Tai suteikė galimybę palyginti abiejų operacinių sistemų produktyvumo lygį viename ir tame pačiame įrenginyje.
Reikia paminėti, kad iš karto po atnaujinimo duomenų šifravimas pagal nutylėjimą yra išjungtas (jį reikia aktyvuoti rankiniu būdu). Tikėtina, kad ši funkcija bus iš karto aktyvuota tik įrenginiuose su gamykliškai įdiegta „Android 5.0“. Šifravimas išjungtas ir „Nexus 7“, „Nexus 10“, „Nexus 5“ ir „Moto G (2014)“ įrenginiuose.
Be to, pirmoji „Nexus 7“ versija (2012 m. modelis) negavo sąsajos „Google Now Launcher“, taigi pradžios ekranas liko toks pats, kaip ir „Android 4.3“. Tiesa, visa tai galima lengvai ištaisyti – aplinką galima atsisiųsti iš „Google Play Store“.
Produktyvumo lygis po „Android 5.0“ įdiegimo šiek tiek sumažėjo, tačiau skirtumas daugeliu atvejų nebus labai didelis. Bene didžiausias skirtumas – tai operacinės sistemos pasikrovimo sparta: jei „4.4.4 Kitkat“ atveju šis rodiklis buvo 46,33 sekundės, tai „5.0 Lollipop“ – 67,9 sekundės.
Daugumą pratestuotų programėlių taip pat kraunasi kiek ilgiau, tačiau bendras spartos lygis krito nedaug, todėl plika akimi mažai kas pastebės. Nereikėtų tikėtis spartos prieaugio, dirbant su keletu programų vienu metu – šiuo atveju „Nexus 7“ kenčia nuo lėto duomenų kaupiklio.
Google ne kartą akcentavo, kad „Android 5.0 Lollipop“ turi pasiūlyti didesnį energetinį efektyvumą, t.y. telefonų ir planšetinių kompiuterių su šia OS baterijos turėtų veikti ilgiau. Ar praktikoje matėsi šio teiginio rezultatai?
Deja, bet „Nexus 7“ su abejomis „Android“ versijomis dirbo apie 7 valandas, naršant Internete per „Wi-Fi“, o taip pat apie 3 val. 40 min., atliekant „WebGL“ testą.
Tokiu būdu, galima konstatuoti, kad senesni mobilūs įrenginiai negali išnaudoti deklaruotų „Android 5.0“ privalumų, todėl dabar reikia laukti testų, kuriuose dalyvaus naujesni „Nexus“ šeimos modeliai, o taip pat kitų gamintojų mobilūs įrenginiai.
