Iki šių metų programų mobiliesiems telefonams kūrėjams trūko paprasto būdo savo kūrinius pasiūlyti vartotojams. Jie nebent galėjo derėtis su pinigų ištroškusiais mobiliojo ryšio operatoriais. Viską pakeitė „Apple" programų parduotuvė „App Store", kuri leido praktiškai bet kam lengvai pasiūlyti savo programas milijonams vartotojų. Jo pavyzdžiu pasekė ir kitos bendrovės: įkurtas „Android Market" ar „BlackBerry Application Storefront".
Prognozė: virtualios programų parduotuvės atnešė naudos visiems - tiek programų kūrėjams, tiek vartotojams. Norėdami išlikti išmaniųjų telefonų rinkoje, daugelis gamintojų ateityje bandys siūlyti savo telefonams skirtas programų parduotuves.
2. "Android"
Nors „Google" telefono G1 debiuto negalima vadinti pačiu sėkmingiausiu, mat šio telefono pardavimai neprilygo „iPhone" pardavimams, tačiau svarbiausias jo pranašumas - jame veikianti atvirojo kodo operacinė sistema „Android". Sparčiai auganti ją palaikančių programuotojų bendruomenė ir simpatijas jai reiškiantys įvairūs mobiliųjų telefonų gamintojai, norintys išleisti ir savo modelius su „Android", gali lemti tai, kokiais mobiliaisiais telefonais naudosimės ateityje.
Prognozė: daugiau kaip 10 telefonų gamintojų yra paskelbę savo ketinimus kitais metais išleisti telefoną su „Android" taip didindami spaudimą kitiems mobiliųjų telefonų operacinių sistemų kūrėjams. Vis dėlto „iPhone" greičiausiai ir kitais metais išliks lyderio pozicijose.
3. USB 3.0
Duomenų perdavimas tarp kelių įrenginių taps tikru vokišku greitkeliu. Populiarioji USB jungtis iš 2.0 standarto išaugo į apie 10 kartų spartesnį 3.0 standartą. Tad nuo šiol duomenis bus galima perduoti iki 4,8 Gb/s sparta. Vadinasi, bus galima greičiau perkelti failus į atmintines, užpildyti USB grotuvą, per trumpesnį laiką perkelti vaizdus iš fotoaparato ar skaitmeninės kameros. Be to, naujasis standartas leis greičiau įkrauti ir įvairius įrenginius.
Prognozė: USB 3.0 standartą palaikantys įrenginiai turėtų pasirodyti 2009-ųjų antroje pusėje.
4. Veidrodiniai fotoaparatai su filmavimo galimybe
Daugybę metų profesionalūs veidrodiniai fotoaparatai negalėjo atlikti to, ką sugebėjo pigiausios kameros: filmuoti vaizdų. To neleido padaryti veidrodiniuose fotoaparatuose naudotas lustas vaizdams apdoroti. Šiais metais fotoaparatų gamintojai įveikė šį apribojimą. „Nikon D90" ir „Canon 5D Mark II" tapo pirmaisiais veidrodiniais fotoaparatais, kurie gali ne tik daryti aukštos kokybės nuotraukas, bet ir filmuoti didelės raiškos (HD) vaizdus.
Prognozė: filmuoti aukštos kokybės vaizdus su veidrodiniu fotoaparatu yra pigiau ir patogiau negu su įprasta filmavimo technika, todėl 2009-aisiais daugiau vaizdinės medžiagos iš įvykių vietų, o fotografai taps operatoriais.
5. Memristorius
Beveik prieš 37 metus šio elemento egzistavimo galimybė buvo išreikšta matematinėmis formulėmis. Šįmet HP mokslininkai įrodė, kad ketvirtasis elektros grandinės elementas yra realus. Memristoriumi arba „atminties tranzistoriumi” vadinamas elementas papildė kitų trijų plačiai žinomų elementų - kondensatoriaus, rezistoriaus ir induktoriaus - sąrašą. Šis atradimas padės sukurti kompiuterines sistemas, kurios po jų išjungimo prisimins, kas buvo laikoma atmintyje. Vadinasi, kompiuterių įkrovimą bus galima pamiršti. Be to, mokslininkai tikisi, kad šis atradimas gali padėti sukurti naujos rūšies operatyviąją kompiuterio atmintinę.
Prognozė: memristoriai dar tik tyrimų stadijoje, todėl realaus jų pritaikymo galima tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių metų.
6. GPS
Nors pasaulinė vietos nustatymo sistema, dar žinoma kaip GPS, yra labai sena (palydovai paleisti 1978-aisiais, o žmonėms ji tapo prieinama 1993-aisiais), iki šiol ji buvo siejama su nepigiais navigacijos įrenginiais ir brangesnių automobilių prietaisų skydeliais. Šįmet GPS imtuvais buvo aprūpinti įvairių gamintojų telefonai, fotoaparatai ar net nešiojamieji kompiuteriai. O prietaisai be GPS „išmoko" orientuotis pagal mobiliojo ryšio bokštus ar interneto prieigos taškus.
