aA
Nei viena iš Baltijos šalių neturi aukso, naftos ar gamtinių dujų, tad mūsų didžiausias turtas – piliečių protai. Būtent pasitelkę juos ir kurdami naujas technologijas, galėsime uždirbti pinigų, kuriais būtų galima didinti gydytojų, mokytojų bei kitų asmenų atlyginimus bei skatinti socialinę gerovę – taip sako Latvijos Elektroninių ryšių biuro atstovas bei vienas iš Baltijos šalių konferencijos „5G Techritory Forum“ organizatorių Neils Kalniņš. Tačiau, pabrėžia jis, rytuose turime kaimynų, kurie nori, kad liktume ekonomiškai silpni.
Ekspertas pasakė, kaip pakelti algas mokytojams ir gydytojams: pamirštame, kur yra mūsų didžiausi turtai
© DELFI / Karolina Pansevič

Rytų valstybės nori, kad išliktume silpni

Su N. Kalniņš susitinkame Rygoje, kur ir vyko jo organizuojamas forumas apie 5G ryšį ir jo galimybes Baltijos šalyse. Anot N. Kalniņš, Latvija kaip valstybė yra per maža, kad viena galėtų pasipelnyti iš 5G. Jis pabrėžia, kad Baltijos šalys privalo dirbti kartu.

„Norime ne tik gražių istorijų, kurios pasakoja, kaip 5G pakeis mūsų ateitį, bet ir praktiškų sprendimų, kurie leistų komercializuoti 5G ryšio siūlomus sprendimus. Atradome, kad mūsų regione yra daug gerų dalykų. Pirmiausia, yra didelė žinių koncentracija: yra įmonių, kurios su tuo dirba bei akademikų. Ir mūsų regiono žmonės yra labai atviri naujosioms technologijoms“, – sako ekspertas.

Anot jo, Baltijos šalys yra pasiruošusios 5G technologijai, tačiau yra žmonių, kurie aršiai protestuoja. „Žinome, kad aplink pasaulį yra protestų prieš 5G. Vienur jie didesni, kitur – mažesni. Mes turime gerai organizuotą struktūrą, kuri rengia šiuos protestus. Mes žinome, kad tie protestai yra paremti ne tik žmonių tikėjimu, bet ir skatinami Rytų valstybių.

Ekspertas pasakė, kaip pakelti algas mokytojams ir gydytojams: pamirštame, kur yra mūsų didžiausi turtai
© Sputnik / Scanpix

Kai kas nėra suinteresuoti, kad Baltijos šalys taptų ekonomiškai stiprios. Jie tikrai nėra suinteresuoti, kad Šiaurės šalys būtų stiprios ir ypač nenori, kad Baltijos šalys būtų stiprios. O technologijos yra vienas iš įrankių, kurio pagalba galime tobulinti savo šalis“, – įsitikinęs N. Kalniņš.

Atsiliekame net 60 metų

O kad būtume stiprūs, sako pašnekovas, reikia žinoti, kokios technologijos egzistuoja ir kaip jas galime panaudoti. „Gana anksti pastebėjome, kad yra didelis skirtumas tarp tų, kurie naudoja technologijas ir tarp tų, kurie jas kuria. Mano nuomone, tas skirtumas maždaug yra 60 metų.

Tai reiškia, kad „Huawei“. „Nokia“, „Ericsson“ – tokios didelės įmonės gali dabar atostogauti 60 metų ir tik tada visuomenė bei teisinė struktūra bus toje pačioje stadijoje kaip ir išvardytos įmonės“, – įsitikinęs N. Kalniņš.

Jis pabrėžia, kad nei autonominiai dronai, nei autonominiai automobiliai nėra kažkokia svajonė, tai – realybė. Tačiau, aiškina specialistas, šių technologijų vystyti Baltijos šalyse kone neįmanoma, nes nėra tam reikalingų teisinių rėmų. Baltijos šalių piliečiai, kurie kuria ar kurs tokias technologijas ir norės jas komercializuoti, turės savo akis nukreipti ne į savo gimtąją šalį, o Kiniją, JAV, Pietų Korėją ir Indiją.

