aA
Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau aptarinėjame autorių teisių įstatymo pakitimus. Diskutuodami apie labai vėluojantį ir, be abejo, būtiną, draudimą nelegaliai platinti autorių kurinius internete, deja, neretai pamirštame atkreipti dėmesį į tai, kas šia tema svarstoma Europoje.
© Shutterstock

O ten bebręstanti autorių teisių reforma taikosi kur kas toliau nei galėtume įsivaizduoti. Siūlomos reformos pasekmės grasina visiems skaitmeninio pasaulio veikėjams – tiek vartotojams, tiek internetinėms platformoms, tiek ir smulkiam (ypatingai, IT srities) verslui.

Nedidele dauguma prieš kelias savaites Europos Parlamento Teisės reikalų komitete priimtas pasiūlymas dėl Autorių teisių direktyvos pakeitimų grasina negrįžtamais pokyčiais viskam, kas šiuo metu atliekama elektroninėje erdvėje – nuo saviraiškos laisvės suvaržymų iki dirbtinio intelekto vystymosi. Tarp daugelio naujos direktyvos siūlymų labiausiai išsiskiria trys:

1. Cenzūros mašinos sukūrimas. Viena iš labiausiai diskutuotinų autorių teisių reformos (Reforma) nuostatų nurodo, kad internetinės platformos, suteikiančios galimybę vartotojams įkelti savo turinį, privalo stebėti visus įkėlimus, identifikuoti ir ištrinti visus galimus autorių teisių pažeidimus. Garsiai girdimi pavyzdžiai iliustruoja, jog „Facebook“ nebus galima pasidalinti mėgstamomis dainomis, į „Youtube“ nebus galima įkelti gyvų kompiuterinio žaidimo transliacijų, ir t.t.

Vis dėlto, ši nuostata galiotų visoms platformoms, nepriklausomai nuo jų dydžio. Todėl net jei technologijų gigantai, tokie kaip „Facebook“, pasiduotų cenzūrai ir įsidiegtų brangius ir sudėtingus filtravimo mechanizmus, mažosios, dažnai vietinėse rinkose veikiančios platformos, būtų nepajėgios to padaryti. Įsivaizduokite lietuvišką internetinę platformą, kurioje jaunieji menininkai parduoda savo darbus. Tokia platforma privalėtų analizuoti kiekvieną įkeliamą meno kūrinį, užtikrinti, kad nė vienas iš jų nėra nelegali (ar atsitiktinė!) kažkur pasaulyje jau egzistuojančio kūrinio reprodukcija.

Galiausiai, tokia nuostata priverstų mažąsias platformas arba rasti daugybę papildomų išteklių, arba tiesiog pasitraukt iš rinkos, taip dar labiau leidžiant „Facebook“, „Amazon“ ir kitiems interneto gigantams įsigalėti Europos rinkoje.

Be to, kol kas nepakankamai išvystyti turinio analizės algoritmai neretai daro klaidas bei yra nepajėgūs atskirti parodijos ar karikatūrų (t.y. suprasti, kada egzistuojantis kūrinys naudojamas naujam, neretai pajuokiančiam darbui sukurti). Dėl šios priežasties, rizikuojama ne tik nuolatiniu sekimu ir įkeliamo turinio analize, bet ir legalaus turinio automatiniu pašalinamu, taip užkertant kelią saviraiškos laisvei (pvz., nebebūtų įmanoma dalintis „mymais“).

2. Kuriami barjerai dirbtinio intelekto vystymuisi. Siūlomi pakeitimai užkerta kelią tekstų ir duomenų gavybos metodo (angl. Text and Data mining) taikymui – tai toks didelių duomenų analizės metodas, leidžiantis apdoroti didelius informacijos kiekius, atpažinti tendencijas ir greitai atlikti išvadas.

