Dar prieš kelerius metus išmaniuosius mobiliuosius telefonus naudojo tik technologijų entuziastai ir verslininkai. Dabar išmanųjį arba planšetinį kompiuterį maigantis mokyklinukas ar jo seneliai – jokia naujiena.
Kol vieni specialistai teigia, kad mobiliosios programėlės ir programos kompiuteriams, išmaniesiems telefonams bei planšetiniams kompiuteriams yra ateitis, kiti būgštauja, jog toks verslas gali greitai išsikvėpti. Nes programėlių kūrėjai už investuotojų skirtus pinigus darbo vietas susikuria tik sau, jų produktų pridėtinė vertė mažesnė nei tradicinės pramonės, o sukuriamų programėlių skaičius gerokai viršija paklausą.
Tiesa, kaskart visuomenę apskriejus žiniai, kad lietuviai sukūrė programą, kuri prigijo Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Didžiojoje Britanijoje, daugumai naujokų sukirba viltis – gal dar spės įšokti į startup tipo įmonių traukinį ir susižerti milijoninį pelną?
Idėjų, kaip palengvinti žmonėms gyvenimą virtualioje erdvėje, turintys entuziastai gali trinti rankas – įstaiga „Startup Highway“ iki kovo pabaigos jau trečią kartą priima norinčių pradėti IT verslą paraiškas. Perspektyviausioms komandoms mainais už dešimtadalį įmonės akcijų gali būti skiriama iki 50 tūkst. litų idėjoms įgyvendinti.
Šalyje šiuo metu veikia ir trys mobiliųjų programėlių laboratorijos. Ketvirta ir didžiausia šiandien atidaroma Vilniaus Gedimino technikos universitete. Šioje laboratorijoje įrengta 40 darbo vietų, o interjerą kūrė patys studentai.
Lūkesčiai – perdėti
Vienas pirmųjų Lietuvoje programas „Apple“ kompiuteriams pradėjusių kurti Algirdas Unguvaitis šiuo verslu užsiima jau dešimt metų. Programų kūrimas dabar ne tik pagrindinė A.Unguvaičio veikla, bet ir neblogas pragyvenimo šaltinis. Tiesa, jo produktų vartotojai – amerikiečiai, lietuviams jo kuriamos asmeninės finansų tvarkyklės ne tokios įdomios.
Nors Lietuvos gyventojai kompiuterių ir telefonų programėlėmis nesidomi taip kaip užsieniečiai, A.Unguvaitis pastebi, kad norinčių jas kurti skaičius sparčiai auga.
„Daugelis mano, kad jeigu kaimynui sekasi, tai ir jam reikia daryti. Smagu, kad tokių iniciatyvų yra, tačiau žmonių lūkesčiai perdėti. Visi mano, kad sukurs ką nors unikalaus, tačiau įvairių programėlių dabar daug, o plačiau pasklinda tik viena kita. Dauguma lietuvių kol kas tik šaudo aplink, bet gal kada ir pataikys“, – sakė A.Unguvaitis.
Po nesėkmių rankų nenuleido
23-ejų Domas Sabockis mano, kad šiuo metu rinkoje vietos nėra tik nekokybiškiems naujiems produktams. O jeigu naują programą kuri norėdamas kam nors palengvinti gyvenimą, tada ji visada ras savo vartotoją.
Jau daugiau nei pusę metų D.Sabockis su dar dviem bendraminčiais darbuojasi kurdamas įrankį „dragdis“, kuris turi padėti lengvai išsaugoti ir tvarkyti internete rastus paveikslėlius, vaizdo įrašus, tekstus bei nuorodas.
Pradžioje tokio įrankio poreikis vaikinui kilo iš gyvenimo patirties, tačiau vėliau savo idėja jam pavyko užkrėsti ir investuotojus – komanda pateko tarp dešimties tų, kuriems lėšų veiklai pradėti skyrė verslo akceleratoriaus „Startup Highway“ nariai.
Dabar programos „dragdis“ kūrimas ir tobulinimas – pagrindinė D.Sabockio veikla, nors iki tol jis turėjo ne vieną verslo idėją, kuri nepasiteisino.
„Kompiuteriais ir internetu domiuosi nuo septynerių. Ir anksčiau bandžiau šį tą daryti, kurti. Praėjo daugybė darbo valandų ir daugybė idėjų žlugo, kol atsirado ši, pirmoji, kuri pradeda rimčiau veikti. Internete aptinki daug visokios informacijos, ją išsaugai, bet kai prireikia, vis tiek neberandi, nes ji pasimeta tarp daugybės nuorodų, tekstų ir paveiksliukų. Kai yra kas nors, kas tau labai nepatinka, norisi išspręsti problemą ir padaryti taip, kad ir kitiems nebekiltų tų pačių bėdų, kokių kilo tau“, – sakė D.Sabockis.
Nors panašių programų apstu, D.Sabockis teigė, kad jo ir bendraminčių siūlomo produkto išskirtinumas – paprastumas.
