Nuošliaužų ardomą Gedimino pilies kalną bando gelbėti įvairių specialybių atstovai. Savo sprendimus siūlo architektai, statybininkai, geologai. Paminklosaugininkai ir gamtininkai ginčijasi – būti ar nebūti medžiams ant šlaito, bet sprendimus siūlo ir žolių selekcininikai.
Gedimino kalnas, V. Suslavičiaus nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Vienas tokių – tarpgentinis hibridas eraičinsvidrė, kuri padėtų sutvirtinti kalno šlaitus, rašoma pranešime spaudai.

Eraičinsvidrė (lot. Festulolium) – žmogaus sukurtas svidrės ir eraičino hibridas, žemės ūkyje naudojamas jau pusę amžiaus. Jungtinėje Karalystėje, Velso Aberystwyth universitete dirbantis profesorius Mike Humphreys ilgus metus tyrinėjo ir kūrė šiuos hibridus, stebėjo, kaip tarpusavyje sąveikauja svidrių ir eraičinų genomai.

Prieš penketą metų grupė mokslininkų aptiko, kad šie hibridai gali padėti spręsti Didžiąją Britaniją niokojančių potvynių problemą. Paaiškėjo, kad eraičinsvidrėmis apsėti šlaitai sugeria net 50 proc. daugiau vandens nei įprasti nehibridiniai jų giminaičiai.

Apie tai buvo publikuotas viso pasaulio selekcininkų dėmesį patraukęs mokslinis straipsnis prestižiniame mokslo žurnale „Nature“. Nuo to laiko ši eraičinsvidrės savybė sėkmingai panaudojama.

Turi tinkamą šaknų sistemą

Ką prof. M. Humphreys mano apie hibridinio augalo panaudojimo galimybes Gedimino pilies kalno šlaitams?

„Eraičinsvidrės pranašumas yra tas, kad jos gali greitai įsitvirtinti, turi stiprią ir gilią šaknų sistemą, toleruoja nepalankias augimo sąlygas. Tai gali stabilizuoti dirvožemį ir pagerinti jo struktūrą, poringumą ir vandens drenavimo našumą. Šių augalų mišinys su dobilais dar labiau pagerintų dirvožemio struktūrą ir, jei bus pridedama atsparesnių, tačiau lėčiau augančių eraičinų, palaipsniui jie ims vyrauti ir dar labiau stabilizuos dirvožemį. Mes pastebėjome, kad tam tikros eraičinsvidrės labai padidina sliekų skaičių dirvožemyje, o tai taip pat pagerintų kalno šlaitų dirvožemio kokybę, leistų žolėms geriau įsišaknyti ir pagerintų dirvožemio hidrologiją“, – sako prof. M. Humphreys.

Jis taip pat priduria, kad jį pasiekusios Gedimino kalno nuotraukos leidžia manyti, kad jo dirvožemis, bent jau nuošliaužų vietose, yra lengvas ir smėlėtas, o tai, žinoma, nepadeda stabilizuotis šlaito paviršiui.

Nors eraičinsvidrės savybė ypač gerai sugerti drėgmės perteklių buvo pastebėta ne Lietuvoje, gerosios jų ypatybės mūsų šalyje irgi panaudojamos. Ne atsitiktinai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute sukurta ne viena eraičinsvidrių veislė.

„Mes siūlytume naudoti mūsų selekcininkų sukurtas eraičinsvidrių veisles, kurios pritaikytos mūsų klimatui. Žemdirbystės instituto mokslininkai eraičinsvidrės veisles kuria nuo 1972 metų. Šių hibridų naudingos savybės nėra iš piršto išlaužti dalykai – jos yra patvirtintos mokslinių tyrimų, ilgamečių stebėjimų metu“, – sako Žemdirbystės instituto direktorius, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintaras Brazauskas.

Žemdirbystės instituto vadovas atkreipia dėmesį, kad svidrės ir eraičinai yra dvi skirtingos augalų rūšys. Todėl eraičinsvidrių, kaip augalo hibrido kombinacijų, gali būti ne viena. Skirtingos veislės gali atitikti skirtingus poreikius.

„Mūsų institute kuriami tiek nauji hibridai, tiek ir jų veislės. Tai – nenutrūkstamas ir ilgai trunkantis procesas, kurio varomoji jėga - vis didėjantys žmonijos poreikiai, ypač kokybiško maisto poreikis. Erasičinsvidrė pirmiausia yra pašarinis augalas, pašaro kokybė įtakoja visą maisto produktų gamybos grandinę, taip pat ir maisto pramonės rodiklius. Dėl jos gerų pašarinių savybių yra sukurta ir veislių, kurios pasižymi ypatingu derlingumu. Pasirinkus netinkamus augalus, galėtų kilti Gedimino pilies kalno šienavimo problemų. Nebent šiam reikalui panaudotume aukštai laipioti mėgstančias ožkas“, – juokauja dr. G. Brazauskas.

Naudojama kelių šlaitams apželdinti

Pasak dr. G. Brazausko, Žemdirbystės institutas ne vienerius metus bendradarbiauja su šalies kelininkais, tad šlaitams skirtų žolių savybių pritaikymas šios įstaigos mokslininkams yra žinomas.

