aA
Nomofobijos (nuo ang. no more phone) – baimės likti be telefono – būsena šiandien tokia įprasta, kad ne visuomet ją pastebime. Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kartų. Tas dar aktualiau šiandien – visuotinio karantino laikotarpiu. Vis tik toks nuolatinis prisijungimas prie įrenginio ne tik ima panašėti į priklausomybę, bet ir yra tiesiogiai sietinas su nerimo ar depresijos atsiradimu. Tad kaip atpažinti, kada naudojimasis telefonu peržengia ribą, ir kaip įprotį įveikti?
Moteris su mobiliuoju
Moteris su mobiliuoju
© Shutterstock

Ar esame prisijungę per dažnai?

67 proc. visų telefonų vartotojų juos reguliariai tikrina nesvarbu, ar gavo pranešimą, ar ne, parodė dar prieš septynerius metus parodė „Pew Research Center“ tyrimas JAV, rašoma pranešime spaudai. O jau pernai atliktos apklausos rodo, kad net 86 proc. vartotojų į telefoną žiūri kalbėdami su šeimos nariais, dar 69 proc. tai pirmąkart padaro nepraėjus nė penkioms minutėms nuo atsibudimo. Šie įpročiai labiau būdingi jaunesnių kartų vartotojams.

Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas komentuoja, kad tendencija matoma jau ne pirmus metus, visi keliai su ja kovoti veda prie paties vartotojo, galinčio atpažinti neraminančius ženklus.

Baimė likti be telefono prasideda nuo neribojamo įpročio leisti laiką internete. Pernai atliktoje JAV gyventojų apklausoje 28 proc. respondentų pripažino internete praleidžiantys „beveik visą dieną. Akivaizdu, jog tai nėra sveikos vartosenos pavyzdys – palyginti galime su automobiliu, kuris, be abejo, palengvina mūsų gyvenimą, tačiau jei iš jo žmogus jau niekada nebeišlipa ir nebevaikšto nuosavomis kojomis, akivaizdu, kad įprotis virto žalingu“, – aiškina G. Butėnas.

Anot jo, būtent įpročių pasikeitimas sukuria pavojingą ratą – dažnai telefoną ar socialinius tinklus tikriname tik iš reflekso. Tuomet imti naudotis telefonu rečiau tampa gerokai sudėtingiau, nes elgsena jau nebėra sąmoninga.

Nevaldomas vartojimas virsta liga

Pernelyg dažnas telefono naudojimas žalingas ne tik akims ar kaklo raumenims, bet ir mūsų psichologinei savijautai bei net kognityviniams gebėjimams. 2015-aisiais Olandijos analitikų kompanijos „Elsevier“ mokslinis darbas parodė, jog itin dažnas telefono naudojimas tarp studentų turi tiesioginį ryšį su prastesniais pažymiais ir su didesniu nerimu – ribotą laiką kasdien su telefonu praleidžianti studentų grupė per tą patį laikotarpį daugiau išmoko ir tai darydami geriau jautėsi.

Maža to, kognityvinės psichologijos tyrimai įžvelgia ryšį tarp itin dažno naudojimosi telefonu ir suprastėjusios gebos analizuoti informaciją bei susikaupti. Visgi yra ir gerų žinių – šis poveikis trumpalaikis: vos keletą dienų pailsėjus nuo telefono, šie simptomai visiškai išnyksta. Pastaroji žala sietina ir su tuo, jog dažnas išmaniųjų naudojimas neigiamai veikia miego trukmę ir kokybę.

O štai 2019-ųjų Amerikos kardiologijos koledžo atliktas tyrimas ne tik susiejo pernelyg dažną telefono naudojimą su žala sveikatai, bet ir paskaičiavo, kad naudojant telefoną kasdien daugiau kaip 5 valandas, nutukimo rizika padidėja 43 procentais.

„Esminis pavojaus ženklas matyti tada, jei telefonas tampa žmogui svarbesniu už darbą ar santykius su artimaisiais. Išties problematiška, jei užuot padėjęs lengviau bendrauti ir ieškoti informacijos, telefonas užkemša mūsų dieną beprasmiu naršymu ir socialinių tinklų tikrinimu. Vis tik gerai tai, kad daugelyje tyrimų pabrėžiamas tik trumpalaikis neigiamas poveikis – pakeitus įpročius jo nesunku visiškai atsikratyti“, – aiškina G. Butėnas.

Patarimai, kaip telefonu naudotis sveikiau

„Apie piktnaudžiavimą telefonu kalbama retai, nes technologijos suteikia šimtus būdų gyvenimą pagerinti –lengvai rasti informaciją, lengviau bendrauti su toli gyvenančiais artimaisiais, rasti gyvenimo partnerį ir netgi taupyti kurą, programėlei parenkant optimalų kelionės maršrutą automobiliu. Vis tik kaip ir su bet kuriuo naudingu išradimu, svarbu nusistatyti tam tikras taisykles, kurios leistų pasiimti naudą neprisiimant rizikų – technologijos turi padėti mūsų socialiniam gyvenimui, ne jam trukdyti“, – sako G. Butėnas.

Viena apklausa skaičiuoja, jog 58 proc. žmonių teigia bandę sumažinti prie telefono praleidžiamą laiką, tačiau tik 41 proc. jų tas pavyko. Daugeliui net ir labai norint atsisakyti telefono tai gana sudėtinga būtent todėl, jog įprotis jį tikrinti jau tapo tarsi nauju refleksu, atliekamu nesąmoningai.

