Ilgalaikis antibiotikų vartojimas gyvulininkystėje skatina bakterijų atsparumo vystymąsi, o atsparios bakterijų padermės gali patekti į žmogaus organizmą paukštienos produktų gamybos grandinėje.
© Shutterstock nuotr.

Projektu „Atsparumą antibiotikams koduojančių determinančių paplitimas paukštienoje“ įvertinta individualių ūkių ir paukštynų tiekiamų vištienos produktų rizika vartotojams.

Pasak projekto vadovo, dr. Mariaus Virgailio, atsparumu antibiotikams pasižyminčios bakterijos – aktuali šių dienų problema, nuo kurios apsisaugoti galima tik griežtai laikantis racionalaus antibiotikų vartojimo principų ir higienos reikalavimų.

Panašių tyrimų aktualumą pabrėžia ir pasaulinės naujienos. Gruodžio 21 d., Didžiosios Britanijos mokslininkai keliuose ūkiuose aptiko paskutine viltimi vadinamam antibiotikui – kolistinui – atsparių bakterijų. Kolistinas ypatingai svarbus dėl to, kad paprastai veikia tuomet, kai negelbsti jokie kiti antibakteriniai vaistai. Tačiau bakterijos tapo atsparios ir pastarajam. Dar praeitą mėnesį, kai Kinijoje pirmąkart aptiktos kolisitinui atsparios bakterijos, mokslininkai perspėjo, kad artėjame prie antibiotikų vartojimo eros pabaigos. Panašu, kad toji pabaiga ateis greičiau, nei tikėtasi.

„Atsparumą antibiotikams koduojančių determinančių paplitimas paukštienoje“ – vienas iš Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMUNI) vykdomų Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamų Nacionalinės mokslo programos „Sveikas ir saugus maistas“ projektų. Įgyvendinto projekto rezultatai reikalingi ne tik gyvūnų augintojams, maisto produktų gamintojams ar tiekėjams: jie aktualūs visiems gyventojams, kadangi kiekvienas susiduriame su bakterijomis maisto produktuose. Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus, dr. M. Virgailis pataria laikytis sanitarinių higieninių normų, kurios visiems – puikiai žinomos.

Ištirta lietuvių stalus pasiekianti paukštiena

Vištiena yra viena populiariausių ir santykinai pigiausių mėsos produktų Lietuvoje. Efektyviai paukštienos gamybai vištos auginamos paukštynuose: juose esanti didelė gyvūnų koncentracija ir galimi laikymo sąlygų pažeidimai skatina infekcines ligas, kurių gydymui naudojami antibiotikai. Kadangi dideliam paukščių kiekiui individualiai dozuoti vaistų nėra galimybių, organizmui reikalinga terapinė dozė užtikrinama ne visada, o ilgalaikis antibiotikų vartojimas skatina bakterijų atsparumo jiems vystymąsi.

„Įprasta, kad mėsai auginami gyvūnai gydomi antibakterinėmis medžiagomis. Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių antibiotikų naudojama pernelyg daug arba parenkami netikslūs, plataus spektro antibiotikai, gyvulio kūne kaupiasi atsparios bakterijos, su mėsa patenkančios iki žmogaus. Fermose antibakterinės medžiagos naudojamos plačiai, nes didelei gyvūnų ar paukščių koncentracijai užkrečiamos ligos turi kur kas didesnę grėsmę: siekiant užkirsti kelią ligos plitimui, antibiotikai yra pirmosios pagalbos priemonė“, – teigė projekto vadovas.

Kaip bakterijos įgyja atsparumą?

Atsparios bakterijos kaupiasi kiekvieną kartą, kai vartojami antibiotikai: antibakteriniai vaistai pirmiausia paveikia jautrias, organizme esančias, bakterijas, o atspariosios įgyja pranašumą pastarųjų atžvilgiu ir išlieka. Ilgainiui bakterijų genome įvyksta pokyčiai: jos įgyja genus, koduojančius atsparumą antibiotikams. Kadangi enterobakterijos savo prigimti yra panašios, jos turi mechanizmus, kurių pagalba atsparumo genai gali būti perduodami kitoms bakterijoms. Tokiu būdu atsparios bakterijos įsivyrauja tiek organizme, tiek aplinkoje.

„Mūsų projekto esmė buvo nustatyti šalyje parduodamų vištienos produktų saugumą vartotojams, žiūrint per atsparumo antibakterinėms medžiagoms prizmę. Paukštynų ir veterinarijos tarnybos laboratorijos vykdo monitoringus užkrečiamųjų ligų sukėlėjų atžvilgiu, o mes siekėme išsiaiškinti mikroorganizmų, kurie tiriami tik atsiradus klinikiniams ligos simptomams, atsparumo mastą“, – teigė projekto vadovas.

