Dirbtinio intelekto vystymosi greitis eiliniam europiečiui gali kelti ne tik nuostabą, bet ir nerimą. Kiek dirbtinis intelektas gali prasiskverbti į mūsų gyvenimą? Ar robotų įsiliejimas į visuomenę deformuos mūsų etikos normas ir atims darbo vietas?
© Shutterstock

Ekspertai sako, kad Europa išsiskiria savo dėmesiu socialinei dirbtinio intelekto įtakai, tačiau bijoti turėtų mažiausiai.

Per paskutinį dešimtmetį dirbtinio intelekto vystymasis itin suintensyvėjo – vienas po kito pristatomi ir tobulinami humanoidai, bepiločiai automobiliai, į darbo procesus robotai įsilieja tiek pramonėje, tiek paslaugų centruose, aptarnavimo sferoje.

Kas lems tolimesnius pokyčius ir ar Europa pasiruošusi tapti dirbtinio intelekto vystymo lydere, rugsėjo 20 dieną bus diskutuojama didžiausiame modernių technologijų ir verslumo renginyje Baltijos šalyse #SWITCH, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Europa – etikos normų ir „protų nutekėjimo“ tvirtovė

Kaip sako vienas iš būsimos diskusijos dalyvių, Vokietijos Dirbtinio intelekto tyrimų centro profesorius dr. Paulas Lukowiczius, Europa kur kas daugiau dėmesio skiria etikos problemoms ir socialinei dirbtinio intelekto reikšmei. „Viena vertus, tai puiku – galime vystyti unikalius produktus ir prekės ženklus, o, lyginant su kitomis rinkomis, tai yra stiprus pardavimo argumentas. Kita vertus, labai svarbu užtikrinti, kad dėl reguliavimo atsirandančios kliūtys šios pažangos nesustabdytų. Duomenų apsauga yra viena iš aktualijų, o šioje srityje Europoje vyksta be galo daug unikalių pokyčių“, – svarsto dr. P. Lukowiczius.

Kitas pranešėjas Lenardas Koschwitzas, „Allied for Startups“ startuolių asociacijų tinklo direktorius Europos reikalams pabrėžia, kad Europoje galiojantys principai ir normos nėra per daug griežti, ir startuoliams gana paprasta prie jų prisitaikyti. Prie to prisideda ir laisvėjantis duomenų judėjimas bei galimybė net ir mažam ar vidutiniam verslui turėti puikias sąlygas verslui kurti ir plėtoti.

Tiesa, kaip teigia L. Koschwitzas, vienas didžiausių iššūkių dirbtinio intelekto vystymui Europoje yra vadinamasis protų nutekėjimas. „Turime išskirtinai stiprų mokslinių tyrimų centrą, o įteikiamų daktaro diplomų skaičiai Europoje įspūdingi. Deja, šie mokslininkai nelieka Europoje, o darbai, kuriuos randa likusieji, yra mažiau jiems įdomūs. Didžiausias iššūkis – sulaikyti šį potencialą kartu su jo žiniomis ir idėjomis bei transformuoti juos į augimą didesnėse kompanijose Europoje“, – sako L. Koschwitzas.

Kinijos scenarijus – ne Europai

Pastaraisiais metais žiniasklaidoje vis pasirodant straipsnių apie tai, kad daugiau nei 90 procentų šiandienių darbo vietų sėkmingai gali dirbti ir robotai, nerimas apėmė ne vieną. Pigios darbo jėgos Kinijos sostinėje jau yra atidarytas ir banko padalinys, kuriame funkcijas atlieka išimtinai tik robotai, o kai kurios įmonės šioje šalyje dėl robotizacijos atleidžia dešimtis tūkstančių darbuotojų. Ar Europoje per artimiausią dešimtmetį taip pat atsiras milžiniški skaičiai bedarbių?

