Milžiniškus kiekius duomenų per trumpą laiką apdoroti galintys superkompiuteriai yra naudojami įvairiems tyrimams, pavyzdžiui, medicinoje, ar kontroliuojant didelio masto nelaimių, kaip uraganų ar žemės drebėjimų, padarinius.
Šiuo metu Europos mokslininkai turi apdoroti duomenis už ES ribų, dėl ko, Europos Komisijos (EK) teigimu, kyla pavojus privatumui, duomenų apsaugai, komercinių paslapčių saugojimui bei duomenų apsaugai jautriose srityse.
„Superkompiuteriai yra galios variklis skaitmeninėje ekonomikoje“, - sakė Komisijos viceprezidentas Andrusas Ansipas.
„Tai yra sunkios lenktynės, kuriose ES atsilieka: iš dešimties galingiausių pasaulio superkompiuterių mes neturime nė vieno“, - pridūrė jis.
Iki 2023 m. ES tikisi išvystyti superkompiuterį, galintį per sekundę apdoroti milijardą skaičiavimų. Tokios galios superkompiuteris dar nėra sukurtas niekur pasaulyje.
Kaip trumpalaikį sprendimą prieš sukuriant minėtą superkompiuterį, ES planuoja įsigyti du naujausius superkompiuterius bei keletą lėtesnių.
Iš pradžių projekte dalyvaus 13 iš 28 ES valstybių bei EK, taip pat mokslo ir pramonės atstovai. ES šiam projektui suteiks apie 486 mln. eurų, o likusią sumos dalį tikimasi surinkti iš Sąjungos narių.
