Archeologiniai kasinėjimai Subačiaus gatvėje buvo pradėti 2014 metų liepos mėnesį. Jų metu mokslininkai aptiko kapines ir šešias masinių kapų duobes, datuojamas XVI-XVII amžiumi. Jose buvo palaidoti skirtingų lyčių bei amžiaus žmonių palaikai. Archeologiniams darbams vadovavusios Justinos Stankevičiūtės teigimu, istoriniuose šaltiniuose jokios kapinės šioje Vilniaus vietoje nėra aprašytos: „Tyrimus pradėjome praėjusių metų liepą, o kapines aptikome tų pačių metų rugsėjo pabaigoje. Iš viso šioje vietoje užregistravome 126 kapus. Žinome, kad tai XVI-XVII amžiaus palaidojimai, tačiau daugiau nieko komentuoti negalime, nes istoriniuose šaltiniuose jokios kapinės ar palaidojimai šioje Vilniaus vietoje nėra aprašyti.“
--
Doktorantė Justina Kozakaitė sakė, kad iš pirmo žvilgsnio Subačiaus gatvėje rasti palaikai nelabai skyrėsi nuo kitų panašių šio laikotarpio palaidojimų: „Dauguma Subačiaus gatvės apylinkėse rastų palaikų, buvo palaidoti pavieniui, tačiau trisdešimt individų rasti šešiose bendrose kapo duobėse. Didžioji dalis visų palaidotųjų yra vaikai – kol kas iš 119 antropologinei analizei pristatytų palaikų, jų buvo net 50“.
J. Kozakaitė taip pat vardina dažniausiai mirusiųjų palaikuose užregistruotas ligas: „Kita didelė palaidotųjų amžiaus grupė, tai 30-40 metų individai. Kalbant apie užfiksuotas ligas ir patologijas, kai kuriuos individus nustatėme sirgus tuberkuliozę, vėžiu, reumatiniu artritu. Vaikų palaikuose aptikome aiškius skorbuto, meningito ir mažakraujystės atvejus. Traumų šiame kapinyne ypatingai daug, pavyzdžiui, šonkaulių lūžių, įvairių rankų traumų, kaukolės traumų. Dažniausiai galvos sužalojimai buvo sukelti bukais įrankiais, tačiau vieno jauno vyro palaikuose aprašėme mirtiną sužeidimą sukeltą aštriu įrankiu. Užpuolikas aukai smūgiavo du kartus.“
Antropologės teigimu, apibendrinant daugelį Subačiaus gatvės apylinkėse rastų palaikų antropologinės analizės duomenis, susidaro įvaizdis, kad šioje vietoje anuomet buvo niekuo neišsiskiriančios kapinės, kuriose buvo laidojami pažeidžiamiausių amžiaus grupių atstovai. Šiame kontekste labiausiai išsiskiria grupinių palaidojimų duobės bei trys nukirsdinti vyrai.
„Vienoje iš grupinių palaidojimo duobių buvo rasti 35 – 40 metų amžiaus vyro palaikai. Tirdama šio individo palaikus, labai neįprastoje vietoje, ties septintuoju kaklo ir pirmuoju krūtinės slanksteliu, aptikau aiškia kirtimo žymę, kurią paliko aštrus įrankis – kardas, o galbūt kirvis. Sprendžiant iš kirtimo kampo, aukos galva turėjo būti pakreipta į kairįjį šoną, o ginklu smūgiuota į dešinįjį. Kita kirtimo žymė palikta dešinėje šio vyro mentėje – tai reiškia, kad budelis smūgiavo du kartus.“ Doktorantė sakė, kad toje pačioje kapo duobėje palaidoti dar penki panašaus amžiaus vyrai, kurie galėjo būti nužudyti, tačiau smurtinės žymės liko minkštuosiuose audiniuose.
Penkių palaidotųjų gretose rasti kito vyro palaikai su dekapitacijos žymėmis: „Toje pačioje kapo duobėje archeologai aptiko ir antrą panašaus amžiaus vyrą su nukirsta galva. Jo palaikuose kirtimo žymės liko ant šeštojo kaklo slankstelio, tačiau tam, kad tiksliau apibūdintume jo egzekucijos aplinkybes, pritrūko penktojo ir ketvirtojo kaklo slankstelių – archeologai jų nerado.“ – mokslininkės teigimu, tai kad abu individai buvo palaidoti bendroje kapo duobėje neabejotinai byloja apie vienalaikį įvykį, kurio metu buvo vykdytos egzekucijos.
„Kitoje masinio palaidojimo duobėje rasti moters, naujagimio ir vyro palaikai. Šis vyras taip pat buvo nukirsdintas. Smūgiuota buvo trečiojo ir ketvirtojo kaklo slankstelių vietoje. Greičiausiai jis buvo nukirsdintas iš nugaros pusės, parklupdytas ar palenkęs galvą žemyn. Egzekucija atlikta vienu smūgiu, tačiau nužudymo įrankio identifikuoti negalime. Šio vyro skelete aptikau ir daugiau randų bylojančių apie smurtą – kirstines žymes galvos srityje, kurios sėkmingai sugijo.“
Nukirsdinimus aprašiusi Vilniaus universiteto doktorantė sako, kad panašūs atradimai labai svarbūs aiškinant istorinius šaltinius ar mėginant iliustruoti miesto istoriją: „Asmenys palaidoti bendrose kapo duobėse galėjo būti kokios nors epidemijos ar suirutės aukos. Nukirsdintų palaikų atradimas nustebino ne tik mane, bet ir kolegas, nes tai tapo antruoju žinomu nukirsdinimo atveju Lietuvoje rastoje, apie kurį sužinojome tirdami žmogaus palaikus. Panašūs atradimai puikiai iliustruoja ir išplečia mūsų žinias apie Lietuvos ar kitų miestų istoriją bei kasdienybę.“
Pirmą kartą Lietuvoje nukirsdinto individo palaikai buvo rasti analizuojant 1986-1987 metais Alytaus apylinkėse surinktą antropologinę medžiagą.
