aA
Pastaruoju metu Lietuvoje vis garsiau aptarinėjame autorių teisių įstatymo pakitimus. Diskutuodami apie labai vėluojantį ir, be abejo, būtiną, draudimą nelegaliai platinti autorių kurinius internete, deja, neretai pamirštame atkreipti dėmesį į tai, kas šia tema svarstoma Europoje.
© Shutterstock

O ten bebręstanti autorių teisių reforma taikosi kur kas toliau nei galėtume įsivaizduoti. Siūlomos reformos pasekmės grasina visiems skaitmeninio pasaulio veikėjams – tiek vartotojams, tiek internetinėms platformoms, tiek ir smulkiam (ypatingai, IT srities) verslui.

Nedidele dauguma prieš kelias savaites Europos Parlamento Teisės reikalų komitete priimtas pasiūlymas dėl Autorių teisių direktyvos pakeitimų grasina negrįžtamais pokyčiais viskam, kas šiuo metu atliekama elektroninėje erdvėje – nuo saviraiškos laisvės suvaržymų iki dirbtinio intelekto vystymosi. Tarp daugelio naujos direktyvos siūlymų labiausiai išsiskiria trys:

1. Cenzūros mašinos sukūrimas. Viena iš labiausiai diskutuotinų autorių teisių reformos (Reforma) nuostatų nurodo, kad internetinės platformos, suteikiančios galimybę vartotojams įkelti savo turinį, privalo stebėti visus įkėlimus, identifikuoti ir ištrinti visus galimus autorių teisių pažeidimus. Garsiai girdimi pavyzdžiai iliustruoja, jog „Facebook“ nebus galima pasidalinti mėgstamomis dainomis, į „Youtube“ nebus galima įkelti gyvų kompiuterinio žaidimo transliacijų, ir t.t.

Vis dėlto, ši nuostata galiotų visoms platformoms, nepriklausomai nuo jų dydžio. Todėl net jei technologijų gigantai, tokie kaip „Facebook“, pasiduotų cenzūrai ir įsidiegtų brangius ir sudėtingus filtravimo mechanizmus, mažosios, dažnai vietinėse rinkose veikiančios platformos, būtų nepajėgios to padaryti. Įsivaizduokite lietuvišką internetinę platformą, kurioje jaunieji menininkai parduoda savo darbus. Tokia platforma privalėtų analizuoti kiekvieną įkeliamą meno kūrinį, užtikrinti, kad nė vienas iš jų nėra nelegali (ar atsitiktinė!) kažkur pasaulyje jau egzistuojančio kūrinio reprodukcija.

Galiausiai, tokia nuostata priverstų mažąsias platformas arba rasti daugybę papildomų išteklių, arba tiesiog pasitraukt iš rinkos, taip dar labiau leidžiant „Facebook“, „Amazon“ ir kitiems interneto gigantams įsigalėti Europos rinkoje.

Be to, kol kas nepakankamai išvystyti turinio analizės algoritmai neretai daro klaidas bei yra nepajėgūs atskirti parodijos ar karikatūrų (t.y. suprasti, kada egzistuojantis kūrinys naudojamas naujam, neretai pajuokiančiam darbui sukurti). Dėl šios priežasties, rizikuojama ne tik nuolatiniu sekimu ir įkeliamo turinio analize, bet ir legalaus turinio automatiniu pašalinamu, taip užkertant kelią saviraiškos laisvei (pvz., nebebūtų įmanoma dalintis „mymais“).

2. Kuriami barjerai dirbtinio intelekto vystymuisi. Siūlomi pakeitimai užkerta kelią tekstų ir duomenų gavybos metodo (angl. Text and Data mining) taikymui – tai toks didelių duomenų analizės metodas, leidžiantis apdoroti didelius informacijos kiekius, atpažinti tendencijas ir greitai atlikti išvadas.

Pavyzdžiui, toks metodas naudojamas intelektualioms klientų aptarnavimo programoms „mokyti“: analizuodamos duomenis, surinktus iš klientų apklausų, atsiųstų skundų, komentarų socialinėse medijose, net iš telefoninių pokalbių įrašų, šios programos gali pasiūlyti efektyviausius problemų sprendimo būdus. Vis dėlto, remiantis dabartiniu autorių teisių reformos siūlymu, šis duomenų analizės metodas būtų leidžiamas tik nekomerciniais tikslais. Taigi, smulkus verslas, veikiantis komerciniais pagrindais, šio metodo taikyti negalėtų arba turėtų nusipirkti brangias licenzijas.

Kadangi tekstų ir duomenų gavyba yra vienas iš modernių metodų, skirtų dirbtinio intelekto sistemų mokymui, sukurti barjerai gali užkirsti kelią dirbtinio intelekto vystymui, ypatingai smulkiajame versle. Tai kliudys pasiekti šios technologijos brandą Europoje bei trukdys Europinėms kompanijoms konkuruoti globalioj rinkoje.

