Šalyje, pagarsėjusioje savo griežtu požiūriu į duomenų apsaugą, tokios pastangos atkreipė reguliuotojų dėmesį. Penktadienį Prancūzijos aukščiausiasis teismas išreiškė tokį susirūpinimą, pacitavęs priežiūros institucijos perspėjimą korporacijai „Microsoft Corp.“, vadovaujančiai centro kūrimo projektui, pateikti išsamią informaciją, kokie duomenys atkeliauja į Jungtines Valstijas ir ar ji gali užtikrinti konfidencialumą.
„Virusas privertė mus paspartinti procesą, – interviu sakė centro direktorė Stephanie Combes. – Ši krizė parodo mums, kodėl susikūrėme: kad turėtumėme informaciją, tinkamą sprendimams priimti. Bet mes turime judėti toliau. Privalome persvarstyti, kaip surenkame duomenis apie sveikatą.
Prancūzijos duomenų projektas pradėtas 2019 metų kovą, po to, kai Fieldso medalį pelnęs matematikas perspėjo, kad šalis turėtų paspartinti savo dirbtinio intelekto (DI) projektą. Centras, sukurtas gruodį, paveldėjo 20-ies metų farmacijos bei ligoninių duomenis, o balandį buvo pasirašytas Nepaprastosios padėties įstatymas dėl duomenų apie virusus rinkimo.
Centras bus pagrindinis punktas, surenkantis duomenis iš šalies klinikinių bandymų, receptų ir mokslinių tyrimų apie negalią. Už mokestį akademikai, privačios bendrovės ir sveikatos apsaugos institucijos galės išnagrinėti duomenis. Anot sveikatos eksperto iš „Ernst & Young“ (EY) Loico Cahbaneir‘o, Prancūzijos duomenų vertė galėtų būti „potencialiai kolosali“ – nuo naudos sveikatos priežiūros sistemai iki honorarų už molekules ir licencijas.
Įvairių šalių vyriausybės – nuo Prancūzijos ir Suomijos iki Vokietijos bei Italijos – dešimtmečiais renka duomenis apie sveikatą, bet pandemija atkreipė ypatingą dėmesį į poreikį naudoti duomenis, norint priimti medicininius bei ekonominius sprendimus per savaites, ne per mėnesius.
„Pagaliau visa tai konkurencingas pranašumas, - interviu sakė Jukka Lahesmaa, Suomijos sveikatos ir socialinių reikalų ministerijos vyresnysis patarėjas. – Jis pakeis duomenų apie sveikatą ekonomiką Europoje. ES duomenų erdvė užtikrins aiškumą ir standartus.“
Šiuo metu centras sulaukia kritikos. Konfidencialumą ginantys advokatai ir aktyvistai teigia, kad per daug duomenų, susijusių su COVID-19 informacija, buvo paimta iš ligoninių, vaistinių, laboratorijų ir slaugos namų išrašų. Privatumo apsaugos institucija CNIL išsakė susirūpinimą dėl galimo duomenų perkėlimo į Jungtines Valstijas, po to, kai centras išsirinko „Microsoft“ priimti duomenis.
„Mes pasirūpinome, kad jie galėtų būti atšaukiami, - prireikus, tarkim, jau kitą dieną juos galima būtų pakeisti, - sakė S. Combes, užsimindama apie „Microsoft“ sutartį po užklausos iš Prancūzijos privatumo apsaugos institucijos.
Jungtinėje Karalystėje, kuri užima pirmaujančias pozicijas pagal sveikatos duomenų skaitmeninimą, JK Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) jau prieš dvejus metus pradėjo licencijų išdavimą – anot kritikų, be privatumo apsaugos priemonių. „Amazon“, „Google“, „Microsoft“ ir „Palantir Technologies Inc.“ pasirašė sutartis su NHS dėl duomenų, susijusių su virusu, apdorojimo ir patraukė konfidencialios informacijos gynėjų- aktyvistų dėmesį.
Panašaus pobūdžio projektai gimsta ir kitur Europoje. Finansiniai duomenys cirkuliuoja Suomijoje nuo balandžio, ir tai leidžia įsigyti leidimus bei licencijas, būtinus duomenims naudoti; kažką panašaus daro farmacijos bendrovė „Oriola“, nuotolinės medicinos įmonės „Terveystalo“ ir „Mehilainen“ bei Helsinkio universitetas. Vokietijoje – dar vienoje šalyje su galimai didžiuliais duomenų rinkiniais - programa „Medical Informatics“ turėtų pradėti veikti iki 2021 metų vidurio.
Tuo tarpu Prancūzija dar tik pradeda, sako S. Combes.
„[Centras] yra tik pradinėje savo stadijoje, - sakė ji. – Per šią krizę nustatėme trūkstamus duomenų ryšius ir tas grandis, kuriose būtina tobulinti duomenų surinkimą.“