Prognozė: GPS galimybėms išpopuliarėjus mobiliuosiuose prietaisuose, ateis eilė paslaugoms, kurios naudos vartotojo buvimo vietos duomenis, pavyzdžiui „Loopt", kuri leidžia realiuoju laiku matyti draugų buvimo vietas.
7. „Flash" atmintis
Prieš kelis metus „flash" atmintinė buvo tinkama tik atmintinėms ir nedideliems MP3 grotuvams. Kompiuterių srityje karaliavo standieji diskai. Dabar ši atmintinė skverbiasi į vis daugiau įrenginių pradedant interneto kompiuteriais ir baigiant tarnybinėmis stotimis. Tokios bendrovės kaip EMC, „Sun Microsystems", „Intel" ar „Hitachi" ieško būdų, kaip „flash" atmintinės apskritai galėtų pakeisti standžiuosius diskus. Tokių atmintinių pranašumai - trumpesnis reakcijos laikas ir gerokai mažesni energijos poreikiai. Tiesa, jos kol kas yra apie 8 kartus brangesnės už standžiuosius diskus, tačiau „flash" atmintinės ir toliau turėtų pigti.
Prognozė: 2009-aisiais vis daugiau duomenų centrų ims naudoti „flash" atmintines, tai turėtų prisidėti ir prie jų kainos mažėjimo. Jeigu šios atmintinės pakankamai atpigs, standiesiems diskams bus galima ištarti „sudie".
8. Greičiausias kostiumas
Ko gero užtenka paminėti Michaelio Phelpso pavardę, kuris šių metų Olimpinėse žaidynėse iškovojo 8 aukso medalius. Šis, kaip, beje, ir daugelis kitų plaukikų, varžybose vilkėjo specialų kostiumą „Speedo LZR", kurį galima vadinti tikra superherojaus apranga. NASA mokslininkų kurtas kostiumas susideda iš daugybės medžiagų, išsiskiria idealiomis hidrodinaminėmis savybėmis ir plaukiant vandens pasipriešinimą sumažina iki 25 proc. palyginus su žmogaus kūnu. Kostiumas sumažina vandens pasipriešinimą, plaukiko kūnui suteikia optimalią formą ir padeda geriau įveikti distanciją. Vilkint šiuos kostiumus Pekino olimpiadoje laimėta 94 proc. visų plaukimo varžybų.
Prognozė: kostiumas parduodamas, jo kaina siekia apie 550 JAV dolerių (1,33 tūkst. Lt).
9. Lustai tabletėse
Mažyčiai lustai, kuriuos galės būti suvirškinti, pakeis popierinius vaistų vartojimo grafikus ir leis stebėti, kokiu dažnumu vartojami vaistai ir kokį poveikį jie turi. Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Proteus" pagamino nedidelius lustus iš silicio „kruopų", kurie aktyvuojami skrandyje. Prarytas lustas nusiunčia signalą į išorinį imtuvą, kuris stebi širdies ritmą, kūno temperatūrą ir kitus kūno parametrus. Šie duomenys vėliau gali būti nusiųsti į interneto duomenų bazę ar gydytojo mobilųjį telefoną. Tačiau tai tik pradžia ir ateityje galima tikėtis dar tobulesnių daviklių, stebinčių žmogaus kūną iš vidaus.
Prognozė: jeigu silicio lustai sėkmingai įveiks klinikinius tyrimus, jie leistų gydytojams geriau stebėti, kaip pacientai vartoja vaistus ir kokį poveikį jie daro ligos eigai.
10. Lankstūs ekranai
Daugybę metų mokslininkai bandė sukurti ekranus, kuriuos būtų galima sulankstyti ir įsidėti į kišenę. Panašu, kad šiais metais šie ekranai iš fantastinių apsakymų persikėlė į realybę: Arizonos universiteto mokslininkai sukūrė JAV armijai skirtus bandomuosius lanksčiuosius ekranus ir ketina juos pritaikyti naudojimui per artimiausius trejus metus. Lanksčiuosius ekranus kuria ir dvi nedidelės bendrovės „Plastic Logic" ir „E-Ink".
Tuo metu HP kuria technologiją, kuri leidžia medžiagas iš plastmasės padengti plonu tranzistorių sluoksniu ir „spausdinti" ekranus ant didelių lanksčių paviršių. „Samsung" yra pademonstravusi telefoną su lanksčiuoju ekranu, kuris užsiveria kaip knyga.
Prognozė: skaitmeninis laikraštis, kurį būtų galima sulankstyti ir įsidėti į kišenę, greičiausiai galėtų pasirodyti tik po kelerių metų. Prognozuojama, kad lanksčių ekranų technologija vartotojus anksčiausiai pasieks po 2010 metų.
