aA
Pačias utopiškiausias George’o Orwello romano „1984-ieji“ sekimo sistemas „perspjovėme“ su kaupu. Nors Teisybės ministerijos ir Minčių policijos neturime, tai, su kuo miegate ir ką galvojate, šiandien rūpi ne tik šešėliuose pasislėpusioms nacionalinio saugumo agentūroms, bet ir reklamos pardavėjams.
„Google“ žino, su kuo miegosite rytoj
© Shutterstock nuotr.

Interneto amžiaus pradžioje privatumas reiškė buvimą vienam kambaryje, kai naršai po pasaulinį tinklą. O šiandien mes – jau tik muselės, taip stipriai suraizgytos ir supainiotos nematomais technologijų voratinkliais, kad jau prie to pripratome ir net nejuntame, kaip mumis minta visokie gyviai, save vadinantys rinkodaros ar reklamos bendrovėmis. Rinkti vartotojų duomenis tapo de facto verslo modeliu internete.

Parduoti privatumą – puikus verslas

Tobulas apiplėšimas yra ne pinigų vagystė, bet duomenų rinkimas. Todėl reikės susitaikyti, kad ateities pasaulyje jus daug dažniau seks ne žvalgybos tarnybos, bet reklamos pardavėjai. Interneto bendrovės ir informacinių technologijų gigantai, tokie kaip „Google“, „Facebook“ ar „Yahoo!“, skanauja, kramto ir kaupia it meška lašinius žiemai informaciją apie kiekvieną mūsų: kas toks, iš kur, amžius, pomėgiai, draugai ir t. t.

Maždaug ketvirtadalis žmonijos 2015 m. naudosis socialiniais tinklais ir viena ar kita forma aktyviai tobulinamu daiktų internetu – dėl to tik dar labiau padidės privačios informacijos vertė. Pasak tyrimų bendrovės BCG, 2008–2011 m. Europos tradicinėms pramonės šakoms susitraukus 3,6 proc., verslo sritys, kuriose uždirbama iš kaupiamos privačios informacijos, augs maždaug po 22 proc. kasmet ir 2020-aisiais bus vertos net 8 proc. Europos Sąjungos 27 šalių narių bendrojo vidaus produkto (BVP).

It raganos saldainių namelyje įkalinti vaikai esame maitinami tinklalapių slapukais, kurie garantuoja, kad visas internetas it susitaręs mums rodytų tą pačią reklamą. Vartotojų privatumą pasauliniame tinkle vertinanti bendrovė „PrivacyChoice“ 2012 m. tyrime nustatė, kad 20 proc. populiariausių tinklalapių (iš viso buvo tiriama net 2 500 tinklalapių) sukauptus duomenis apie lankytojus norėtų parduoti trečiosioms šalims, net 60 proc. tinklalapių nežada trinti sukauptos informacijos apie vartotojus, nes tikisi ja pasinaudoti ateityje, ir vos 8 proc. tinklalapių nekaupia jokios informacijos apie lankytojus ir nežada to daryti.

Kol tokios bendrovės kaip „Apple“ ir „Amazon“ galvoja, kaip apsaugoti vartotojų, naršančių jų gaminamais įrenginiais, privatumą pasauliniame tinkle, „Google“ galvoja priešinga kryptimi – kaip sekti, kai negalima sekti naudojant slapukus, kurie būtini norint rodyti tikslinę (gerokai brangesnę) reklamą. Tam sugalvota skaitmeninio piršto atspaudo koncepcija, mat naršydami lankomam tinklalapiui atskleidžiate ir savo naudojamą operacinę sistemą, naršyklę, įdiegtus priedus, laiko zoną, įdiegtus šriftus ir t. t. Sujungiant šią informaciją gaunamas unikalus skaitmeninis atspaudas, kurio veikiausiai neturi niekas kitas pasaulyje. Šio atspaudo negalima paprastai užblokuoti (kaip galima blokuoti slapukus), o laikui bėgant jo unikalumas ir prisirišimas prie jūsų tik didėja.

Piktieji paukščiukai dar ir nedraugiški

Bet ne tik interneto portalai, paieškos sistemos ir socialiniai tinklai gviešiasi jūsų privatumo. Besvorėmis gijomis jums to neįtariant jus raizgo ir visų mėgstamų programėlių kūrėjai. Bendrovės „Appthority“ tyrimas atskleidė, kad net 95 proc. populiariausių nemokamų (ir 80 proc. mokamų) „Android“ bei „iOS“ programėlių gali nutekinti (nebūtinai tai daro) jūsų privačią informaciją, tai yra fiksuoti ir trečiosioms šalims perduoti jūsų buvimo vietą, adresų knygelės turinį, informaciją, surinktą šniukštinėjant po el. pašto dėžutę ar darbo kalendorių.

