aA
Dirbtinio intelekto vystymosi greitis eiliniam europiečiui gali kelti ne tik nuostabą, bet ir nerimą. Kiek dirbtinis intelektas gali prasiskverbti į mūsų gyvenimą? Ar robotų įsiliejimas į visuomenę deformuos mūsų etikos normas ir atims darbo vietas?
© Shutterstock

Ekspertai sako, kad Europa išsiskiria savo dėmesiu socialinei dirbtinio intelekto įtakai, tačiau bijoti turėtų mažiausiai.

Per paskutinį dešimtmetį dirbtinio intelekto vystymasis itin suintensyvėjo – vienas po kito pristatomi ir tobulinami humanoidai, bepiločiai automobiliai, į darbo procesus robotai įsilieja tiek pramonėje, tiek paslaugų centruose, aptarnavimo sferoje.

Kas lems tolimesnius pokyčius ir ar Europa pasiruošusi tapti dirbtinio intelekto vystymo lydere, rugsėjo 20 dieną bus diskutuojama didžiausiame modernių technologijų ir verslumo renginyje Baltijos šalyse #SWITCH, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europa – etikos normų ir „protų nutekėjimo“ tvirtovė

Kaip sako vienas iš būsimos diskusijos dalyvių, Vokietijos Dirbtinio intelekto tyrimų centro profesorius dr. Paulas Lukowiczius, Europa kur kas daugiau dėmesio skiria etikos problemoms ir socialinei dirbtinio intelekto reikšmei. „Viena vertus, tai puiku – galime vystyti unikalius produktus ir prekės ženklus, o, lyginant su kitomis rinkomis, tai yra stiprus pardavimo argumentas. Kita vertus, labai svarbu užtikrinti, kad dėl reguliavimo atsirandančios kliūtys šios pažangos nesustabdytų. Duomenų apsauga yra viena iš aktualijų, o šioje srityje Europoje vyksta be galo daug unikalių pokyčių“, – svarsto dr. P. Lukowiczius.

Kitas pranešėjas Lenardas Koschwitzas, „Allied for Startups“ startuolių asociacijų tinklo direktorius Europos reikalams pabrėžia, kad Europoje galiojantys principai ir normos nėra per daug griežti, ir startuoliams gana paprasta prie jų prisitaikyti. Prie to prisideda ir laisvėjantis duomenų judėjimas bei galimybė net ir mažam ar vidutiniam verslui turėti puikias sąlygas verslui kurti ir plėtoti.

Tiesa, kaip teigia L. Koschwitzas, vienas didžiausių iššūkių dirbtinio intelekto vystymui Europoje yra vadinamasis protų nutekėjimas. „Turime išskirtinai stiprų mokslinių tyrimų centrą, o įteikiamų daktaro diplomų skaičiai Europoje įspūdingi. Deja, šie mokslininkai nelieka Europoje, o darbai, kuriuos randa likusieji, yra mažiau jiems įdomūs. Didžiausias iššūkis – sulaikyti šį potencialą kartu su jo žiniomis ir idėjomis bei transformuoti juos į augimą didesnėse kompanijose Europoje“, – sako L. Koschwitzas.

Kinijos scenarijus – ne Europai

Pastaraisiais metais žiniasklaidoje vis pasirodant straipsnių apie tai, kad daugiau nei 90 procentų šiandienių darbo vietų sėkmingai gali dirbti ir robotai, nerimas apėmė ne vieną. Pigios darbo jėgos Kinijos sostinėje jau yra atidarytas ir banko padalinys, kuriame funkcijas atlieka išimtinai tik robotai, o kai kurios įmonės šioje šalyje dėl robotizacijos atleidžia dešimtis tūkstančių darbuotojų. Ar Europoje per artimiausią dešimtmetį taip pat atsiras milžiniški skaičiai bedarbių?

L. Koschwitzas sako, kad mums vis dėlto turėtų rūpėti ne tai, kokiuose darbuose žmogų pakeis robotai, o tai, kaip žmogus, dirbdamas su robotais, gerins darbo kokybę ir produktyvumą: „Turime išsilavinusią ir pakankamai kvalifikuotą darbo jėgą, tačiau ir tiems, kurie įgūdžių turi mažiau, jaudintis taip pat nevertėtų. Dirbtinis intelektas pakeis žmones ne darbo vietose, o individualiose užduotyse – rutininėse, pasikartojančiose arba paremtose labai aiškia rezultato vizija.“

Dr. Paulas Lukowiczius nusiteikęs ne mažiau optimistiškai: „Mažai uždirbantys žemos kvalifikacijos darbai Europoje tampa vis dažnesne retenybe, todėl toks scenarijus nėra teisingas. Aš tikiu, kad dirbtinis intelektas yra ta technologija, kuri kuriama ne žmonėms pakeisti, o sustiprinti jų pajėgumus ir juos įgalinti daryti daug daugiau. Jei darbuotoją su žema kvalifikacija išmokysi dirbti išvien su dirbtiniu intelektu, sukursi darbuotoją, kuris atliks gana sudėtingą darbą.“

Lietuva nebijo eksperimentų

Paklaustas, kaip tarp dirbtinį intelektą vystančių šalių mato Lietuvą, L. Koschwitzas pagyrų negailėjo: „Lietuva yra puiki vieta dirbtiniam intelektui ir tokioms technologijoms kaip „blockchain“. Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę čia atvykti ir pamatyti daugiau.“ Kaip teigė „Allied for Startups“ atstovas, Lietuvą galima vadinti pavyzdžiu, kaip reikia eksperimentuoti ieškant naujų sprendimų.