„Kelininkai turi specifinių poreikių. Pavyzdžiui, jiems rūpi apželdinti pakeles tokiais augalais, kad jie greičiau sutvirtintų šlaitų dirvožemio dangą, tačiau jų nereikėtų pernelyg dažnai šienauti. Vykdome ilgalaikes pašarinių ir vejų žolių selekcijos programas, todėl tikrai galime pasiūlyti augalų norintiems apželdinti Gedimino kalno šlaitus ir padėti patarimais“, – atkreipia dėmesį dr. G. Brazauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad siūlydami Gedimino pilies kalno šlaitų apželdinimo sprendimą, mokslininkai tikrai nesiūlytų sėti vien eraičinsvidrės sėklas. Juk paprastai vejoms vienos rūšies augalai nėra naudojami – tam sudaromi keleto rūšių ir veislių žolinių augalų sėklų mišiniai – mažiausiai iš 5–6 komponentų.

Vienos šių žolių greičiau sudygsta ir sutvirtina dirvos paviršių, kitos dygsta ir auga lėčiau, tačiau užaugina į šalis plintančius šakniastiebius ir taip užpildo nepadengtas vietas. Vis kitokie žolių deriniai kuriami atsižvelgiant į konkrečius poreikius bei vejos paskirtį.

Iš kairės: eraičinas, svidrė ir jų hibridas – eraičinsvidrė
Iš kairės: eraičinas, svidrė ir jų hibridas – eraičinsvidrė
© Organizatorių nuotr.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Blockchain Centras Vilnius“ užmezgė daugiau nei 100 kontaktų su įmonėmis (7)

Europos Parlamento nario Antano Guogos įsteigtas blokų grandinės biuras „Blockchain Centras...

Būkite atsargūs: išmanusis televizorius stebi jus (58)

Laikai, kai televizoriai buvo skirti tik TV kanalų žiūrėjimui, jau seniai praeityje – įprastus...

Išmaniųjų telefonų pardavimai pasaulyje smuko pirmą kartą per daugiau kaip dešimtmetį (12)

Išmaniųjų telefonų pardavimai pasaulyje 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 5,6 proc. ir...

Po Kylie Jenner žinutės, „Snapchat“ rinkos vertė krito 1,3 mlrd. JAV dolerių (11)

Realybės šou žvaigždei Kylie Jenner socialiniame tinkle „Twitter“ parašius, kad ji...

„SpaceX“ iškėlė į orbitą ispanų karinį palydovą (3)

JAV kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ ketvirtadienį iš pakilimo aikštelės...

Top naujienos

Žiaurios nuotraukos paslaptis: budelio Dušanskio atvaizdas ir baisi brolio išdavystė perspėjimas – vaizdas gali šokiruoti (128)

Prieš jūsų akis pokario laikų žiauri nuotrauka. Joje matome NKVDistus ir nušautą į kaktą...

Visą gyvenimą kankinusi paslaptis: viskas prasidėjo nuo radinio tėvų miegamajame (1)

Robinui buvo trylika, kai sužinojo, kad yra įvaikintas. Dar vėliau išsiaiškino, kad buvo paliktas...

Kai kurie dalykai Baltarusijoje – neįtikėtinai pigūs (29)

Nemažai alkoholį vartojančių vyrų ir moterų, daug kur rūkoma, palyginti nebrangu, o skoniai...

Tėvai net neįsivaizduoja, kuo gali baigtis jų atostogos su vaikais: gresia baudos (208)

Kada noriu, tada ir atostogauju – su tokiu tėvų požiūriu susiduriantys mokytojai patenka į...

Paskutiniame Vilniuje Jazzu ir Leonono Somovo koncerte – staigmena draugui, ašaros ir dovana merginos paliktam vaikinui (19)

Žvarbų šeštadienio vakarą šalia "Siemens" arenos rinkosi tūkstančiai Justės Arlauskaitės...

Patekęs į avariją nusivylė draudimu: daugiau su jais reikalų neturėsiu (257)

Draudimo paslaugų kainos kyla kaip ant mielių, tačiau garantijų, kad ištikus bėdai žmogus...

Karšta kova dėl „Eurovizijos“: paaiškės trys pirmieji finalo dalyviai (19)

Šeštadienio vakarą LRT prie televizorių ekranų ir vėl prikaustė „Eurovizijos“ gerbėjus....

Mokslininkai atskleidė mirtį sėjusių Pragaro vartų paslaptį

Mokslininkai Turkijoje tyrinėja senovinę vietą, vadinamą Pragaro arba Hado vartais: senovės...

Kai kurių euro monetų gali nelikti ir Lietuvoje (19)

Estijoje pamažu kyla diskusija, ar reikėtų atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. Anot Lietuvos banko...

Jei bandytume skaičiuoti medžius – koks medis Lietuvoje būtų kas trečias (6)

Paprastoji pušis (lot. Pinus sylvestris, pinus reiškia sakai) – dažniausias Lietuvos miškų...