Pavyzdžiui, toks metodas naudojamas intelektualioms klientų aptarnavimo programoms „mokyti“: analizuodamos duomenis, surinktus iš klientų apklausų, atsiųstų skundų, komentarų socialinėse medijose, net iš telefoninių pokalbių įrašų, šios programos gali pasiūlyti efektyviausius problemų sprendimo būdus. Vis dėlto, remiantis dabartiniu autorių teisių reformos siūlymu, šis duomenų analizės metodas būtų leidžiamas tik nekomerciniais tikslais. Taigi, smulkus verslas, veikiantis komerciniais pagrindais, šio metodo taikyti negalėtų arba turėtų nusipirkti brangias licenzijas.

Kadangi tekstų ir duomenų gavyba yra vienas iš modernių metodų, skirtų dirbtinio intelekto sistemų mokymui, sukurti barjerai gali užkirsti kelią dirbtinio intelekto vystymui, ypatingai smulkiajame versle. Tai kliudys pasiekti šios technologijos brandą Europoje bei trukdys Europinėms kompanijoms konkuruoti globalioj rinkoje.

Taip pat, pagal dabartinį pasiūlymą, valstybėms narėms bus leidžiama pačioms pasirinkti, ar šis straipsnis turėtų būti taikomas. Tai skatins daugybės skirtingų nacionalinių nuostatų atsiradimą, harmonizacijos trūkumą, bei sukurs nevienodas konkurencijos sąlygas įmonėms, veikiančios skirtingose EU valstybėse. Taip pat pabrėžtina, jog būtent smulkus verslas neretai veikia tik vienoje valstybėje, o štai didelėms multinacionalinėms kompanijoms, turinčioms padalinius beveik visose šalyse, nekils sunkumų tiesiog perkeliant procesus kitur.

3. Internetinių nuorodų mokesčio įvedimas (ang. link tax), kuris paskatins melagingų žinių sklaidą ir toliau sunkins konkurenciją su didžiosiomis interneto platformomis. Pagal siūlomos Direktyvos 11 straipsnį, internetiniai portalai ir platformos turės susimokėti licenzijas, leidžiančias publikuoti ištraukas iš naujienų pranešimų ir kitų straipsnių. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, dalinimasis naujienų straipsniu „Facebook“ paskyroje vartotojui nebebus leidžiamas, arba „Facebook“ turės mokėti už atskiras licenzijas kiekvienam spaudos publikacijų leidėjui.

Nors siekiai slypintys už šio straipsnio yra sveikinti – užtikrinti papildomų pajamų Europos leidėjams, apmokestinant didžiąsias internetines platformas, tokias kaip „Pinterest“, „Facebook“ ir t.t., tačiau tokie bandymai jau pasirodė neveiksmingai tokiose valstybėse kaip Ispanija, Vokietija. Ten leidėjai galiausiai pasidavė internetinių platformų spaudimui ir pasiūlė nemokamas licenzijas.

Vis dėlto, nepaisant to, ar didžiosios platformos turės mokėti už licenzijas, ar ne, aišku tai, kad jų mažieji konkurentai – mažesnio masto ir mažiau vartotojų turinčios platformos ar lokalioms rinkoms skirtos aplikacijos – tokių išimtinių sąlygų gali ir negauti, todėl konkurencija su didžiosiomis platformomis bus ir toliau apsunkinama.

Galiausiai, pirmieji siūlantys nemokamas licenzijas visiems, žinoma, bus portalai skleidžiantys dezinformaciją ir melagingas žinias, kas paskatins tokio turinio spartesnę sklaidą.

Vartotojų teisių reforma, už kurią jau nubalsavo Europos Parlamento Teisėtvarkos reikalų komitetas, dabar turėtų būti atiduota deryboms tarp Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos. Liepos 5 d., ketvirtadienį, toks komiteto sprendimas bus paskelbtas Parlamento preliminarinėje sesijoje Strasbūre. Tačiau europarlamentarai, abejojantys tokiu sprendimu, turės galimybę prašyti viso Parlamento persvarstyti Komiteto sprendimą. Jei paprasta dauguma (>50 proc.) palaikys tokį siūlymą, klausimas bus grąžintas į Komitetą tolimesnėms diskusijoms.