„Įrankių informacijai saugoti yra, bet visi jie nepatogūs, reikia kelių paspaudimų, kad ką nors išsaugotum. O mūsų įrankis visiškai paprastas: reikia į naršyklę įdiegti plėtinį, tada imi paveikslėlį, tempi jį pele, pasirodo tavo skyreliai ir gali jį ten numesti. Viskas užtrunka dvi sekundes ir jau esi išsaugojęs, ką norėjai. Nuėjęs į programos puslapį savo paskyroje viską lengvai gali rasti pagal raktažodžius, nes išsaugome ne tik paveiksliuką, bet ir viską, kas buvo aplink jį“, – pasakojo D.Sabockis.
Vasario viduryje naująja programa galės naudotis ir pirmieji keli šimtai norinčių. Tuomet vaikinai stebės jų reakcijas ir, jeigu reikės, dar labiau tobulins programą. Kol kas informacijos saugojimo programa vaikinams pelno neduoda, tačiau D.Sabockis artimiausiu metu jo ir nesitiki.
„Ateityje tai turėtų išsilaikyti savaime, bet dar kokius metus kitus verslo modelio nejungsime, koncentruosimės į augimą, viskas bus nemokama ir atvira. Kol kas auginsime vertę, o ne bandysime uždirbti. Jeigu sugebėsime išspręsti informacijos saugojimo problemą milijonui ir daugiau vartotojų, sugalvoti, kaip uždirbti pinigų, nebus sunku“, – įsitikinęs D.Sabockis.
Į programėlių pasaulį nėrė metusi darbą
Sėkmės sulaukti norintiems programėlių kūrėjams tenka ne tik nuolat domėtis technologijų naujovėmis ir valandų valandas dirbti nežinant, pasiteisins produktas ar žlugs, bet ir atsisakyti kai kurių įpročių ar veiklų.
„Mečiau darbą finansų įmonėje ir išvykau į Silicio slėnį kurti mobiliosios programėlės drabužiams“, – juokėsi 27-erių Lijana Juozaitytė.
Mergina technologijomis domėjosi dar būdama moksleivė, prieš porą metų pradėjo aktyviai dalyvauti startup bendruomenės veikloje, tačiau iki praėjusių metų nemanė, kad pati galėtų tokias programėlės kurti.
„Vieną vasaros dieną ėmiau svarstyti, kokios paslapties dar nėra atskleidusios programėlės. Feisbuko vartotojai atskleidė, ką veikia, “Foursquare„ – rodo, kur lankosi. Kaip moteris prisiminiau visas kamuojančią bėdą – spinta lūžta nuo drabužių, bet nėra kuo apsirengti“, – pasakojo L.Juozaitytė.
Vėliau viskas vyko akimirksniu. Mergina išgrynino idėją ir pasiryžo kurti programą, kuri padėtų bendrų interesų turintiems vartotojams iš naujo atrasti savo drabužius ir dalytis stiliaus bei aprangos idėjomis. Jie galėtų nufotografuoti savo drabužius, kelti jų nuotraukas į savo paskyrą, o jų draugai ar kiti stiliaus pojūtį turintys žmonės galėtų jiems sudėlioti aprangos variantus.
„Mėnesį ieškojau komandos – programuotojų. Dar po mėnesio dalyvavome “StartupMonthly„ akceleratoriaus atrankoje, buvome vienintelė komanda iš Lietuvos gavusi finansavimą. O dar po mėnesio išvažiavome į Silicio slėnį. Programų, susijusių su drabužiais, yra daug, tačiau aiškaus lyderio šioje srityje nėra, kai kurios tiesiog sukurtos ir pamirštos. Tikime, kad atradome pagrindines dalis, kurių joms trūko norint patraukti vartotojų dėmesį“, – sakė L.Juozaitytė.
Į Silicio slėnį JAV išvykusi komanda tris mėnesius tobulino savo programą, grynino verslo modelį, mezgė naudingus ryšius ir ieškojo būsimų investuotojų. Vos prieš savaitę iš JAV grįžusi L.Juozaitytė toliau ketina tobulinti būsimą produktą – kol viešėjo Silicio slėnyje pabaigti programos komanda nespėjo.
„Pritrūko laiko, be to, į Silicio slėnį nuvykome per anksti. Tada dar neturėjome pradinės programos versijos. Patirtis buvo gera, tačiau mano patarimas būtų toks – skubėti geriau nereikia“, – mano L.Juozaitytė.
Vis dėlto po mėnesio ar kelių komanda pasiryžusi pristatyti pradinę programos versiją ir toliau ją tobulinti.
Erdvės naujokams dar yra
„Niekas neįvyksta greitai. Be to, būtina, kad sukurta programėlė išspręstų kokią nors problemą. Kažin ar pasiteisins tik kelių žmonių poreikius tenkinanti programėlė. Juk ji turi uždirbti pinigus, iš kurių mokami atlyginimai, mokesčiai“, – teigė A.Strumskis.
Naujų verslų akceleratoriaus „Startup Highway“ įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas mano, kad erdvės kurti sėkmingas IT programas Lietuvoje dar yra pakankamai. Iš verslui skirtų programų jis išskyrė tokių, kurios padeda organizuoti logistiką ir komunikaciją, poreikį.
„Iš asmeniniam vartojimui skirtų programų populiarios ir toliau turėtų būti įvairiai pritaikomos pramoginės. Lietuvoje dar ne iki galo išnaudotas vietos nustatymo aspektas – programėlės, kurios padeda surasti pramogas, renginius“, – tendencijas įžvelgė R.Tamošiūnas.