L. Koschwitzas sako, kad mums vis dėlto turėtų rūpėti ne tai, kokiuose darbuose žmogų pakeis robotai, o tai, kaip žmogus, dirbdamas su robotais, gerins darbo kokybę ir produktyvumą: „Turime išsilavinusią ir pakankamai kvalifikuotą darbo jėgą, tačiau ir tiems, kurie įgūdžių turi mažiau, jaudintis taip pat nevertėtų. Dirbtinis intelektas pakeis žmones ne darbo vietose, o individualiose užduotyse – rutininėse, pasikartojančiose arba paremtose labai aiškia rezultato vizija.“

Dr. Paulas Lukowiczius nusiteikęs ne mažiau optimistiškai: „Mažai uždirbantys žemos kvalifikacijos darbai Europoje tampa vis dažnesne retenybe, todėl toks scenarijus nėra teisingas. Aš tikiu, kad dirbtinis intelektas yra ta technologija, kuri kuriama ne žmonėms pakeisti, o sustiprinti jų pajėgumus ir juos įgalinti daryti daug daugiau. Jei darbuotoją su žema kvalifikacija išmokysi dirbti išvien su dirbtiniu intelektu, sukursi darbuotoją, kuris atliks gana sudėtingą darbą.“

Lietuva nebijo eksperimentų

Paklaustas, kaip tarp dirbtinį intelektą vystančių šalių mato Lietuvą, L. Koschwitzas pagyrų negailėjo: „Lietuva yra puiki vieta dirbtiniam intelektui ir tokioms technologijoms kaip „blockchain“. Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę čia atvykti ir pamatyti daugiau.“ Kaip teigė „Allied for Startups“ atstovas, Lietuvą galima vadinti pavyzdžiu, kaip reikia eksperimentuoti ieškant naujų sprendimų.

„Valia eksperimentuoti, lietuvių gebėjimas atvirai priimti technologijas, prisitaikyti prie šiandienos iššūkių ir ieškoti, kaip patobulinti tai, kas jau sukurta – jūsų šalies stiprybė“, – kalba L. Koschwitzas.

Rugsėjo 20 d. „Litexpo“ 15 val. prasidėsiančioje diskusijoje „Ar Europa gali tapti dirbtinio intelekto vystymo lyderė“ dalyvaus ne tik dr. Paulas Lukowiczius, Lenardas Koschwitzas, bet ir ekonomistas bei duomenų strategas „Microsoft“ Europos ir vyriausybiniams reikalams Briuselyje dr. Thomas Roca.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jauno IT specialisto sėkmė: karjerą pradėjo dar mokyklos suole (5)

Ne visiems, ką tik baigusiems mokyklą, lengva apsispręsti dėl tolimesnių planų, bet Tautvaldas...

17-metis australas įsilaužė į „Apple“ kompiuterines sistemas (38)

Vienas australų moksleivis, esą svajojęs dirbti JAV technologijų milžinėje „ Apple “,...

„Google“ darbuotojai sukilo prieš Kinijos cenzūrai draugišką paieškos variklį (3)

Šimtai „ Google “ darbuotojų pasirašė protesto laišką dėl įmonės kuriamo cenzūrai...

Išmanusis iki 300 Eur: 3 modelių apžvalga

Populiariųjų flagmanų kainos, kartais siekiančios 1000 eurų, jau nebestebina, tačiau...

Išrinktas geriausias išmanusis telefonas (152)

Europos vaizdo ir garso asociacijos (EISA) rengiamuose kasmetiniuose apdovanojimuose triumfavo...

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (158)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (293)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (199)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (15)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Apie Vėlyvio akibrokštą bažnyčioje pasisakė ir Liudvikas Andriulis: „trolinti“ reikia ir galima stipresnius už save, ne silpnesnius

Režisierius Emilis Vėlyvis kartu su projekto „Zero Live Show“ aktorių komanda per Žolinę...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (186)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (22)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (86)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (18)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (13)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...