Paradoksas tas, kad dažnai jus seka net ne pati programėlė (arba atvertas tinklalapis), o rodomos reklamos. Žmonėms pamėgus nemokamas programėles telefone, vis daugiau programėlių kūrėjų nori uždirbti iš rodomos reklamos, bet tingi vargti ir atskirai tartis su kiekvienu, kuris nori pasireklamuoti. Tokiu atveju tiek programėlės kūrėjas, tiek pasireklamuoti norintis žmogus kreipiasi į reklamos tinklo bendrovę, kad visi liktų laimingi. Britų Vyriausybės ryšių centrinė tarnyba (Government Communications Headquarters) praėjusių metų ataskaitoje perspėja, kad net „Angry Birds“ (atsisiųstas 1,7 mlrd. kartų!) rodoma reklama lengvai gali nustatyti jūsų buvimo vietą, rinkti privačią informaciją ir, žinoma, visa tai gali iškeliauti tretiesiems asmenims.

Netolimos ateities kasdienybė – savo buvimo vietos nebegalėsite nuslėpti nuo išmaniojo telefono, tad kur jūs ir kokie žmonės ar įrenginiai yra greta jūsų, žinos ir programėlių kūrėjai, ir rinkodarininkai, ir reklamdaviai. Pasak tinklalapio androidpolice.com, paieškos gigantė „Google“ jau dirba su paslauga „Nearby“, kuri tokia pat kaip „Apple“ paslauga „iBeacon“. Tik „Apple“ sprendimas siūlo galimybę pasislėpti nuo greta esančių viešųjų „WiFi“ stotelių (kurios gali identifikuoti, kad esate, net jei prie jų nesijungiate, dėl kiekvieno išmaniojo įrenginio turimo unikalaus MAC adreso), o „Google“ veiks priešingai ir trimituos, pavyzdžiui, drabužių parduotuvei apie jūsų artėjimą, o ši jus užbombarduos pasiūlymais. Žinoma, kur nors „Android“ sistemoje bus palikti nustatymai išjungti „Nearby“, kaip yra nustatymai, kokiomis „Android“ telefono funkcijomis gali naudotis programėlė, bet paprasti vartotojai to niekada neranda, o diegiant „Android“ skirtas programėles siūloma arba sutikti su viskuo, arba neturėti programėlės.

Universalus sekimo įrankis valdžios rankose

Po rugsėjo 11-osios teroristinio išpuolio duomenų, surinktų iš sekimo technologijų, kiekis išaugo 1 600 proc., JAV karinės pajėgos turi apie 7 mln. kompiuterių šių duomenų analizei. Daugėjant duomenų prognozuojama, kad turimi skaičiavimo pajėgumai iki 2020 m. padidės dvigubai.
Bet didžiosioms valstybėms nebereikia brangiai kainuojančių palydovų, bepiločių dronų ar tik Džeimo Bondo filmuose matomų šnipinėjimo bei pasiklausymo technologijų, apsimetančių musėmis ar tarakonais, nes, pasak vieno iš pasaulio saugumo guru Philippe’o Langlois, saugumo bendrovės „Priority One Security“ įkūrėjo, išmanusis telefonas žmogaus kišenėje tapo visaverčiu aplinkos jutikliu, kurį prieš jo savininką gali panaudoti saugumo agentūros.

Edwardui J. Snowdenui, buvusiam JAV Nacionalinio saugumo agentūros darbuotojui, išviešinus daugybę slaptų dokumentų paaiškėjo, kad Mažųjų brolių privačios informacijos rinkimas per rodomą reklamą programėlėse ir tinklalapiuose tapo toks efektyvus, kad Didžiajam broliui nebereikia pačiam šnipinėti, užtenka perimti jau surinktą informaciją ir prieiti prie vos kelių informacinių technologijų gigantų, tokių kaip „Google“, „Apple“ ar „Microsoft“, kad galėtų stebėti didelę dalį informacijos skaitmeninėje erdvėje.