Baltijos kelio30-mečio žygio dalyviai pasiekė Rygą. EglėS Girdenytės/DELFI nuotr.
Baltijos kelio30-mečio žygio dalyviai pasiekė Rygą. EglėS Girdenytės/DELFI nuotr.
© EglėS Girdenytės/DELFI nuotr.

„Nėra jokio būdo kaip žmones su jų nuostabiomis idėjomis galime išlaikyti Latvijoje ar Lietuvoje. Tai rimta problema. Norime apie tai garsiai kalbėti ir įtikinti vyriausybes, kad jos skirtų dėmesio šiai problemai. Nėra lengvo būdo kaip išspręsti šią problemą. Juk skirtumas yra 60 metų. Tie, kurie kuria technologijas, jie puikiai žino technologijų pusę. O tie, kurie yra vartotojai, nežino kaip naudoti tas technologijas“, – sako N. Kalniņš.

Atlyginimams turime užsidirbti

Tačiau ar Baltijos šalių vyriausybės gali drąsiai skirti daugiau finansų technologijų skatinimui ir nebijoti kai kurių socialinių grupių reakcijų? Štai gruodžio mėnesio pradžioje paviešintoje „Eurobarometro“ ataskaitoje rašoma, kad lietuviai iš Europos Parlamento pirmiausia tikisi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių. Šią sritį paminėjo net 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis kitas valstybes.

Išgirdęs tokią argumentaciją, N. Kalniņš atsako, kad pinigus mes turime uždirbti. „O vienintelis būdas, kaip mes galime uždirbti šiuos pinigus, – nes mes neturime aukso, naftos, dujų – yra mūsų protai“, – įsitikinęs latvis.

Ekspertas toliau sako, kad neužtenka ties šia problema dirbti pavienėms vyriausybės – Baltijos šalys turi bendradarbiauti. „Pavyzdžiui, jei Lietuva turėtų teisinę sistemą autonominiams dronams, tai tie dronai galėtų būti eksploatuojami tik Lietuvoje. Jie negalėtų įskristi į Latviją. Verslininkai, kurie sukurs šią technologiją Lietuvoje, jie negalės plėsti savo verslo į Latviją, Estiją ar Švediją. Reikia įtikinti vyriausybes dirbti kartu: rasti sprendimą, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos įmonės galėtų išbandyti Švedijos 5G testines stoteles, kaip suomių įmonės galėtų naudoti Lietuvos startuolių infrastruktūrą.

Mes investuojame daug pinigų, bet nežinome, ką daro kaimyninės šalys. Manome, kad gal kažką išrasime ir tapsime garsesni nei mūsų kaimynai – tai nesąmonė. Absoliuti nesąmonė. Bent kelioms sekundėms pakilkime į kosmosą ir pasižiūrėkime į Žemę. Jei pamatysime, kas vyksta Kinijoje, kas tuoj vyks Indijoje, suprasime, kad esame tik tų šalių provincija. Tik maža provincija. Tai suprasti yra kritiškai svarbu“, – sako N. Kalniņš.

Ekspertas pasakė, kaip pakelti algas mokytojams ir gydytojams: pamirštame, kur yra mūsų didžiausi turtai
© DELFI / Domantas Pipas

Kas sekasi Lietuvai?

Kol kas Baltijos šalyse neveikia 5G ryšys. O štai kinų gigantė „Huawei“ prieš keletą mėnesių paskelbė, kad jau išbando 6G ryšį. Anot N. Kalniņš, tai – logiškas žingsnis. Baltijos šalys, sako jis, vėluoja į lenktynes, tačiau jau dabar turi pradėti galvoti, kaip jos galėtų užsidirbti iš 5G ir 6G.

„Ko reikia Lietuvos industrijai? Jums puikiai sekasi su „Industrija 4.0“. Jums gerai sekasi skaitmenizuoti ir automatizuoti savo fabrikus. Tai yra aiškus signalas jūsų startuoliams – dirbti kartu su didžiausiais industrijos žaidėjais ir taip kurti sprendimus fabrikams.

Jūs turite puikius miestus. Man visad patiko Lietuva, nes jūs esate ne tik vienos sostinės šalis kaip Latvija. Mes turime Rygą, o visa kita – miškai. Jūs turite miestus. Kalbėkime su savivaldybėmis ir išsiaiškinkime, kokias problemas jos turi, kurios gali būti išspręstos su mobilaus interneto ryšio realiu laiku pagalba. Kalbėkime, pasitikėkime vieni kitais“, – skatina specialistas.

