Vyrauja įsitikinimas, kad norėdami pritapti sparčiai besikeičiančioje šiandienos darbo rinkoje, darbuotojai turi uoliai praktikuoti mokymąsi visą gyvenimą, mokėti taikytis prie nuolat kintančių sąlygų ir būti pasirengę bet kada iš vienos pramonės srities pereiti į kitą.
© Reuters / Scanpix

Tačiau laikui bėgant įgūdžiai silpsta. Norint šią problemą įveikti, reikia nugalėti nemažus psichologinius ir intelektinius barjerus, nuomonių ir komentarų portale project-syndicate.org rašo Madride įsikūrusio privataus IE universiteto Pokyčių valdysenos centro mokslinis bendradarbis, ekonomistas Edoardo Campanella.

Technologijoms nenumaldomai skverbiantis į įvairias pramonės sritis ir vieną po kitos perimant užduotis, kurias kadaise galėjo atlikti tik žmogus, darbuotojai visame pasaulyje pradeda baimintis dėl savo ateities. Tačiau veiksmingai konkuruoti darbo rinkoje ateityje žmonėms trukdys anaiptol ne robotai, o jų pačių protas – su visomis išankstinėmis psichologinėmis nuostatomis ir kognityviniais barjerais.

Nuolat mokosi tik nedaugelis

Šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje vienos paklausiausių profesijų, kaip antai duomenų analitikai, programų kūrėjai ar debesų kompiuterijos specialistai, prieš penkerius ar dešimt metų net neegzistavo. Prognozuojama, kad 65 proc. vaikų, kurie šiandien pradeda lankyti pradines mokyklas, dirbs darbus, kurių dabar dar nėra, rašo ekonomistas.

Norėdami pritapti šiuolaikinėje sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, darbuotojai turi uoliai praktikuoti mokymąsi visą gyvenimą, mokėti taikytis prie nuolat kintančių sąlygų ir būti pasirengę bet kada iš vienos pramonės srities pereiti į kitą. Jei kuri nors profesija taptų nebereikalinga, o toks pokytis gali įvykti kad ir pernakt, darbuotojai turi nieko nelaukdami imtis kitos.

Tie, kurie nori pasinaudoti naujai atsirandančių ir sparčiai kintančių sektorių siūlomomis galimybėmis, turi turėti tam tikro intelektinio lankstumo, gebėti prisitaikyti prie naujų profesinių aplinkybių ir būti atsparūs sukrėtimams, kuriuos gali sukelti vienokie ar kitokie pramonės nuosmukiai, o to, kaip manoma, gali suteikti mokymasis visą gyvenimą. Taigi būtų visai logiška manyti, rašo E. Campanella, kad mokymo centrams tereikia paprasčiausiai įvardyti, kokios kompetencijos ateityje bus reikalingiausios, ir parengti atitinkamus mokymo kursus.

Vis dėlto 2017 m. visoje euro zonoje tik 10 procentų dirbančiųjų dalyvavo kokiuose nors formaliojo arba neformaliojo švietimo mokymuose, ir taip besitobulinančiųjų dalis su amžiumi sparčiai mažėja. Taigi jei mokymasis visą gyvenimą yra toks svarbus norint sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, kodėl tuomet žmonės taip vangiai jį praktikuoja?

Kainuoja daug, o grąža neaiški

Tiesa ta, kad, norint įveikti įgūdžių silpimo ir praradimo problemą, reikia nugalėti nemažas psichologines ir intelektines kliūtis, kurios yra pernelyg dažnai ignoruojamos, rašoma straipsnyje. Elgsenos ekonomikoje laikomasi požiūrio, kad žmonės yra šališki status quo atžvilgiu: mes linkę pervertinti nuostolius, kuriuos galimai patirsime nukrypdami nuo savo bazinės linijos, ir perdėm atsargiai vertinti galimą naudą.

Į mokymąsi visą gyvenimą paprastai žvelgiama kaip į žvėriškai brangų malonumą laiko, pinigų ir pastangų atžvilgiu. O štai jo grąža mums – neaiški ir negarantuota, ypač turint galvoje technologijų daromą įtaką. Tokias nuostatas dar labiau sustiprina depresijos ir beviltiškumo jausmas, kuris dažnai apima darbo netekusius arba profesinėse kryžkelėse atsidūrusius žmones.

Jei po kelerių metų vienoje darbo vietoje tenka pradėti viską iš naujo, dauguma iš mūsų patiria stresą, o jei tai atsitinka po kelių dešimčių metų, tuomet išbandymai – ypač sunkiai įveikiami. Autorius atkreipia dėmesį, kad tokie pokyčiai, jei jie užklumpa vėlesniu gyvenimo etapu, nedera su natūraliais žmogaus vystymosi modeliais.

