aA
Pagal Nyderlandų energetikos tinklų planus Šiaurės jūroje reikėtų įrengti dirbtinę salą „Dogger Bank“, kuri ribotųsi su šalia esančiomis vėjo jėgainėmis. Ši sala veiktų kaip didžiulių jūroje esančių vėjo jėgainių centras, tarsi elektros šakotuvas.
© Youtube

Planuojama, kad „Dogger Bank“ būtų įrengta 125 km (78 mylių) nuo Rytų Jorkšyro pakrantės.

Ši vieta pasirinkta dėl vėjuotumo ir seklios vietovės. Numatoma, kad elektros šakotuvas perduotų energiją per ilgą kabelį į JK ir Nyderlandus, o vėliau galbūt ir į Belgiją, Vokietiją ir Daniją.

„TenneT“, projekto paramos teikėjas, visai neseniai pasidalino tyrimo išvadomis, kuriose teigiama, kad šis planas gali būti milijardais eurų pigesnis nei įprastų vėjo jėgainių ir tarptautinių elektros jungčių įrengimas. Šis projektas pateikiamas kaip novatoriškas atsakymas į pramonės keliamus vis didesnius uždavinius, kaip būtinybę mažinti jūrinės vėjo energetikos kaštus.

Vėjo jėgainės keliasi vis toliau nuo kranto. To priežastis labai paprasta – tiesiog nebelieka tinkamos vietos.

„Svarbu, kad būtų judama link išlaidų mažinimo. Juk dabar jūrinei vėjo energetikai priekrantėse beveik nebelieka vietos, tad logiška – mes žiūrime į vis tolimesnius regionus“ – sako Rob van der Hage, „TenneT“ vėjo jėgainių tinklo plėtros programos vadovas.

Kiekvienas kilometras tolyn į jūrą reiškia papildomai brangų elektros kabelį. Tad esant masto ekonomikai, didesniam vėjo greičiui toliau nuo kranto ir palyginti trumpiems ir pigesniems elektros kabeliams, kurie paima energiją iš jūrinių vėjo jėgainių – salos idėja išspręstų daugybę klausimų.

Saloje esantys keitikliai pakeistų kintamą srovę, kuri keliaudama didelius atstumus patiria elektros energijos nuostolius, į nuolatinę srovę, kuri būtų nukreipta į JK arba Nyderlandus. Naudojant tokią technologiją vėjo jėgainės įgautų lankstumo, tai reiškia, kad būtų galima elektros energiją tiekti į bet kurios šalies rinką ir bet kuriuo metu. Vėjo jėgainių pagaminta energija būtų maksimaliai išnaudojama.

Kad tilptų visa reikalinga įranga, salos dydis turėtų siekti 5–6 kvadratinius kilometrus. Ir nors pastatyti salą atrodo didžiulis inžinerinis iššūkis, Rob van der Hage yra ryžtingai nusiteikęs: „Ar tai sunku? Nyderlanduose, kai mes pamatome vandens „gabalą“, užsimanome statyti salas ir atsikovoti žemę. Mes tai darėme šimtmečius. Tai nėra didžiausias iššūkis“.

Visgi didžiausios šio projekto kliūtys greičiausiai bus susijusios su ekonominiais dalykais. Nors „TenneT“ planuoja pritraukti maždaug 1.5 mlrd. eurų investicijų salos statybai, pačios elektros energijos gamyba turi būti palikta tokiems vėjo jėgainių parkų vystytojams kaip Danijos „Ørsted“ ir Vokietijos „Innogy“. Tačiau norėdami su jais darbuotis „TenneT“ turi rasti energijos tinklo operatorių, tokį kaip „UK National Grid“, kurie padėtų sumokėti už ilgo nuotolio kabelių tiesimą.

Šis planas yra labai ambicingas ir Rob van der Hage pripažįsta, kad „sala galėtų pradėti pilnai veikti ne ankščiau kaip 2027 metais. Visgi ši sala galėtų valdyti 30 GW galios vėjo jėgainių parką, o tai yra 2 kartus daugiau nei dabar yra įrengta jūrinių vėjo jėgainių visoje Europoje“. Šiuo planu susidomėjo tokios bendrovės kaip „Shell“, kuri neseniai padvigubino savo atsinaujinančios energijos investicijas, nors ir pripažino, kad jūroje esančios vėjo jėgainės, nepaisant to, kad paprastai kainuoja milijardus eurų, dar nėra pakankamai didelės, kad galėtų maksimaliai į jas investuoti.

