aA
Dar spalio mėnesį Lietuvą apskriejo žinia, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) įpareigojo interneto tiekėjus blokuoti dvi nelegaliai filmus ir kitus kūrinius parsisiųsti leidusias populiarias svetaines – filmai.in ir torrent.ai. Ilgai netrukus buvo galima pamatyti ir nelegalių svetainių atstovų reakciją – tokie veiksmai nieko nepakeičia ir jiems tik kelia juoką. Iš tiesų, 2020 metų sausio mėnesį patikrinus svetainę filmai.in tenka suprasti, kad piratavimą sustabdyti sunku – svetainė ir toliau sėkmingai veikia.
Esame didžiausi internetiniai piratai Europoje: lietuviai turi savų pasiteisinimų
© DELFI / Domantas Pipas

Turi aibę pasiteisinimų

Priežasčių, kodėl žmonės piratauja gali būti įvairių. Savo ruožtu Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA 2019 metais atliko gyventojų apklausą. Kaip informuoja „AGATA“ direktorės pavaduotojas Mindaugas Budvytis, tai tyrimų kompanijos „Spinter“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 64 metų.

Tyrimas parodė, kad egzistuoja 8 pagrindinius pasiteisinimams naudojamus piratinių tinklapių mėgėjų argumentus:

  1. Vogti yra pigiau. Net 39 proc. „AGATA“apklaustųjų teigia, kad jiems patinkantys kūriniai yra prieinami legaliai, tačiau kainuoja per brangiai. Tik vienas procentas apklaustųjų sutiktų mokėti daugiau nei 10 eurų per mėnesį už legalų turinį, o 19 proc. iš viso nemokėtų.
  2. Muzika, filmai ir knygos turi būti nemokami. 34 proc. apklausos dalyvių mano, kad visi Lietuvos ir užsienio autorių sukurti kūriniai turi būti nemokami.
  3. Noriu pasižiūrėti tik vieną filmą.
  4. Aš nežinojau, kad vagiu turinį.
  5. Tai nėra vagystė. Apie 12 proc. apklaustųjų nemano, kad piratavimas yra vagystė.
  6. Nereikia laukti. 11 proc. respondentų piratauja, nes nori kūrinius gauti greitai.
  7. Kūrėjai ir taip turi daug pinigų. Apie 10 proc. apklausoje dalyvavusių teigė, kad kūrėjai ir taip turi daug pinigų, todėl dėl vieno kito parsisiųsto filmo ar muzikos albumo jie nenukentės.
  8. Visi taip daro. Net 6 proc. apklaustųjų piratauja, nes tai daro visi jų aplinkiniai.


„Tai yra populiariausi „pasiteisinimai“, kuriuos pavyko rasti analizuojant piratavimo problemą pasaulyje. Savo tyrimu norėjome išsiaiškinti, kiek šios piratavimo priežastys pritaikomos Lietuvos gyventojams. Labiausiai verčia sunerimti faktas, jog net 34 proc. respondentų piratauja, nes jų nuomone kūriniai iš principo turėtų būti prieinami nemokamai. O tai rodo gilesnę problemą – nesupratimą, jog kūrinys yra jo kūrėjo turtas. Todėl reikia ne tik siūlyti legalias platformas, blokuoti piratinius puslapius, tačiau ir aktyviai šviesti visuomenę“, – sako M. Budvytis.

Legaliai žiūrėti turinį – misija neįmanoma?

Tačiau tyrime neatsispindėjo viena svarbi priežastis, kurią dar 2018 metais „LRT RADIJUI“ sakė „AGATA“ projektų vadovas Justas Prascevičius: nors piratavimo mastai Lietuvoje mažėja, vis dar esame trečia daugiausia vagianti šalis Europoje, todėl susidaro paradoksali situacija – vagiame, nes neturime galimybių filmus žiūrėti legaliai, tačiau bendrovės į legalias platformas nenori investuoti, nes vagiame.

2019 metais Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) atliktas tyrimas parodė, kad 45 proc. jaunų lietuvių sąmoningai atsisiuntė turinį iš nelegalių šaltinių internete – šioje srityje mes pirmaujame ES.

Šią problema gali iliustruoti ir komiška vilniečio Artūro (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) istorija. Vaikinas pamena, kai kartą labai stengėsi legaliai žiūrėti serialą, tačiau po ilgų bandymų teko pasiduoti – lietuvių pinigų niekas nenori. Vaikinas pabrėžia, kad istorija vyko dar 2017 metais, kai „HBO“ televizijos kanalo turinys nebuvo legaliai transliuojamas Lietuvoje.