Žmogaus kognityvinės funkcijos pradeda silpnėti ganėtinai anksti, maždaug tada, kai apie 20-uosius žmogaus gyvenimo metus ima slopti vadinamieji takieji intelektiniai gebėjimai, susiję su darbine atmintimi, abstrakčiuoju mąstymu ir naujos informacijos apdorojimu. Vidutiniame amžiuje šie gebėjimai silpsta jau labai sparčiai, todėl įgyti naujų įgūdžių darosi nepaprastai sunku. Vėlesniu gyvenimo etapu gali stiprėti tik tie kognityviniai gebėjimai, kurie yra susiję su komunikavimo ir valdymo įgūdžiais.

Žmogų perkvalifikuoti sunku, todėl geriau – robotas

Dėl viso to kalta ilgaamžė evoliucija. Praktiškai bet kurioje visuomenėje žmogaus amžius siejamas su išmintimi, patirtimi ir socialinės padėties kilimu. Jaunystė buvo tas laikas, kada reikėjo mokytis profesijos, kuri paskui lydės visą gyvenimą, pagrindų. Dirbdamas ir įgydamas patirties žmogus tik tobulina jau turimus įgūdžius, o visiškai naujų kompetencijų paprastai neprireikia.

Šiandienos mokymo programos, pasak E. Campanellos, yra neveiksmingos iš dalies dėl to, kad dažniausiai jomis orientuojamasi į jau minėtus takiuosius intelektinius gebėjimus. Verslo požiūriu, mėginti šitaip „perkvalifikuoti“ darbuotojus – pernelyg sunkus uždavinys, todėl, prireikus naujų įgūdžių, dažnai pasirenkamos kitos alternatyvos: procesų automatizavimas, veiklos perkėlimas kitur ar išorės žmogiškųjų išteklių patalka. JAV ekonomikos patarėjų tarybos parengtoje 2015 m. prezidento ekonomikos ataskaitoje rašoma, kad JAV dirbančiųjų, kuriems buvo suteikti arba apmokami mokymai, arba galimybė tobulinti įgūdžius darbo vietoje, proporcija 1996–2008 m. laikotarpiu nuosekliai mažėjo.

Įsitikinimas, kad darbuotojai, nepaisant jų amžiaus ir įgyto išsilavinimo, savo iniciatyva imsis priemonių, kad neatsiliktų nuo technologinės kaitos, yra iš esmės klaidinga ir ilgainiui gali išauginti ištisą armiją bedarbių. Tokio požiūrio galima tikėtis tik iš itin išsilavinusių ir kvalifikuotų darbuotojų – tų, kurių darbo vietos ar šiaip ar taip mažiausiai rizikuoja būti automatizuotos.

Žmogui reikia patarti

Žinoma, ateityje situacija gali keistis, kadangi jaunesniosios kartos atstovai auga manydami, kad jie tikrai naudosis galimybe mokytis visą gyvenimą, rašo E. Campanella, o kol kas, pasak jo, politikos formuotojai turėtų imtis veiksmų, kad sušvelnintų tuos sudėtingus protinius procesus, kurie daugelį iš mūsų įstumia į savotišką profesinę inerciją.

Pradžiai pakaktų, kad patarėjai padėtų darbuotojams pereiti varginančius įgūdžių įgijimo ir darbo paieškos procesus. Kad tokio patarėjo pagalbą žmogus priimtų, jam visų pirma reikėtų įveikti nusivylimo ir gėdos jausmą, kurį neretai iššaukia vien tai, kad apskritai tenka ieškotis kieno nors pagalbos. Maža to, darbuotojai gali įkliūti į savotiškas pinkles, kurias psichologai vadina kontrolės iliuzija. Kitaip tariant, koją jiems gali pakišti pernelyg didelis jų pasitikėjimas savo pačių jėgomis ir savo gebėjimu daryti įtaką įvykių eigai be išorinės paramos.

Jeigu atsitiktų taip, kad patarėjų paslaugos taptų norma, darbuotojai jomis naudotųsi dažniau ir noriau. Tai suprasdamos, profesinės sąjungos kartu su verslininkų asociacijomis turėtų parengti oficialias mentorystės programas, kurių tikslas būtų patarti darbuotojams, kaip sėkmingai žengti profesiniu keliu arba kaip kuo lengviau pereiti iš vieno sektoriaus į kitą. Darbdaviai, savo ruožtu, turėtų nustatyti oficialius grįžtamojo ryšio procesus – ne tik reguliariai atlikti savo darbuotojų darbo rezultatų vertinimus, bet ir imtis priemonių nustatyti, kokius darbuotojų įgūdžius reikėtų atnaujinti, o kokius jie realiai galėtų įgyti.