Įgyvendinant projektą „Atsparumą antibiotikams koduojančių determinančių paplitimas paukštienoje“ LSMUNI VF Mikrobiologijos ir virusologijos institute, paukštienos mėginiuose ieškota stafilokokų ir enterobakterijų – mikroorganizmų, dažnai turinčių kontaktą arba su antibakterinėmis arba su tokiomis, kurių gydymui visada naudojami antibiotikai, medžiagomis.
Pilnai išvalyti mėsos – neįmanoma

„Mėginius tyrimui surinkome iš įvairių prekybos vietų, turgaviečių ir ištyrėme daugiau nei 300 jų. Ketvirtadalyje mėginių aptikome stafilokokų, atsparių bent vienai (ar daugiau) antibakterinei medžiagai, o 18 proc. padermių savo sudėtyje turėjo genų, koduojančių atsparumą vienai ar keliems antibiotikų klasėms, – sakė dr. M. Virgailis. – Iš enterobakterijų 75 proc. sudarė ešerichijos (žarnyno lazdelės): trečdalis jų pasižymėjo atsparumu antibakterinėms medžiagoms ir dauguma turėjo atsparumą koduojančius genus. Šiuo metu baigiami apibendrinti projekto metu gauti rezultatai.“

Tuo pačiu tirta ir pavienių, smulkių ūkių paukštienos produkcija – ten, projekto vadovo teigimu, situacija geresnė. Tą sąlygoja mažesnė paukščių koncentracija, todėl atsparios bakterijų padermės rastos tik keliolikoje procentų tirtų mėginių, kurios į paukštieną galėjo patekti įsigyjant vištas paukštynuose arba iš aplinkos. Kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais atsparių bakterijų išsilaikymo dirvoje galimybės šiuo metu tiriamos vykdant ir kitą Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą. Tikimasi, kad šie du projektai papildys vienas kitą ir leis objektyviau vertinti atsparių padermių paplitimą.

Pasak dr. M. Virgailio, ruošiant neapdorotą, atvėsintą paukštieną galimybė bakterijoms patekti į ją valgančiojo organizmą išlieka visada – net ir griežtai laikantis higienos normų. Todėl 100 proc. apsisaugoti nuo mikroorganizmų neįmanoma. Tačiau nereikia manyti, kad į organizmą patekus atsparioms bakterijoms, gydymui skirti antibiotikai neveiks. Atsparumo vystymasis – ilgalaikis procesas.

Galutiniai 2014-2015 m. vykdomo projekto „Atsparumą antibiotikams koduojančių determinančių paplitimas paukštienoje“ metu atliktų tyrimų rezultatai bus apibendrinti pilnai jį įgyvendinus. LSMUNI tyrimo metu kolistinui atsparių bakterijų neaptikta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Sukūrė tobulą sprendimą ieškantiems būsto, bet nemėgstantiems vaikščioti (2)

Lietuvių IT projektuotojai „Data Dog“ yra įsikūrę Kaune , bet sukūrė Australijos...

Patikėję lietuviško plaktuvo sėkme žmonės sumokėjo 92 tūkst. eurų (51)

Išmanų maisto ir gėrimų plaktuvą „Millo“ sukūrę ir užpatentavę lietuviai prieš mėnesį...

Į kosmosą turėtų kilti dar vienas lietuviškas palydovas (4)

Birželio pabaigoje iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto ( VU )...

Lietuviai dirba su „Google“ saulės elektrinių parku Belgijoje (5)

Vietą tarptautinėje rinkoje atradę lietuviai, saulės elektrinių projektuotojai „Detra Solar“,...

Neįtikėtinas lietuvių išradimas: kaip tamsiausią naktį gatves apšviesti su Saule (62)

Be dirbtinės šviesos tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo – namuose, biuruose, parduotuvėse,...

Top naujienos

Nežinantiems valdiškos tvarkos gresia didžiuliai įsiskolinimai (57)

Pagal galiojančius įstatymus, mokantiems „Sodros“ įmokas priklauso nustatytos išmokos. Jų...

Gyvenimą iš esmės pakeitė vos viena žinutė (14)

Lygiai prieš metus kauniečio Justino Grigaičio širdį draskė prieštaringi jausmai – vaikinas...

Rusija – nauja geriausia Lotynų Amerikos šalių draugė? (27)

Venesuela – ne vienintelė regiono šalis, kurioje Vladimiro Putino Rusija nori išplėsti savo...

Orai: maloniomis permainomis džiaugsimės ne vieną dieną (7)

Pagaliau apie orus galima pasakyti vien geras žinias. Na, beveik. Artimiausiomis dienomis įkyrus...

Šiaurės Korėja pagrasino išbandyti vandenilinę bombą virš Ramiojo vandenyno (2)

Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis gali išbandyti...

„Real“ treneris sukasi iš padėties: prieš pirmas rungtynes „atkabino“ J. Mačiulį (24)

Po nesėkmingo Europos krepšinio čempionato ne itin maloniai Jonui Mačiuliui prasideda ir sezonas...

Daržovė, kuri labai naudinga norintiems mesti rūkyti (1)

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad baklažanai turi gydomųjų savybių. Tai – nekaloringa...

„Mėlynojo banginio“ žaidimas trylikametės gyvenimą pavertė pragaru: už grotų – kėdainiškis (164)

Mirtį sėjantį žaidimą „ Mėlynasis banginis “ žaidusios Kėdainiuose gyvenančios...

Pastebėjo išsiskiriantį Z kartos elgesį su socialiniais tinklais (2)

Nors Lietuvoje populiariausiu socialiniu tinklu išlieka „Facebook“ , kai kurios visuomenės...

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (114)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...