Taip pat, pagal dabartinį pasiūlymą, valstybėms narėms bus leidžiama pačioms pasirinkti, ar šis straipsnis turėtų būti taikomas. Tai skatins daugybės skirtingų nacionalinių nuostatų atsiradimą, harmonizacijos trūkumą, bei sukurs nevienodas konkurencijos sąlygas įmonėms, veikiančios skirtingose EU valstybėse. Taip pat pabrėžtina, jog būtent smulkus verslas neretai veikia tik vienoje valstybėje, o štai didelėms multinacionalinėms kompanijoms, turinčioms padalinius beveik visose šalyse, nekils sunkumų tiesiog perkeliant procesus kitur.

3. Internetinių nuorodų mokesčio įvedimas (ang. link tax), kuris paskatins melagingų žinių sklaidą ir toliau sunkins konkurenciją su didžiosiomis interneto platformomis. Pagal siūlomos Direktyvos 11 straipsnį, internetiniai portalai ir platformos turės susimokėti licenzijas, leidžiančias publikuoti ištraukas iš naujienų pranešimų ir kitų straipsnių. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, dalinimasis naujienų straipsniu „Facebook“ paskyroje vartotojui nebebus leidžiamas, arba „Facebook“ turės mokėti už atskiras licenzijas kiekvienam spaudos publikacijų leidėjui.

Nors siekiai slypintys už šio straipsnio yra sveikinti – užtikrinti papildomų pajamų Europos leidėjams, apmokestinant didžiąsias internetines platformas, tokias kaip „Pinterest“, „Facebook“ ir t.t., tačiau tokie bandymai jau pasirodė neveiksmingai tokiose valstybėse kaip Ispanija, Vokietija. Ten leidėjai galiausiai pasidavė internetinių platformų spaudimui ir pasiūlė nemokamas licenzijas.

Vis dėlto, nepaisant to, ar didžiosios platformos turės mokėti už licenzijas, ar ne, aišku tai, kad jų mažieji konkurentai – mažesnio masto ir mažiau vartotojų turinčios platformos ar lokalioms rinkoms skirtos aplikacijos – tokių išimtinių sąlygų gali ir negauti, todėl konkurencija su didžiosiomis platformomis bus ir toliau apsunkinama.

Galiausiai, pirmieji siūlantys nemokamas licenzijas visiems, žinoma, bus portalai skleidžiantys dezinformaciją ir melagingas žinias, kas paskatins tokio turinio spartesnę sklaidą.

Vartotojų teisių reforma, už kurią jau nubalsavo Europos Parlamento Teisėtvarkos reikalų komitetas, dabar turėtų būti atiduota deryboms tarp Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos. Liepos 5 d., ketvirtadienį, toks komiteto sprendimas bus paskelbtas Parlamento preliminarinėje sesijoje Strasbūre. Tačiau europarlamentarai, abejojantys tokiu sprendimu, turės galimybę prašyti viso Parlamento persvarstyti Komiteto sprendimą. Jei paprasta dauguma (>50 proc.) palaikys tokį siūlymą, klausimas bus grąžintas į Komitetą tolimesnėms diskusijoms.

Už ką balsuos Lietuvos europarlamentarai – už interneto cenzūrą ir tolimesnį didžiųjų technologijų gigantų įsigalėjimą ar už Europos smulkaus IT verslo, kūrėjų ir visų vartotojų saviraiškos laisvę?

***

Tekstas – adaptuotas vertimas iš Justinos Bieliauskaitės straipsnio „European DIGITAL SME Alliance“ tinklapiui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tūkstančiai keleivių prieš skrydį vis padaro vieną klaidą (13)

Kelionės lėktuvais yra pakankamai malonus dalykas – galite grožėtis pasauliu visai kitu kampu....

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (87)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Skambučiai iš Mozambiko: kodėl sukčiai nusitaikė į Lietuvą ir kaip neprarasti pinigų nukentėjo keli tūkstančiai žmonių (223)

Savaitgalį socialinius tinklus užplūdo lietuvių pranešimai apie telefoninius sukčius. Radę ne...

Perspėja apie pavojų: Lietuvos įmonių tinklalapiuose – rusiška programinė įranga (17)

Vilniaus oro uostas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus, Dzūkijos ir Aukštaitijos vandenys turi...

Klausimas, kurį „Facebook“ mėgsta užduoti pokalbiuose dėl darbo: o ką atsakytumėte jūs? (11)

„Facebook“ yra vienas iš geidžiamiausių darbdavių tiek JAV, tiek visame pasaulyje. Šiuo metu...

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių (20)

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau...

Starkevičius: į Lietuvą grįžta baudžiava – žemė atimama, bet savininkas paliekamas ją dirbti (6)

Kazimieras Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas, dabar Seimo narys ir...

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (191)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (72)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (2)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (86)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (9)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (48)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (111)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (82)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...