Siūlo finansiškai remti verslo iniciatyvas

Pažymėtina, rašo E. Campanella, kad įmonėms, pageidaujančioms investuoti į mokymo programas, turėtų būti užtikrinamos dosnios mokesčių lengvatos. Tokiomis mokymo programomis turėtų būti siekiama naują informaciją perteikti laipsniškai, kryptingai išnaudojant vadinamuosius kristalizuotus intelektinius gebėjimus, būdingus suaugusiems žmonėms. Labiau patyrę darbuotojai gali sunkiau priimti mokomąją medžiagą ir ne taip lengvai pasiduoti įgūdžių atnaujinimui kaip jų jaunesnieji kolegos, tačiau jie gali pasiekti nemažų laimėjimų kitose svarbiose srityse, kaip antai problemų sprendimo, savivaldos ir savimotyvacijos.

Kurdami robotus, gebančius atlikti vis daugiau žmogiškųjų funkcijų, turėtume įdėmiau pažvelgti į save, apibendrindamas teigia rašinio autorius. Tik išmokę įveikti – ar bent apeiti – savo kognityvinius barjerus naujojoje pasaulinėje ekonomikoje galėsime žengti ilgu ir vaisingu profesiniu keliu.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokinių iš Alytaus sukurta verslo idėja atstovaus Lietuvai Europos čempionate (2)

Užkariauti verslą paprastumu nusiteikę „Make IT Simple“ mokinių iš Alytaus Švento Benedikto...

Afrikoje pastatytas milžiniškas radijo teleskopas (1)

Pietų Afrikos Respublikoje praeitą savaitę oficialiai atidarytas „MeerKAT“ – 64-ių antenų...

„Chrome“ naršyklė netrukus radikaliai pakeis savo išvaizdą (16)

Pirmoji stabili „Chrome“ naršyklės versija buvo išleista 2008 m. gruodžio mėn. Praėjo...

Telefonai „Nokia 3.1“ atvyko į Lietuvą (15)

„HMD Global“, „Nokia“ telefonų namai, šiandien paskelbė, kad naująją „Nokia 3.1“...

Nerimą visame pasaulyje sukėlęs dokumentas: ar sutiktumėte mokėti už kiekvieną kačiuko nuotrauką? (27)

Toks atvejis, kai Europos Parlamento balsavimas sukelia visuotinį ir ypač ūmų socialinių tinklų...

Top naujienos

Staigmena naujausiuose kandidatų į prezidentus reitinguose: lyderių trejetuke įvyko pokyčiai (43)

Birželio 19-27 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai “...

Didesnėms algoms pinigų neturi, bet verslui – milijonų vertės dovanos (12)

Patys daugelį metų už valstybės turtą nieko nemoka, o iš kitų pinigus ima. Bent jau toks...

Už laisvę kovojo akmenimis ir kryžiais: sodyba, kurioje komunistai žemai nusilenkdavo (91)

Orvidų sodyba – iš kryžių ir akmenų pastatytas gyvas paminklas pasipriešinimui prieš...

Sensacija Kipre – gynyboje užsidariusi „Sūduva“ iš turnyro eliminavo APOEL klubą aiškūs tolimesni varžovai (286)

UEFA Čempionų lygoje debiutuojantys Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai Kipre pateikė...

Baltijos jūroje stebi Rusijos povandeninius laivus: jų medžioti skrenda iš Šiaulių (480)

Dar praėjusią savaitę dėmesiui nukrypus į audringą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje,...

Feisbuką užkariavęs menininkių piešinys stebina užkoduotais simboliais: net ir menkiausia detalė čia turi svarbią reikšmę

Pora Tailando menininkių sukūrė paslėptų simbolių kupiną šaržą, vaizduojantį sėkmingą...

Orai: šiluma sieks ir 30 laipsnių (5)

Trečiadienio naktį Lietuvoje žymesnio lietaus nenumatoma. Pūs nestiprus šiaurės, šiaurės rytų...

Ką daryti, kai netenkina atlikti remonto darbai (94)

Kai vieni nesugebame ko nors pasidaryti, kviečiame pagalbą – tai įprasta. Pagalbos prireikė ir...

Prabilo po kontroversiško finalo nušvilptas teisėjas: didžiuojuosi savo darbu – tai širdyje aš nešiosiu amžinai (141)

Ne Kylianas Mbappe , ne Antoine'as Griezmannas ir ne Paulis Pogba . Taip pat ir ne Luka Modričius...

MH17 tragedija: rusų propagandistai ėmėsi neįtikėtinų triukų (808)

Lygiai prieš ketverius metus – 2014 metų liepos 17 dieną – Ukrainos Donecko srityje buvo...