„Situacija buvo tokia: prieš naują „Sostų karų“ sezoną su drauge norėjome iš naujo peržiūrėti iki tol išleistus sezonus. Turėjome dvi galimybes: vogti arba nevogti. Kadangi uždirbame pinigų ir esami sąmoningi, su drauge nusprendėme nevogti ir susimokėti“, – pasakoja jaunuolis.

Anot Artūro, pirmasis žingsnis buvo susirasti platformą, kuri transliuotų „HBO“ televizijos turinį. Po kiek laiko pora išsiaiškino, kad visas „Sostų karų“ serijas turi „HBO GO“ platforma. „Kaina kiek didoka – 15 JAV dolerių mėnesiui. Bet kadangi mes esame vieni iš tų žiūrėtojų, kurie ir per dieną gali sužiūrėti ir visą sezoną – pirmyn“, – pasakoja vaikinas.

Tačiau čia iškart susidūrė su problema – šios platformos turinys yra prieinamas tik Amerikos rinkai. Pora greitai rado sprendimą: pasak Artūro, Lietuva turi puikius VPN (virtualaus privataus tinklo – DELFI) tiekėjus. VPN leidžia pakeisti savo kompiuterio IP adresą į bet kurią vietą pasaulyje.

Ši paslauga porai kainavo dar 10 eurų per mėnesį. Prisijungę prie „HBO GO“ vaikinas suprato, kad reikia atsisiųsti specialią programėlę. Jie pabandė VPN pritaikyti „iPhone“ telefonui ir į jį atsiųsti reikiamą programėlę. Tačiau ir čia iškilo problema – „App Store“ porą nukreipia į lietuvišką programėlių parduotuvės versiją, nes naudojama banko kortelė yra išduota Lietuvoje.

„Dar porą kartų pabandėme – nesigavo, nes neturime amerikietiškos kortelės. Vėliau sužinojome, kad galėjome naudoti savo „Revolut“ kortelę, pakeitę šalį, bet tada taip nesugalvojome. Ieškojome būdų ir toliau – yra būdas serialą žiūrėti ir per „Amazon“, bet galų gale mus vis tiek siųsdavo į lietuvišką programėlių parduotuvės versiją pagal banko kortelės išdavimo šalį. „Googlinome“ truputį trumpiau nei valandą. Bet tada supratome, kad viena „Sostų karų“ serija yra irgi šiek tiek mažiau nei valanda. Atsibodo“, – pamena Artūras.

Jaunuolis prisipažįsta – pasidavė, atsidarė „Linkomanijos“ puslapį ir per 3 minutes parsisiuntė pirmą seriją, o gal ją baigė žiūrėti – jau visi sezonai nelegaliai jau buvo kompiuteryje.

Nenoras keisti savo senus žalingus įpročius

Tačiau pastaruoju metu situacija yra pasikeitusi. Pasiteiravus, kokios piratavimo tendencijos pastaraisiais metasi, M. Budvytis sako, kad atsiradus legalioms alternatyvoms, kaip Spotify, Pakartot.lt, Netflix, aiškiai matoma, jog jų naudojimo lygis Lietuvoje auga. „Tačiau čia būtina pakalbėti apie svetaines, kurios iš pažiūros neįgudusiai akiai gali pasirodyti legaliomis. Kai kurios Lietuvoje populiarios filmų peržiūros svetainės yra sukurtos pakankamai kokybiškai ir neretai žmonės, net nežino, jog mokėdami pinigus remia neteisėtą veiklą.

Nereikia turėti iliuzijų, jog šios svetainės vykdo „šviečiamąją“ veiklą. Tai yra šešėlinis verslas, generuojantis didžiulias pajamas, kurios nepasiekia pačių kūrėjų. Džiaugiamės, jog nuo 2019 m. balandžio mėnesio įsigaliojus LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisoms Lietuvos radijo ir televizijos komisija pradėjo tokių svetainių blokavimą, kuris, be kita ko, prisideda ir prie visuomenės švietimo“, – sako ekspertas.

Anot jo, šiandien lietuviai turi didelį legalaus turinio pasirinkimą. „AGATA“ sukurtoje muzikos duombazėje pakartot.lt legaliai galima pasiekti virš 100 tūkstančių lietuviškos muzikos įrašų. „Spotify“ pasiekiama virš 50 milijonų muzikos įrašų. Filmų peržiūrų platformos „Netlix“, „HBO“ ar „Amazon Prime“ ir kt. kasdien didina savo audiovizualinių kūrinių bibliotekas Lietuvoje, todėl vartotojai tikrai turi didžiulį pasirinkimą“, – teigia M. Budvytis.

