Naujausi „Huawei“ nuotykiai, žinoma, gniaužia kvapą. Ir čia yra net kelios įdomios šio reikalo pusės.
1. Esami vartotojai.
„Kas bus su telefonais? Ar jais dar prekiausit? O kas bus be palaikymo? O ar tai saugu?“, – į tokius ir panašius klausimus atsakinėjau visą pirmadienį.
Taip, prekiaujam, taip, saugu. Nors, jei atvirai – situacija pernelyg nauja, kad būtų galima kažką aiškiai prognozuoti.
Visos garantijos irgi galioja, tad būkit ramūs, viskas OK, bent kol kas.
Blogos naujienos ateis daugiausia su naujos kartos „Huawei“ įranga, dabartinei kartai „Android“ operacinės sistemos veikia.
2. „Huawei“ ateitis.
Ji, žinoma, miglota – geriausiu atveju. Blogiausiu, ir labai realistišku – „Huawei“ Europos rinkoje tiesiog nebeliks.
Ne rytoj, žinoma, – bet kai ateis laikas išleisti naujos kartos aparatus, daugybės „Google“ funkcijų ten nebus. Niekas jų nepasiges Kinijoje – bet vargu ar pirksite tokius telefonus Europoje.
Taip, galima mušt jų kainą ir persiorientuoti į žemesnį ir mažiau reiklų segmentą – bet tai tik atitolins agoniją.
Žinoma, „Huawei“ gali išleisti telefonus su kokiu nors kinišku „Gmail“ atitikmeniu; neabejoju, kad tokių yra. Tik vargu ar kas pirks, išskyrus kinų ambasados darbuotojus.
Čia viskas labai netgi aišku – jei su „Google“ susitarti nepavyks, Lietuvoje – ir ES, ir JAV, ir daug kur – „Huawei“ nebeliks.
3. Konkurencija.
Bet jūs juk vis tiek pirksite mobiliuosius telefonus. Yra „Samsung“, yra „Apple“ gaminiai.
Bloga žinia – kai rinkoje liks iš esmės du žaidėjai, kas nutiks?
Spaudimas mažinti kainas sumažės. Spaudimas kurti inovacijas irgi sumažės. Rezultate už mažiau mokėsim daugiau; sorry, ekonomika būtent taip veikia.
Mažėjant konkurencijai, smuks reklamos biudžetai, sumažės darbuotojų poreikis. Darbuotojai pas juos ir Vilniuje daugiausia kinai, bet vis tiek leidžia pinigus čia, Lietuvoje.
Vienžo, šitoje dalyje – nieko gero.
4. Globalus karas
„Google“ ne šiaip nusprendė nutraukti pelningą kontraktą su „Huawei“. Tai politinis sprendimas, „Huawei“ prieš kelias dienas atsidūrė sąraše įmonių, kurioms JAV bendrovės negali parduoti technologijų be JAV vyriausybės leidimo.
Tačiau kinai irgi nepėsti. Jie ne šiaip yra pasaulio fabrikas, ir būtent Kinijoje surenkami visi amerikietiškieji „iPhone“.
Nenustebkite sulaukę atsakymo. Rimtas draudimas – tiek prekiauti, tiek gaminti – sužlugdytų „Apple“. Kaip ir daugelį kitų amerikietiškų įmonių, iškėlusių gamybą į Kiniją.
Ar kinai taip darys? Greičiausiai taip, tik, žinoma, po truputį. Štai prieš pusmetį Kinija uždraudė importuoti dalį „iPhone“ – nedaug, gal 10 ar 15 proc. visų, kuriuos „Apple“ įveža į šalį. Bet to pakako, kad firmos ketvirčio rezultatai pasuktų žemyn.
5. Globalus karas 2.
O dar Kinija tiekia pasauliui maždaug 80 proc. retųjų metalų, kurių yra visur: ausinėse, išmaniųjų įrenginių ekranuose, hibridiniuose automobiliuose, vėjo jėgainėse.
Atsisakyk retųjų metalų – ir viso gero visoms ekologijoms, vėl grįšim prie senų patikimų mazutu kūrenamų elektrinių.
