jiems įsigyti kartais...

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (1152)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Elle ir Žilvinas Grigaičiai pirmą kartą pasirodė kartu po santykių krizės: pora švenčia gyvenimą (77)

Antradienio vakarą Vilniaus širdyje žinomi žmonės rinkosi į atsinaujinusio žurnalo...

Tyrimas parodė: seksas su buvusiu partneriu netrukdo atsigauti po išsiskyrimo (25)

Tūkstančius kartų girdėjote įspėjimą, kad po išsiskyrimo to daryti nederėtų, tačiau seksas...

Kaip Agnės Jagelavičiūtės padiktuotą aprangos kodą interpretavo vakaro svečiai (32)

Kaip apsirengtumėte į vakarėlį, kurio aprangos kodas – fashion animal ? Savo interpretacijas...