Esamos išmaniųjų telefonų ir tinklo technologijos gali būti naudojamos ne tik saviems ar svetimiems piliečiams, bet ir kitų šalių vyriausybėms ar vadovams stebėti. Šiuo atveju didžiausia problema Nacionalinio saugumo agentūrai – užpildyti reikiamas oficialias formas, kad gautų priėjimą prie jau surinktos privačios informacijos.

Nutekintuose dokumentuose, kuriuos publikavo „The New York Times“, teigiama, kad Nacionalinio saugumo agentūros biudžeto dalis, skirta informacijai skaitmeninėje erdvėje stebėti, 2007 m. padidėjo keturgubai – iki 767 mln. JAV dolerių. Palyginkime: 2002–2006 m. 300 mln. JAV piliečių pokalbiams telefonu pasiklausyti, el. paštui skaityti ir interneto bendrovėms stebėti per metus pakakdavo 140 mln. JAV dolerių.

Metaduomenys

Vladimiras Putinas apgailestavo dėl sugriuvusios Sovietų Sąjungos, o Barackas Obama neseniai viešai teigė, kad apgailestauja, jog Nacionalinio saugumo agentūros stebėjimo programos pradėjo veikti pernelyg vėlai: jei jos būtų pradėjusios veikti prieš dangoraižių dvynukų griūtį, būtų pavykę laiku susieti telefoninius pokalbius tarp teroristinio išpuolio rengėjų bei vykdytojų ir išvengti nelaimės.

Anot „Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso, svarbiausia rasti pusiausvyrą, kai žmogus jaučiasi saugus nuo teroristų atakų ir gali el. paštu, telefonu ar žinutėmis diskutuoti su kitu žmogumi apie intymius dalykus ar verslo reikalus nebijodamas, kad jį kas nors seka. Bet ar tos pusiausvyros ieškoma? Nemažai JAV piliečių (kaip parodė apklausos) atsisakytų privatumo dėl didesnio saugumo ir ramiai miegotų naktimis. Tad nors Nacionalinio saugumo agentūros stebėjimo programas nuolat triuškina žiniasklaida, žmonės priprato būti stebimi vaizdo kamerų. Jie teigiamai žvelgia į tokius įrenginius kaip „Microsoft Kinect“ ar gestais valdomi televizoriai, kurie stebi ir klauso nuolatos.

JAV vyriausybė pabrėžia, kad ji niekada nerinko informacijos apie piliečius (nebent teismui leidus), tik metaduomenis, tai yra duomenis apie duomenis. Pavyzdžiui, kiekvieno piliečio skambučių išklotinės su informacija, kas ir kam skambino, kada ir kiek truko pokalbis; kiekvieno el. pašto laukelius „To“, „From“ ir „CC“. Bet ir tokio duomenų kiekio daugiau nei pakanka, kad būtų įmanoma aprašyti ir prognozuoti žmogaus gyvenimą.

Dar 2012 m. „Carnegie Mellon“ tyrėjai JAV armijos Tyrimų padalinio užsakymu pristatė dirbtinio intelekto sistemą, kuri, remdamasi filmuota medžiaga ir metaduomenimis, gali nuspėti, ką žmogus veikiausiai darys netolimoje ateityje. Sistema gali identifikuoti ir valdžiai pranešti apie stebimo žmogaus elgesio pokyčius bei neleidžiamas veikas, taip pat pranešti apie anomalijas, pavyzdžiui, automobilį su ne jam priklausančiu numeriu.

Bendrovės „Tesla Motors“ įkūrėjas Elonas Muskas nerimauja dėl dirbtinio intelekto sistemų tobulėjimo ir įvykių, panašių į nutikusius filme „Terminatorius“, kai pabėgęs dirbtinis intelektas paskelbia karą žmonijai. Ar nerimas pagrįstas? Geriausias dirbtinis intelektas, sukurtas Masačusetso technologijų institute, šiuo metu savo intelektu prilygsta ketverių metų vaikui. Tam prireikė dešimtmečio. Galbūt šis intelektas po 20 metų protaus kaip paauglys, o paaugliai juk mėgsta maištauti... O gal skaičiuojamosios galios sumanesniam dirbtiniam intelektui nepakaks dar 100 metų? Bet kuriuo atveju kiekviena šalis turės savo Didžiojo brolio analogą, kad galėtų sekti gyventojus. Juk tai, kad buvo prigautos Vakarų pasaulio stebėjimo programos, dar nereiškia, kad tokių nėra kitoje pasaulio pusėje. Štai kinų kuriama „Auksinio skydo“ programa privalės atpažinti kiekvieną iš 1,3 mlrd. Kinijos gyventojų, jei šis atsidurs kameros objektyve.

