Be dirbtinės šviesos tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo – namuose, biuruose, parduotuvėse, gatvėse ir parkuose vakarais ir naktimis šviečia milijonai žiburiukų, tačiau pasauliniu mastu tam reikia kolosalaus kiekio elektros energijos. Elektros energija ne tik kainuoja didelius pinigus, bet dažnai jos gamyba gan stipriai teršia aplinką.
© Kauno savivaldybė

Idealu būtų, jei apšvietimui iš vis nenaudotume nė kiek elektros energijos, o pasaulyje yra daug įdomių idėjų, kaip dirbtiniam apšvietimui panaudoti natūralią Saulės šviesą. Vieną įdomių sprendimų sugalvojo lietuviškos apšvietimo įmonės „ELMO light“ inžinieriai, kurie viską apskaičiavo, nubraižė ir užpatentavo, rašoma pranešime spaudai.

Deja, iki šiol taikyti apšvietimo sprendimai nėra labai efektyvūs – Saulės energiją reikia konvertuoti į elektrą, ją saugoti akumuliatoriuose ir tik tada panaudoti dirbtinės šviesos sukūrimui.

Pasaulyje netrūksta daug įdomių patentų, kaip su fotoelektriniais elementais konvertuoti Saulės šviesą į elektros energiją, kaip ją saugoti, o vėliau panaudoti dirbtinės šviesos generavimui. Tačiau šie išradimai turi vieną didelį trūkumą – šiuolaikinės baterijų technologijos yra brangios, greitai senstančios, didelės ir nepatogios kasdieniniam naudojimui. Yra ir tokių patentų, kurie aprašo išradimus, kaip šviesolaidžiais ar specialiais vamzdžiais su reflektoriais perduoti Saulės šviesą iš lauko į patalpas, tačiau tai veiksminga tik šviesiuoju paros metu.

„ELMO light“ užpatentuotas išradimas leidžia panaudoti tikrą Saulės šviesą gatvių, pastatų, vidaus patalpų apšvietimui, nenaudojant jokių kitų energijos šaltinių būtent tada, kai to reikia labiausiai – vakarais, naktimis ar ankstyvais rytmečiais.

Iš kur gauti natūralią Saulės šviesą naktimis? Iš ten, kur tuo metu Saulė šviečia. Kai vienoje Žemės rutulio pusėje yra naktis, priešingoje jo dalyje – įprastinė diena, bet po pusės paros situacija pasikeičia – ten kur buvo tamsu, tampa šviesu.

Antra, su kiek didesniu ciklu keičiasi planetos ašigalių apšvietimas - ties pačiu šiaurės ašigaliu pusę metų (nuo pavasario lygiadienio iki rudens lygiadienio) būna diena, o kitą pusę metų – naktis. Ties pietų ašigaliu – atvirkščiai – nuo pavasario lygiadienio iki rudens lygiadienio būna naktis, o po pusmečio – jau vėl diena. Tolstant nuo ašigalių nuolatinių dienų ir naktų kiekis per metus mažėja, o kirtus poliarinį ratą, jų nebelieka iš viso.

„ELMO light“ inžinieriai sugalvojo skirtingose laiko juostose ar už poliarinio rato patalpinti šviesos surinkimo ir atkūrimo priemones ir tarpusavyje sujungti jas optiniu kabeliu. Tokiu būdu šviesa automatiškai perduodama iš šviesesnių zonų į zonas, kuriose yra tamsiau – taip gaunamas korinis veikimo principas. Įdomus šio išradimo momentas, kad tas pats kabelis panaudojamas ne tik gauti šviesai, bet ir jai atiduoti – realizuojamas abipusis grįžtamasis ryšys.

Šviesa gali būti surenkama specialiais lęšiais, pvz., Frenelio lęšiais arba paraboliniais veidrodžiais ar kitais šiuolaikiniam mokslui žinomais bei tam tikslui taikomais lęšiais ir perduodama į optinį kabelį.

Ką tai reiškia realybėje? Norint įgyvendinant šį išradimą praktikoje, reikėtų kur nors Vilniuje, Kaune ar kitame mieste ant apšvietimo stulpų sukelti specialius lęšius, juos optiniu kabeliu sujungti su tokiais pat lęšiais Skandinavijos šiaurėje, pavyzdžiui Švedijoje, Norvegijoje ar Suomijoje. Kai Lietuva skendėtų tamsoje, iš už poliarinio rato atkeliavusi šviesa džiugintų Vingio parko lankytojus. Žinomą, galima imti šviesą ir iš regionų, nuo Lietuvos nutolusių per 10-12 val. laiko juostoje, jei tik iki jų būtų nutiestas optinis kabelis.