„Valia eksperimentuoti, lietuvių gebėjimas atvirai priimti technologijas, prisitaikyti prie šiandienos iššūkių ir ieškoti, kaip patobulinti tai, kas jau sukurta – jūsų šalies stiprybė“, – kalba L. Koschwitzas.

Rugsėjo 20 d. „Litexpo“ 15 val. prasidėsiančioje diskusijoje „Ar Europa gali tapti dirbtinio intelekto vystymo lyderė“ dalyvaus ne tik dr. Paulas Lukowiczius, Lenardas Koschwitzas, bet ir ekonomistas bei duomenų strategas „Microsoft“ Europos ir vyriausybiniams reikalams Briuselyje dr. Thomas Roca.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kam atsiminti, kai gali susirasti: ar guglinimas daro mus kvailais? (14)

Šiuolaikiniai žmonės įpratę atsakymų į kone visus gyvenimo klausimus ieškoti „ Google “....

Ekspertai iš Silicio slėnio ir technologijų žvaigždės – jau ketvirtadienį renginyje #SWITCH!

Didžiausias technologijų ir verslumo renginys # SWITCH ! jau rytoj, rugsėjo 20 d., sutrauks...

Verslą dar mokykloje sukūręs Lukas Kaminskis: svarbiausia laiku atrasti savo stiprybes (8)

Dvidešimtmetis Lukas Kaminskis pirmuosius sėkmingus IT verslus pradėjo kurti dar būdamas mokyklos...

„Blockchain“ eina į švietimą: globalios studijos virsta realybe (4)

Nors „blockchain“ technologija yra tik pačiame pradiniame vystymosi etape, akivaizdu, jog ji gali...

Internetinės platformos – tarp patogumo ir nepasitikėjimo

Vis dažniau ir daugiau paslaugų, prekių žmonės perka naudodamiesi interneto platformomis....

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas primena pasakojimą apie Odisėją: į jūrą išplaukė trims mėnesiams, o grįžo po metų – neatpažino net sūnus (3)

Kone dešimtmetis praleistas jūroje gaudant vėją, trijų mėnesių plaukimas virtęs metus trukusia...

Naujas Kremliaus statytinis Europos pašonėje kėsinasi įsiūbuoti konfliktą Balkanuose kyla grėsmė visam regionui (125)

Bosnijos prezidiumo narys pasisakė už nepriklausomą Serbų respubliką. Ar V. Putinas išpildys...

Prezidentiniuose reitinguose – neįtikėtini pokyčiai: atsiskleidė Šimonytės fenomenas (1813)

Gyventojams vardinant pretendentus į prezidentus, populiariausiųjų trejetukas keičiasi – į...

Andriaus Šedžiaus teisininkė atvertė visas kortas: kas iš tiesų stabdo skandalingas garsiosios poros skyrybas? (11)

Šiuo metu besiskiriantis verslininkas ir politikas Andrius Šedžius parengiamuosiuose...

Keista teisėjų klaida: lemiamu metu įskaitė nebūtus taškus į „Žalgirio“ krepšį epizodo įrašas (57)

Kauno „Žalgirio“ vyrams Eurolygoje nepavyko iškovoti antros pergalės iš eilės, nors vienu...

Tikras prancūzų virtuvės pasididžiavimas – svogūnų sriuba: vienas gardžiausių ir pigiausių receptų video receptas (2)

Jei dar nesate ragavę šios tradicinės prancūzų sriubos , neskubėkite pradėti raukytis –...

Didelės Lietuvos įmonės vadovas apie sėkmę darbe: skatinu žmones patirti nesėkmes (3)

Stresas, užgriuvusi atsakomybė, aukšti lūkesčiai, staiga nukreipti visų žvilgsniai į tave –...

Istorikas iš Vokietijos Lietuvą pažino nusprendęs čia išlaikyti vairavimo teises (218)

Kai priėjęs pasisveikinti Felixas Ackermannas raiškiai ištaria „laba diena“, pasitikslinu...

Nevilties apimta ir vyro palikta mama prašo paramos penkiamečiui Vėjui: su tokia liga – vienintelis Lietuvoje (76)

Nors Vėjui tik penkeri, jis patyręs daugiau nei daugelis suaugusiųjų. Vaiko ligos istorijoje –...

Naminė „plastinė chirurgija“ – patarimai, kaip sumažinti dvigubą pagurklį (2)

Norėtumėte laibo kaip gulbės kaklo, tačiau tam trukdo nelemtas dvigubas pagurklis ? Pateikiame 10...