„Facebook“ verslo paskyrų savininkai taip pat yra atsakingi už asmens duomenis

Iki šiol verslininkams, turintiems „Facebook“ verslo paskyras, tarytum galiojo nerašyta taisyklė, kad socialiniais tinklais galima naudotis nevaržomai. Buvo manoma, jog socialiniai tinklai tarsi savaime užtikrina visą reikiamą teisėtumą, įskaitant tinkamą asmens duomenų apsaugą.

Situaciją pakeitė vos prieš gerą savaitę priimtas ES Teisingumo Teismo sprendimas, nustatęs, jog verslininkai atsako už asmens duomenų, susijusių su „Facebook“ verslo paskyromis, apsaugą.

Verslas nebegalės nevaržomai naudotis socialiniais tinklais

„Nevaržomo naudojimosi“ principo „Facebook“ verslo paskyromis pokyčius išprovokavo ginčas tarp švietimo veikla užsiimančios vokiečių įmonės paskyros ir Vokietijos duomenų apsaugos institucijos. Įmonės paskyra „Facebook“ slapukais rinko duomenis apie lankytojus. Vokietijos duomenų apsaugos institucijai pareikalavus šią funkciją pašalinti, įmonė pakomentavo, kad už sekėjų duomenų apsaugą atsako socialinis tinklas.

Ginčui persikėlus į ES Teisingumo Teismą, šis birželio 5 dieną priėmė beprecedentį sprendimą. Teismas nusprendė, jog verslo paskyrų (angl. „fan pages“) socialiniuose tinkluose savininkai (administratoriai) negali būti atleisti nuo asmens duomenų apsaugos pareigų. Pasak Teisingumo Teismo, verslo paskyros savininkas, „Facebook“ tinkle rinkdamas tikslinę auditoriją pagal demografinius požymius, žmonių pomėgius ar kitus kriterijus, pats sprendžia, kokius duomenis rinkti, ir kaip juos naudoti. Dėl šios priežasties jis tampa duomenų valdytoju, kuris atsako už duomenų apsaugą.

Teks atsisakyti nereikalingų duomenų rinkimo

Tai reiškia, jog daugumai aktyvių socialinių tinklų dalyvių teks peržiūrėti jau valdomų arba naujai kuriamų verslo paskyrų „Facebook“ tinkle nustatymus, naudojimosi sąlygas ir pasirinktus parametrus.

Pirmieji žingsniai, kuriuos derėtų atlikti verslo paskyrų savininkams – kritiškai įsivertinti sekėjų asmens duomenų rinkimą. Svarbiausi klausimai yra šie: kokius asmens duomenis per „Facebook“ verslo paskyrą verslas gauna, kokiu tikslu tuos duomenis turi tvarkyti, ir galiausiai – ar tikrai jam reikia visų šių duomenų.

Jeigu dalies gaunamų asmens duomenų verslui faktiškai nereikia, vertėtų mažinti renkamų duomenų kiekį. Nereikalingų duomenų gavimo vertėtų apskritai atsisakyti – sumažinant perteklinius nustatymus, kiek „Facebook“ nustatymai leidžia tai padaryti.

Tuo tarpu su duomenimis, kurie yra reikalingi, derėtų elgtis pagal naująsias elgsenos socialiniuose tinkluose normas. Tai reiškia, jog duomenų valdytojo pareigas, numatytas ES Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, teks įgyvendinti ir veikiant „Facebook“ tinkle. Pavyzdžiui, laikantis paskyros sekėjų tinkamo informavimo taisyklių, tinklo paskyroje paviešinant savo verslo privatumo politiką.

Tiesa, naująjį ES Teisingumo Teismo išaiškinimą derėtų vertinti adekvačiai. Šis sprendimas nereiškia, kad verslo paskyrų savininkams, kaip asmens duomenų valdytojams, bus taikomos tokios pačios sankcijos kaip ir „Facebook“ tinklui. Kiekvieno atsakomybės lygis ir taikytinos sankcijos bus vertinamos individualiai, atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes, atliktus ar neatliktus veiksmus.

Socialinių tinklų „nevaržomo naudojimosi“ požiūrį iš esmės pradėjo klibinti ES mastu vykstanti asmens duomenų apsaugos reforma, siekianti vidinės visų asmens duomenų valdytojų savireguliacijos. ES Teisingumo Teismas, priimdamas pirmąjį veiklą socialiniuose tinkluose ribojantį sprendimą, iš dalies rėmėsi ir šios reformos nuostatomis. Pokyčiams įtakos turėjo ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje linksniuojami „Facebook“ skandalai.