Už ką balsuos Lietuvos europarlamentarai – už interneto cenzūrą ir tolimesnį didžiųjų technologijų gigantų įsigalėjimą ar už Europos smulkaus IT verslo, kūrėjų ir visų vartotojų saviraiškos laisvę?

***

Tekstas – adaptuotas vertimas iš Justinos Bieliauskaitės straipsnio „European DIGITAL SME Alliance“ tinklapiui.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Aiškėja, kiek lietuvių jau suskubo užsisakyti naujuosius „iPhone Xs“ telefonus (14)

„Kaip didžiausia elektroninė parduotuvė Baltijos šalyse, jau ne vienerius metus stebime...

Paskelbtos „iPhone Xs“ kainos lietuviams: nepakaks net dviejų vidutinių atlyginimų (450)

„Telia“ šiandien pradeda naujųjų „Apple“ flagmanų „ iPhone Xs “ ir „ iPhone Xs Max...

Šiuolaikinių kompiuterių protėviui – 395 metai (8)

Pirmajam mechaniniam skaičiuotuvui pasaulyje šiandien sueina 395 metai – šį vokiečio matematiko...

Rimti įspėjimai „Facebook“: nepakeitus sąlygų grės baudos

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį perspėjo socialinį tinklą „Facebook“ , kad šis...

36 metai po pirmojo „emodžio“: 5 faktai, kurių galbūt nežinojote (2)

Lygiai prieš 36 metus šiandien JAV profesorius ir kompiuterių mokslininkas Scottas Fahlmanas savo...

Top naujienos

Popiežius kreipėsi į Lietuvos gyventojus: ši tauta turi tvirtą sielą nuolat pildoma (608)

Popiežius Pranciškus iš Vilniaus oro uosto atvyko mandagumo vizito į Prezidentūrą, kur susitiko...

Susirinkusieji Daukanto aikštėje viliasi to paties ir nebijo lietaus: tai krikštas nuolat pildoma (198)

Popiežius Pranciškus jau Lietuvoje. Pirmoji stotelė – Prezidentūra . S. Daukanto aikštėje...

Neįprasta strategija, kaip svarbiausius sprendimus priima turtingiausias pasaulio žmogus (11)

Jeffas Bezosas , „ Amazon “ įkūrėjas ir vadovas, yra užimtas žmogus. Valdyti tokio dydžio...

Popiežiaus vizito Lietuvoje programa: sužinokite viską minučių tikslumu (8)

Vatikano vėliavomis pasipuošęs rudeninės dulksnos apimtas Vilnius šeštadienio rytą ruošiasi...

Kleiza įspėjo Valančiūno gerbėjus: DeMaras juk Toronte toks buvo ne vienas (12)

Linas Kleiza prieš 10 metų NBA lygoje surengė tokį pasirodymą, kad ne tik išsprogdino ruso...

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (172)

Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų...

Dėl darbo galvą pametęs „TV Pagalbos“ veterinaras kraupsta nuo žmonių žiaurumo (7)

Veterinarijos klinikoje ir televizijos laidoje „ TV Pagalba “ dirbantis Paulius Morkūnas...

Naujausi reitingai: dviejų partijų varžybose – pasikeitimai (589)

Partijų reitinge valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) po ilgo laiko...

Erdvius namus iškeitė į mobilų namelį: turi patarimų apie tai svajojantiems (2)

Aš, mano vyras, du vaikai ir šunelis turėjome kaip reikiant pasistengti, kad iš 185 kvadratinių...

Po reido miške: grybais užversta virtuvė ir itin paprasti receptai (18)

Kelionės į mišką saulėtą rudenį yra vienas smagiausių dalykų. O miške galime ir šiaip...