80 proc. yra daug, ypač, kai juos kontroliuoja autoritarinis režimas.
Čia, tiesa, prisimenam, kad nėra autoritarinio režimo be korupcijos, ir nėra pinigų, į kuriuos spjautų save gerbiantis nusikaltėlis.
Įvairiais skaičiavimais, iki pusės Kinijos retųjų mineralų eksporto užtikrina kriminalinės gaujos, neteisėtai juos kasančios ir kontrabanda išvežančios. Tikėsimės, jos palaikys frontą, jei kinai staiga nuspręs pasaulį šantažuoti per šią vietą.
6. Teisės sistema
ES – ir ne tik ES – dar tik virškina su asmens duomenų reglamentavimu susijusius pokyčius, o čia prašom – vėl naujienos.
Kaip „Google“ sprendimas paveiks vartotojų duomenis kur nors „Google Play“? O kaip tai atsilieps konkurencijai kad ir finansinių paslaugų rinkose – juk dalis vartotojų nebegalės naudotis mokėjimo apps‘ais, jei įsigis „Huawei“ telefoną be „Google“ palaikymo? O ką dėl kitų dalykų?
Ne tam Europos Sąjunga štai jau 70 metų klesti, kad eurobiurokratai tokius klausimus praleistų. Jei paaiškės, kad „Google“ savo sprendimu pažeidžia eilinių europiečių teises – visai įmanoma, kad firma greit gaus dar kelias milijardines baudas. Tai nepagerins santykių su JAV – bet Europoje seniai laikoma geru tonu iš aukšto žiūrėti į Vašingtoną.
Na ir, žinoma, teks galvoti apie puikųjį naująjį pasaulį, kuriame seni reglamentai nebeveikia, todėl reikia naujų. Taip, biurokratai ir čia nenuvils, neabejokite.
7. Žiūrovas vs dalyvis
O dar ši problema pirštu prikišamai parodo, kad Europa turi problemų su technologiniu progresu.
Juk šiame kontinente kadaise ir buvo sukurtas tiek GSM ryšys, tiek žodžio „telefonas“ sinonimu tapusi „Nokia“. Europos Sąjungoje gyvena virš 500 milijonų žmonių, ir absoliuti dauguma priklauso milijardui turtingiausių pasaulio gyventojų.
Tie žmonės turi pinigų nusipirkti telefonų – bet niekas čia telefonų nebegamina.
Amerika – taip, ta gamina. Ir Kinija gamina. Užtat kai jos pradeda peštis, europiečiai vis tiek dalyvauja muštynėse – bet neturi jokio šanso laimėti. Amerikiečiai turi, kinai turi, pietų korėjiečiai ar japonai irgi turi, o europiečiai čia laimės tik teisę brangiau mokėti už telefono aparatą.
Kas yra visai gera proga apsidairyti ir užduoti sau klausimą – o kodėl ES negali gaminti telefonų? Kas trukdo kurti tokį produktą, ir kaip tuos trukdžius panaikinti?
Beje, kaip tik ant nosies – Europos Parlamento rinkimai, tai paklauskit savo kandidato.
8. Kas toliau?
Niekas nežino. D.Trumpas kariauja prekybinius karus, kokių nematėm daug dešimtmečių. Protekcionizmas vėl grįžta į madą, kaip ir Amerikos izoliacionizmas.
Kinija irgi nelabai nori nusileisti. Ji prisimena, kad yra Padangių imperija, kad kelis tūkstantmečius iki pat XVIII a. buvo didžiausia pasaulio ekonomika, ir kad pora šimtmečių pažeminimų, patirtų iš vakarų barbarų pusės, kaip tik baigėsi. Vargu ar jie norės nusileisti dėl kažkokio telefonų gamintojo, Kinijoje yra daugybė daug didesnių įmonių.
Labai realu, kad Pirmasis Pasaulinis Prekybos Karas tęsis ilgai, o mums reikės atidžiai rinktis, kiek aktyviai jame dalyvausime. Ši istorija su telefonais po kelerių metų gali atrodyti tik kaip pirmieji šūviai.
