aA
Pirkiniai, registacija pas gydytoją, elektroninės valdžios paslaugos, bankai, namų ūkis – visa tai jau galime tvarkyti neišeidami iš namų. Tereikia turėti telefoną arba kompiuterį, internetą ir reikiamą programėlę. Sutaupome laiko, sveikatos ir net pinigų.
Žygimantas Mauricas, Ignas Krasauskas, Kęstutis Andrijauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Ar artimoje ateityje visiškai persikelsime į elektroninę erdvę ir visus kasdienius reikalus galėsime tvarkyti šalia turėdami savo išmanųjį telefoną?

Apie tai DELFI diskutavo Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas Kęstutis Andrijauskas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „ManoBūstas“ vykdantysis direktorius Ignas Krasauskas.

Mūsų telefonuose yra daugybė programėlių: vienos jų skirtos pramogoms, kitos – padeda greičiau ir patogiau susitvarkyti reikalus. „ManoBūstas“ vykdantysis direktorius I. Krasauskas papasakojo apie jau metus veikiančią programėlę „eBūstas“, skirtą daugiabučių gyventojams.

„Programėlė jau turi 70 tūkst. vartotojų, 18 tūkst. iš jų programėlę naudoja apmokėti sąskaitas. Daugiabučių namų gyventojai nori kuo daugiau žinoti apie savo turto būklę, apie tai, kas vyksta name, kuo gyvena bendruomenė, kokie sprendimai yra būtini. Programėlė padeda visa tai sužinoti, susitarti dėl būtinų sprendimų, užregistruoti gedimus“, – pasakoja I. Krasauskas.

Jis prisipažįsta, kad daugeliui daugiabučių namų gyventojų teko keisti įpročius. Anksčiau apie gedimų namuose daugelis pranešdavo skambučiu ar el. paštu.

„Dabar visas problemas galima registruoti čia ir dabar, net nebūtina būti namie. Žmonės gali tai daryti atostogų ar komandiruočių metu. Programėlė itin naudinga tiems butų savininkams, kurie išvykę gyventi į užsienį. Programėlė leidžia sužinoti, viską kas vyksta, apmokėti sąskaitas, pasitikrinti, kiek namo gyventojai yra sukaupę lėšų namo tvarkymui, inicijuoti sprendimus tam tikriems renovacijos darbams, laiptinių remontui ar aplinkos tvarkymui.

Patiems „ManoBūstas“ darbuotojams programėlė taip pat palengvino darbą, nes patys gyventojai praneša apie gedimus, siunčia nuotraukas. Gyventojai gali išsikviesti santechniką ar elektriką“, – privalumus vardija I. Krasauskas.

Elektroninius valdžios vartus praveria milijonas

Turbūt daugelis mūsų turto pajamų deklaracijas, mokesčius ar kitus reikalus tvarkomės per elektroninius valdžios vartus.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto vadovas Kęstutis Andrijauskas sako, kad šiais metais portale epaslaugos.lt apsilankė 1,3 milijono unikalių vartotojų, o iš viso prisijungimų buvo apie 15 milijonų.

„Dažniausiai internetu žmonės tvarkosi socialinės rūpybos, mokesčių valdymo ir administravimo, deklaravimo paslaugos, verslo subjektų paslaugos. Šios paslaugos yra ir labiausiai išvystytos. Kuo intensyviau žmonės naudoja tam tikras paslaugas, tuo jos yra labiau ištobulintos. Pavyzdžiui, pajamų deklaracijos. Turbūt daugelis pajamų deklaracijas užpildo internetu arba tiesiog patvirtina jau iš anksto paruoštas deklaracijas. Tai yra ilgalaikio darbo, ilgalaikio sistemos tobulinimo rezultatas.

Pagal Europos Komisijos kasmet skaičiuojamą skaitmeninės visuomenės indeksą Lietuva yra tryliktoje vietoje – tai yra aukščiau vidurkio. Prisimenant faktą, kokias pozicijas kituose reitinguose užima Lietuva, tai yra visai neblogas pasiekimas“, – sako K. Andrijauskas.

Robotų dar teks palaukti

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas tikina, kad 80 proc. visų paslaugų jau yra arba artimoje ateityje bus perkelta į elektroninę erdvę, tačiau 20 proc. paslaugų nebus perkelta.

„Bent jau tol, kol robotai nebus tokio kokybinio ir emocinio lygio kaip žmonės. Turbūt to nesulauksime dar šiame šimtmetyje. Pinigų pavedimai, periodiniai mokėjimai, kortelių užsakymai ir panašios paslaugos puikiai veikia elektroninėje erdvėje, tačiau būna ir sudėtingų situacijų ar sprendimų, kai žmonės nori ateiti į banką pasikonsultuoti su specialistais. Pavyzdžiui, investicijų, paveldėjimo, su didelėmis pinigų sumomis susiję klausimais.

Vis dėlto tie 80 proc. paslaugų yra siekiamybė, tiek turbūt dar nesiekiame. Naudojantis programėle ar tinklalapiu labai svarbus yra pasitikėjimo elementas. Nes jei žmogus nepasitiki, jis ir nesinaudos elektroninėmis paslaugomis. Kitas dalykas yra gebėjimas naudotis ir įpročio susiformavimas. Jei vyresnio amžiaus asmenys nepratę ir nemoka naudotis išmaniais įrenginiai, jie ir nesinaudos.

Iš verslo pusės naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis dažnai lemia tai, kad jos yra pigesnės. Taip yra skatinama naudotis technologijomis. Tai naudinga abiems pusėms – vartotojas sutaupo laiko, įmonės sutaupo kaštų. Taip sukuriama didesnė pridėtinė vertė“, – sakė Ž. Mauricas.

Daugiau žiūrėkite DELFI įraše:

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujasis „Huawei“ flagmanas: galima būtų vadinti geriausiu išmaniuoju, jei ne keli trūkumai (107)

Sparčiai kylanti kinų kompanija „Huawei“ šiuos metus užbaigia tikrai triumfuodama. Lyginant su...

„SpaceX“ kalėdinė krovinių siunta pasiekė Tarptautinę kosminę stotį (6)

JAV bendrovės „ SpaceX “ krovinių kapsulė, kurioje, bet kitų atsargų, esama kalėdinių...

Regėjimo aštrumą didinantis sprendimas medikams nugalėjo metų produkto rinkimuose (6)

Kauno mokslo ir technologijų parke šįvakar apdovanotos perspektyviausius ir inovatyviausius...

Jūsų telefonas gali ir tai: mažai žinomos populiariausių išmaniųjų funkcijos (22)

Išmanieji telefonai taip vadinami dėl to, kad juose galima diegti įvairias programėles, žaisti...

Panevėžio robotų fiestoje – beveik 300 robotų kūrėjų

Jau šį šeštadienį, gruodžio 8 d., Panevėžys taps Lietuvos robotikos sostine. Iš skirtingų...

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (508)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (79)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (21)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (35)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (63)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (73)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (6)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Ministras: emigracija nėra nieko blogo, mes gal kartais dramatizuojame situaciją (76)

Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas,...

Suskaičiavo pėsčiųjų klaidas: į perėjas su ausinėmis, neapsižvalgius ir net nesulaukus žalios (36)

Ryte skubėdami į darbus, lydėdami vaikus į mokyklas ir eidami per perėjas, beveik pusė...

Meghan Markle ir Kate Middleton nesutaria žymiai seniau, nei manyta – išdavė tam tikri ženklai, bet niekas nepastebėjo (15)

Kalbos apie Meghan Markle ir Kate Middleton nesutarimus, panašu, įgauna pagreitį. Keista, jog...