Anot jo, piratavimas yra kompleksinė problema, su kuria reikia kovoti siūlant legalų turinį, šviečiant visuomenę bei aktyviai kovojant su nelegalaus turinio platintojais. „Mūsų atliktame tyrime Lietuvos gyventojai populiariausia piratavimo priežastį (39 proc.) nurodo faktą, kad jų mėgstami kūriniai kainuoja per daug, nors ir yra prieinami legaliai. Pakartot.lt yra nemokama platforma, „Spotify“, „Netflix“ ar „Amazon Prime“ mėnesinė prenumerata kainuoja tiek kiek 1–2 kavos puodeliai kavinėje. Čia vėl galime grįžti prie pagarbos intelektinei nuosavybei problemos ir nenoro keisti savo senų žalingų įpročių“, – įsitikinęs ekspertas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(94 žmonės įvertino)
1.6809
Delfi Mokslas

Inžinieriai žada išsigelbėjimą kenčiantiems nuo nemigos – tai išmani pagalvė, stebinti galvos padėtį

Miegas yra nepaprastai svarbus mūsų gerai fizinei ir psichinei sveikatai. Vis dėlto daugybei...

Delfi Mokslas

Manote, kad jūsų internetas greitas? Japonai pasiekė rekordą – tai jau sunkiai suvokiamas duomenų perdavimo greitis

Net jeigu namuose naudojatės itin sparčiu internetu , vis tiek iki naujo duomenų perdavimo rekordo...

„Spotify“ pristatė ambicingus augimo planus

Muzikos transliavimo internetu platforma „Spotify“ pristatė ambicingus augimo planus: iki 2030...

Rusijai – kibernetinis smūgis nuo JAV ginkluotųjų pajėgų „Cyber Command“ būrio: ataką patvirtino generolas

JAV ginkluotųjų pajėgų programišių padalinys „Cyber Command“ vykdė puolamąsias...

Neskęsta vandenyje, nedega ugnyje – žada sukurti itin atsparius drėgmei, temperatūrai ir slėgiui „iPhone“

„ Apple “ siekia užtikrinti, kad „ iPhone “ mobilieji telefonai būtų apsaugoti nuo vandens,...

Top naujienos

JAV žvalgyba praneša: Putinas vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos (1)

JAV žvalgyba mano, jos Rusijos vadovo artimiausio metu tikslas – sustiprinti pozicijas Donbase...

Delfi PliusVytenis Miškinis

Po košmariškos mirties – netikėta atomazga: dalis žmogaus suvalgyta, o kaltų nėra

Po beveik metus trukusio tyrimo dėl kraupios vyro mirties Šalčininkų rajone, Šaulių kaime,...

Festivalyje Lenkijoje kilo milžiniška audra: raginama nepanikuoti, evakuojami tūkstančiai žmonių, tarp jų – begalė lietuvių

Penktadienio vakarą Gdynioje vykstančio festivalio „ Open'er “ erdvę užklupo didžiulė...

Delfi PliusGintarė Bakūnaitė

Lietuvė emigrantė eidama į darbą dingo lyg į vandenį: žudikas aukos kūną furgone vežė per visą Europą

2011 metų rugpjūtį Didžiojoje Britanijoje netikėtai dingusios lietuvės Vitalijos istorija...

Pavyzdinės lietuvių serijos vos nesugadino Eurolygos žvaigždės siautulys Bulgarijoje (2)

Lietuvos krepšinio rinktinė toliau žygiuoja be kluptelėjimų pirmame pasaulio čempionato atrankos...

Karas Ukrainoje. Rusijos naikintuvai apšaudė Gyvatės salą uždraustomis bombomis

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis...

Karo ekspertai: užsispyrimas ginti vieną miestą ukrainiečiams gali baigtis kur kas didesniais nuostoliais

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad...

Buvusio LKL žaidėjo vedami ukrainiečiai į pergalių kelią grįžo Rygoje būsimi lietuvių varžovai papildė sąskaitą

Tėvynę griaunantis karas nesutrukdė Ukrainos krepšinio rinktinei pasiekti revanšą prieš...

Gydytojai norėtų, kad batutų nebūtų išvis: nurodė, kada traumos ypač tikėtinos

Vasara – ne tik atostogų ir malonumų, tačiau ir dažnų traumų bei apsinuodijimų metas. Apie...

Lietuva – geriausia atrankoje: tempo neatlaikę prancūzai užkliuvo už Juodkalnijos

Likus vienam turui iki pirmo pasaulio čempionato kvalifikacijos etapo pabaigos Lietuvos krepšinio...