Peter Atherton, Cornwall Insight energetikos analitikas, pripažįsta, kad „tai bus brangus projektas, palyginti su vėjo jėgainių parkais šalia pakrančių“, bet ir pripažino, kad „tai bus labai įdomus projektas, o kadangi pramonė vis labiau keičiasi reikia imtis nestandartinių, vadinamų „thinking outside the box“ metodų.

Pagrindinis klausimas lieka ar ekonomiškai yra įmanoma įgyvendinti šį projektą, ar įmanoma parduoti Šiaurės jūros vėją“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sukūrė sparčiausią kamerą pasaulyje

INRS (Institut national de la recherche scientifique) profesorius ir ultrasparčių atvaizdų...

B. Gatesas: kapitalizmas gali atsakyti į nelygybę

Kapitalizmas yra tinkamas būdas kovoti su nelygybe, nes jo sukuriamas mokestines pajamas galima...

Kodėl iš mobiliojo telefono kyšantis pirštas atrodo taip šiurpiai?

Taip, tai robotizuotas pirštas, pritaisytas prie telefono aparato. Jei manote, kad jis atrodo...

Kai kurių kruizinių laivų išmetimo vamzdžių bokštai turi sparnus: ar žinote, kam jie reikalingi? (1)

Kruiziniai laivai yra pramogų kupini miestai ant vandens, keliaujantys aplink pasaulį. Tai yra...

4 neįtikėtini išmaniųjų priedai: nuo projektoriaus iki raktų seklio

Išmanieji daugeliui jau pakeitė tokius įrenginius kaip fotoaparatas, laikrodis ar muzikos grotuvas....

Top naujienos

Didžioji taupa kirs per ministerijų kišenę: jau brandinami planai, kam kirpti ir mažinti (8)

Artėjant mūšiui dėl biudžeto Finansų ministerija paragino ministerijas susimažinti išlaidas....

Andrius Tapinas. Nesibaigianti futbolo laidotuvių procesija (17)

Laidotuvių procesijos visada sulaukia makabriško smalsumo. Vairuotojai pristabdo žiūrėdami į...

Smurtas, skolos ir antstoliai lydėjo visą gyvenimą: kartą pamatęs laišką suprato, kad teks tiesiog bėgti (203)

Po tėvų skyrybų namuose trūko šilumos, todėl jos pradėjau ieškoti gatvėje, sako Andžėjus....

LRT vadovams reiškiant nerimą dėl politizavimo rizikos – naujas Karbauskio pasiūlymas (39)

LRT vadovybei reiškiant nerimą, kad laikinosios komisijos atlikto tyrimo rekomendacijų pagrindu,...

Vyriausybė imasi kitų metų biudžeto papildyta (10)

2019 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės...

Reabilituotis norintis Šaras: ne kiekvienas pralaimėjimas būna toks skausmingas, koks buvo sekmadienį (10)

Antradienio rytą Kauno „Žalgirio“ krepšininkai užsakomuoju reisu išvyko į Stambulą, kur...

Unikauskas: koks garsas ausyse įspėja apie ligą (3)

„Kartais po įtempto darbo atrodo, kad ausyse zyzia aukštos įtampos laidai. Ačiū Dievui, kai...

„Barbora“ žengia į Estijos rinką (1)

Elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „ Barbora “ pradeda veiklą Estijoje.

Naują klipą pristačiusią Monique kaltina plagiatu: pamatykite ir įvertinkite patys apklausa (20)

Pirmadienį DELFI TV Gyvai studijoje pristačiusi naujausią savo vaizdo klipą „Planai“,...

Mokslininkai ištyrė, ką valgė neolito žmonės

Neolitas – kertinis žmonijos istorijos periodas: žmonės nuo rinkimo ir medžioklės pamažu...