Bet ar užtektų per šviesolaidį atkeliaujančios šviesos intensyvumo pakankamam apšvietimui? Bendrovės skaičiavimai rodo, kad tai nekeltų problemų. Giedrą dieną šviesos intensyvumas siekia nuo 25 000 iki 50 000 liuksų. Už poliarinio rato šviesos intensyvumas jau mažesnis, bet dar būtų pakankamas, nes pagal higienos normas patalpų apšvietimas turėtų būti nuo 100 - 1000 lx. Tuo tarpu horizontalus apšvietimas šaligatviuose turi būti mažiausiai 5 lx. Intensyvaus eismo zonose, žmonių susibūrimo vietose, prie sporto, koncerto salių ir kitur apšvietimo stiprumas turi būti ne mažesnis kaip 10-15 lx.

Bendrovės teigimu, surenkamos šviesos kiekis būtų kelis tūkstančius kartų didesnis, nei reikalingas apšvietimui šviesos kiekis. Pavyzdžiui, vienas lęšis virš gatvės šviestuvo, esant normaliam dienos apšvietimui (20 000 lx) gali surinkti šviesos, reikalingos apšviesti 1000-iui tokių pačių šviestuvų (apšvietimas 20 lx), esančių tamsiojoje zonoje.

Skamba kaip fantastika, bet technologijų progresas vyksta keturmyliais žingsniais – tai kas šiandien atrodo neįmanoma, po kelių metų tampa kasdienybe, o su Kauno miesto savivaldybe jau yra derinama pilotinio projekto koncepcija ir įgyvendinimo galimybės. Pagal pirminę informaciją, kalbama apie Santakos slėnį, kaip galimą vietą, kurioje per 5 metus atsirastų šios technologijos pavyzdinis sprendimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sukūrė tobulą sprendimą ieškantiems būsto, bet nemėgstantiems vaikščioti (2)

Lietuvių IT projektuotojai „Data Dog“ yra įsikūrę Kaune , bet sukūrė Australijos...

Patikėję lietuviško plaktuvo sėkme žmonės sumokėjo 92 tūkst. eurų (51)

Išmanų maisto ir gėrimų plaktuvą „Millo“ sukūrę ir užpatentavę lietuviai prieš mėnesį...

Į kosmosą turėtų kilti dar vienas lietuviškas palydovas (4)

Birželio pabaigoje iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto ( VU )...

Lietuviai dirba su „Google“ saulės elektrinių parku Belgijoje (5)

Vietą tarptautinėje rinkoje atradę lietuviai, saulės elektrinių projektuotojai „Detra Solar“,...

Neįtikėtinas lietuvių išradimas: kaip tamsiausią naktį gatves apšviesti su Saule (62)

Be dirbtinės šviesos tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo – namuose, biuruose, parduotuvėse,...

Top naujienos

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje (29)

Politinės korupcijos bylą ištyrę prokurorai teigia, kad dabar jau iš politikos pasitraukęs...

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių (22)

Būtinai dar dvi kogeneracinės elektrinės Lietuvai, nors neaišku, ar užteks atliekų, kurias...

Po grasinimų mirtimi ir lyginimų su nušautu Escobaru Kolumbijos rinktinė pergalę skyrė Sanchezui (6)

Po klaidos pirmose pasaulio futbolo čempionato rungtynėse raudonąją kortelę 3 minutę gavęs ir...

Petro Gražulio dukrelės mama paviešino jų susirašinėjimą: galite suprasti, kaip jaučiausi Gražulis teismo keliu reikalaus vaiko globos (1414)

Po žinomo politiko Petro Gražulio pareiškimo, jog savo ir palangiškės Birutės Navickaitės...

Deja, bet tai tik laikinas sprendimas: aiškėja, kad elektromobilių revoliucija atneš naujų problemų (27)

Po daugelio metų susidomėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis smarkiai išaugo ir ypač po...

Žinomą didžėjų prieš mirtį supo draugų rūpestis, bet tai nepadėjo: jis bendravo su kitu pasauliu

Penktadienį didžėjus Modestas Žilionis , geriau žinomas Modessthe Sound pseudonimu, buvo rastas...

Orai: po drėgmės atskubėję karščiai neužsilaikys

Artimiausios dienos bus permainingos, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita Gečaitė.

Ar tikrai naudinga būti pasaulio futbolo čempionato šeimininku? (89)

Pasaulio futbolo valdančioji organizacija FIFA tikina, kad šalys, rengiančios futbolo...

Naujausias tyrimas: keliatės anksti ar vėlai, lemia polinkį į depresiją (16)

Ar miegojimo įpročiai turi įtakos rizikai susirgti depresija ? Naujas tyrimas patvirtino, kad...

Rinkimų komisija: Erdoganas perrinktas per pirmąjį turą (15)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas užsitikrino naują mandatą per pirmąjį...