„Jei telefonu naudojatės kone visą dieną ir nepraeina nė valandos, kad su juo kažko neveiktumėte, pirmiausia norint pakeisti įpročius reiktų apsibrėžti laiką ir vietą, kur telefonu nesinaudosite. Šis principas ypač pravartus šiandien, kuomet darbas ir namai yra virtę ta pačia vieta. Pavyzdžiui, prieš eidami miegoti duokite savo organizmui laiko nuo įrenginių pailsėti, o vos atsikėlę – nepulkite tikrinti, ar gavote naujų žinučių. Na, o susitikę su draugais ar šeima, telefonus palikite nuošalyje ir neleiskite sau jų tikrinti net suvibravus, nes šis laikas skirtas tik gyvam pokalbiui“, – pataria vienas specialistas.

Pasitikrinkite: kurie nomofobijos simptomai būdingi jums?

Nomofobija – tokia paplitusi, kad dalį jos simptomų jaučia nemaža visuomenės dalis. Visam laikui atsikratytų visų šių bruožų – ne itin realistiškas siekis. Vis tik, jei teigiamai atsakote į daugiau kaip pusę šių klausimų, metas sunerimti, ar telefono naudojimas dar neperaugo į švelnią priklausomybę:

  1. Ar kartais negalite atlikti darbų, nes nepajėgiate susikaupti ir ar tuomet griebiatės telefono?
  2. Ar kalbėdami su draugais bei šeimos nariais be jokios priežasties imate naudotis telefonu?
  3. Ar negalėdami naudotis telefonu jaučiatės kažką praleidžiantys?
  4. Ar ilgesni tarpai be telefono jums kelia nerimą ir erzulį?
  5. Ar miegate kartu su telefonu ir jį į rankas paimate per pirmąsias dvi minutes po atsibudimo?
  6. Ar imate jaudintis, kai matote, jog telefono baterija netrukus išsikraus?
  7. Ar negalėdami prisijungti prie ryšio arba matydami, kad pašnekovas negavo jūsų žinutės, negalite nurimti ir nuolat perkraunate puslapį?
  8. Ar būdami be telefono imate jaudintis, kad su jumis negali susisiekti artimieji?
  9. Ar likę be telefono nežinote, kuo užsiimti ir ką veikti?
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.6250

Daugiau nei 300 lietuvių patikėjo, kad Kaunas – „spirginamas“: platina melą apie elektromagnetinę spinduliuotę (153)

Nepaisant mokslininkų ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) teiginių, žmonės vis...

SMS gimtadienis: kodėl trumpiesiems pranešimams negresia žadėtas išnykimas?

Jau 28 metus skaičiuojančios trumposios SMS žinutės iš esmės pakeitė žmonių bendravimą ir...

Neįtikėtos lietuvių idėjos: išrinkite inovatyviausią sprendimą, kuris padėjo pandemijos metu balsavimas (3)

Delfi kviečia skaitytojus susipažinti su dešimt komisijos atrinktų Kauno startuolių, kurie...

7 įpročiai, kurie kenkia telefonui: jei taip jį prižiūrėsite – greitai teks pirkti naują (26)

Išmanieji įrenginiai mus lydi kasdien – darbe, moksluose, leidžiant laisvalaikį, bendraujant...

Draugiškų robotų komanda padeda praskaidrinti nuotaiką

Draugiškų robotų komanda padeda praskaidrinti nuotaiką Vokietijos senelių priežiūros centro...

Top naujienos

Trys sunkieji kovos su Covid-19 ginklai, kurių nenaudoja Lietuva: ką kitos šalys daro kitaip (98)

Lietuvoje nauji užsikrėtimai koronavirusu kasdien skaičiuojami tūkstančiais. Nepaisant to, ne...

Artėjant šventėms, įmonės ieško šimtų darbuotojų: už kiek ir kur galima įsidarbinti (32)

Nors antrojo karantino metu dalis įmonių sustabdė savo veiklas, o darbuotojus išleido į...

James Paton, Naomi Kresge | D+ nariams

Jungtinė Karalystė patvirtino skiepus ir pradės masinę vakcinaciją: sveiki ir jaunesni nei 50-ies bus paskutiniai

Jungtinė Karalystė (JK) tapo pirmąja Vakarų šalimi, patvirtinusia „Covid-19“ vakciną. Dabar...

Aprašė vaistininko kasdienybę: žinau, kas dirba po keliolika valandų, o negauna net arti tūkstančio (32)

Vaistininkas – tai išskirtinių žinių bei žmogiškųjų savybių reikalaujanti profesija....

Nematoma „Liepsnojančio ledo“ pusė: paslaptys, kurių niekada nematė nė vienas žiūrovas (2)

„Liepsnojančio ledo“ balsas, veidas, siela – šie apibūdinimai tinka renginių vedėjui...

Vos 4 pratimai, o nauda visoms raumenų grupėms: treneris parodė, kaip juos atlikti namuose (1)

Minkšta sofa, televizorius, kompiuteris, nesibaigiantys serialai ir visai prie pat, nuolat ranka...

Birutė Navickaitė prakalbo apie nemalonius padarinius po konflikto su pareigūnu, dukros tolimesnę priežiūrą ir emocinę būklę (44)

Prieš mėnesį Palangos verslininkė Birutė Navickaitė pakliuvo į nemalonų incidentą, po kurio...

Nuo COVID-19 mirė buvęs Prancūzijos prezidentas Giscard'as d'Estaing'as papildyta (25)

Buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard'as d'Estaing'as , iškilus Europos integracijos...

Naujas galvos skausmas aviacijai – be darbo užsisėdėję pilotai ir jų skraidymo klaidos (4)

Rugsėjo 15 d. Indonezijos lėktuvas, gabenęs 307 keleivius ir 11 įgulos narių į šiaurinį Medano...

|Maža didelių žinių kaina