Iki 2020 m. pasaulyje bus per 30 mlrd. įrenginių, prijungtų prie interneto. Kadaise buvę kvaili sutvėrimai dėl elektroninių ir biotechnologinių jutiklių matys ir suvoks pasaulį taip pat, kaip ir mes, tad viskas, kas vyks skaitmeniniame ir tikrame pasaulyje, bus kur nors saugoma ir analizuojama. Ir veikiausiai dažniau privati informacija bus supakuojama ir perduodama nepažįstamiesiems, įskaitant reklamos bendroves ir valstybės institucijas.

Žurnalas „Valstybė“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kinijos bepilotis užgožė kitus panašius gynybos mugėje pristatytus produktus (8)

Praėjusį sekmadienį Abu Dabyje pradėjusioje veikti Tarptautinėje gynybos parodoje ir...

Turite nebenaudojamą el. pašto adresą? Kaip jį ištrinti ir neprarasti svarbių duomenų (2)

Elektroninį paštą naudojame prisijungdami prie daugybės interneto paskyrų ir platformų. Deja,...

„WhatsApp” vartotojai nepatenkinti: tik pabandykite neatlikti šio veiksmo ir daugiau nebegalėsite susirašinėti (10)

Šių metų pradžioje viena populiariausių pasaulyje susirašinėjimo platformų „ WhatsApp ”...

Naudinga atmintinė: viskas, ką reikia žinoti apie telefono ekrano apsaugą (2)

Sudužęs ar sugedęs ekranas yra dažna telefono keitimo priežastis. Norint to išvengti, svarbu...

Pasauliui pernai grasino ne tik COVID-19: kokios kibernetinio saugumo grėsmės buvo didžiausios? (2)

Praėjusiais metais pasaulis susidūrė ne tik su naujo koronaviruso, bet ir augančia kibernetinių...

Top naujienos

Raskevičius apie peticiją: ji yra nukreipta prieš mane, kaip žmogų, homoseksualų LR pilietį (423)

Grupė visuomenininkais prisistatančių asmenų ragina parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių...

Ketvirtadienį temperatūra priartės prie rekordų: gali sušilti net iki +15 (13)

Po šiltos ūkanotos nakties, ketvirtadienį į Lietuvą plūstelės dar didesnė šiluma....

Sąjungininkai gali ramiau atsikvėpti: didžiausios baimės dėl demokratų užmačių sklaidosi (72)

Aukšta koronaviruso pandemijos suvaldymo kaina ir kai kurių demokratų spaudimas reikšmingai...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Viena keisčiausių ir mįslingiausių mūsų planetos vietų – paslaptingi apskritimai dykumoje (4)

Kai į kosmosą buvo išsiųsti pirmieji žmonės, Sacharos dykumoje atrasta unikali dykumos...

„Valstiečiai“ pabandė opozicijos partijoms pasiūlyti koalicijos sutartį (243)

„Valstiečiai“ ( LVŽS ) pabandė galimiems partneriams opozicijoje pasiūlyti koalicijos...

Užkalnis. Stambulo konvencija – nebaisi nesąmonė, kaip ir klimato kaitos susitarimas (233)

Stambulo konvencija , suprantama, siekia kilnaus tikslo. Moterų nevalia mušti? Žinoma. Nieko...

Du profesoriai įvertino vakcinas nuo koronaviruso: ar išties jų kokybė skiriasi? (404)

Šiuo metu dauguma jau tikriausiai pamiršo tą laiką, kai vos patvirtinus „ AstraZeneca “...

Atmintinė vyrams: penki žingsniai į gerus lytinius santykius (60)

Lytiniai santykiai yra vienas kertinių akmenų poros gyvenime. Nesvarbu, ar jūs ką tik...

10 savybių, kurios yra būtinos lyderiui: pasitikrinkite, ar jas turite (15)

Ar jau esate gimęs vadovauti, ar jums dar reikia įgusti, kad vestumėte savo komandą į priekį?...

Žvaigždė vėl spindėjo visu ryškumu: Messi mušė vienas už kitą gražesnius įvarčius (13)

Ispanijos futbolo čempionate efektingą pergalę pasiekė paskutiniu metu itin banguotai žaidžianti...