Ekspertas pasakė, kaip pakelti algas mokytojams ir gydytojams: pamirštame, kur yra mūsų didžiausi turtai
© DELFI / Josvydas Elinskas

Tačiau kol kas Baltijos šalims didžiausiu galvos skausmu išlieka 5G dažnių problema. Dažnius, kurie reikalingi šiam ryšiui, savo karinėje pramonėje naudoja Rusija bei Baltarusija. Kol šie dažniai nebus atlaisvinti – tol negalėsime diegti 5G ryšio. N. Kalniņš pabrėžia, kad derybose su Rusija ir Baltarusija reikia pasitelkti Europos Sąjungos balsą. Tačiau, sako jis, derybos užtruks ilgai. „Tikiuosi, kad tai nesitęs 5–6 metus. Bet tai nebus išspręsta rytoj“, – sako 5G specialistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
3.1053

Ekperimento metu išsiaiškino, kokiame aukštyje nustoja veikti mobilusis ryšys: soriukas, Arvydai Saboni (32)

Mobiliuoju ryšiu esame įpratę naudotis būdami ant žemės, tačiau skrisdami lėktuvais paprastai...

Genialus sprendimas: išradėjas sugalvojo, kaip namą aprūpinti atsinaujinančia energija, bet nesugadinti vaizdo (7)

Į pastatų sienas įkomponuotos vėjo turbinos galėtų tapti kūrybingu sprendimu panaudoti vėjo...

21 amžiaus rykštė žmoniją plaka be gailesčio: 9 ženklai, kurie rodo, kad jums jau reikia skaitmeninės detoksikacijos (24)

Telefonas, kompiuteris ir televizorius – su šiais įrenginiais daugelis lietuvių kasdien...

Išaiškino, kaip klimato kaitos problemoms spręsti galima pasitelkti fotoniką ir lazerius

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių. Tvariosios fotonikos technologijos,...

Top naujienos

Valdančiuosius nuo fiasko išgelbėjo 13 sekundžių trukusi Seimo naujoko klaida (86)

Praėjusią savaitę Seimui apsisprendus, kad darbuotojai turi patys susimokėti už privalomus...

Po ilgo pokalbio su Nausėda už LGBT kovojanti mama pranešė: jis mane tikrai išgirdo (257)

Už LGBT bendruomenės teises kovojanti Rasa Račienė pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu...

Ruoškitės: jau šį savaitgalį suksime laikrodžius – ir greičiausiai ne paskutinį kartą (54)

Jau visai netrukus, iš šeštadienio į sekmadienį, suksime laiką viena valanda atgal. Nors ir...

Migrantai į Lenkiją veržėsi jėga, jiems talkino ir baltarusiai pasienyje dislokuotų karių skaičių didina iki 10 tūkst. (400)

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba pranešė apie migrantų bandymą jėga prasiveržti per sieną....

Kinijoje dešimtims tūkstančių žmonių griežtai nurodyta neiti iš namų (47)

Kinijos šiaurėje pirmadienį dešimtims tūkstančių žmonių griežtai nurodyta neiti iš namų,...

Kuo skiriasi medus ir medaus mišinys bei kas mažina medaus kokybę

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patikrų duomenimis, per šiųmetį medunešį...

Eksperimento metu išsiaiškino, kokiame aukštyje nustoja veikti mobilusis ryšys: soriukas, Arvydai Saboni (32)

Mobiliuoju ryšiu esame įpratę naudotis būdami ant žemės, tačiau skrisdami lėktuvais paprastai...

Andrius Baranauskas | D+

Vakcinų komunikacija? Viskas, jos nebereikia

Kai rankoje laikai plaktuką , viskas aplink atrodo vinys. Kai esi komunikacijos specialistas, visos...

Nors laimėjo, bet į ringą lipo „ne tas“ Maslobojevas: buvau pamišusiomios akimis, delnai prakaitavo (24)

Po beveik dvejų metų į ringą grįžęs ir dar vieną pergalę „Glory“ turnyre iškovojęs...