Neturtingi iškasenų
Lietuvos geologijos tarnybos oficialiai skelbiamais duomenimis, naudingų iškasenų mūsų šalyje nėra gausu: randama smėlio, žvyro, molio, klinčių, dolomito, durpių, anhidrito, pajūryje išgaunama nafta. Apie auksą tik užsimenama: Tauragnų (Utenos r.) ir Dysnų (Ignalinos r.) žvyro telkiniuose gali būti iki 2,5 t aukso, tačiau jo koncentracija tokia maža, jog neapsimoka šios iškasenos išgauti.
Rokiškio rajonas naudingomis iškasenomis - ne išimtis. Savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas, ekologas Darutis Krivas priminė apie Varėnos rajono žemės gelmėse aptiktą geležies rūdą, esančią taip giliai, kad gavybos išlaidos pranoktų iškasenos vertę. "Nesu girdėjęs apie kokią nors lietuviško aukso gyslą. Rokiškyje aukso telkiniai? Nemanau, kad tokių yra..." - pridūrė rajono ekologas.
Priešingą nuomonę "Gimtajam Rokiškiui" išsakė gamtos mokslų daktaras Ginutis Juozapavičius, tyrinėjantis šalies smėlingas nuogulas, jų tipus, susidarymo sąlygas ir pramoninio naudojimo perspektyvas. Anot mokslininko, bene prieš 12 metų atliekant tyrinėjimus daugiausia aukso aptikta Lietuvos šiaurinėje bei Šiaurės Rytų dalyje. Manoma, jog taurusis metalas buvo atneštas ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingųjų plotų. "Kiekvieną objektą reikia tyrinėti atskirai, tačiau perspektyvų išgauti auksą Rokiškio rajono žvyro ir smėlio karjeruose tikrai yra", - kalbėjo gamtos mokslų daktaras.
Anot jo, pastaraisiais metais pasaulyje smarkiai kylant aukso kainai, lietuviškojo aukso gavyba gali tapti pelningu verslu. "Verslininkų užsakymu projektavau Sniegių karjero eksploataciją. Tuomet ir pasiūliau pasidomėti naudingųjų iškasenų išgavimo galimybėmis. Atliekami laboratoriniai tyrimai. Amerikoje, Vakarų šalyse jau seniai įdiegtos technologijos, kuriomis iš smėlio išgaunamas šis taurusis metalas. Ar Lietuvoje gryninsime auksą, ar toliau jį vešime ir bersime ant kelių, priklausys nuo tyrimų rezultatų", - sakė mokslininkas. Apytikriais skaičiavimais, iš didžiausio rajone Sniegių karjero (Rokiškio kaimiškoji sen.) kiekvienas sunkvežimis, gabenantis apie 10 t smėlio, išveža ir apie 5 g aukso.
Ne fantastika
Galingais moderniais traktoriais Sniegių karjere smėlį ir žvyrą kasantys vyrai garsiai juokėsi, pavadinti aukso kasėjais. "Tai tikrai ne fantastika", - sakė UAB "Trakų akmuo", eksploatuojančios 32 ha karjerą, direktorius Bronislavas Zubas.
Prieš trejus metus Rokiškio rajone pradėjęs plėsti verslą, jis sakė girdėjęs apie auksą, tačiau tuomet aukso karštine neužsidegė. "Rokiškyje pradėjome kurtis ekonomikos pakylėjimo laikotarpiu, klestint statyboms, kelių remontui. Norėdami patenkinti užsakovų poreikius, skubėjome pradėti Sniegių ir Čedasų karjerų eksploataciją, tikėjomės didelių gamybos apimčių", - verslo kūrimo mūsų rajone pradžią prisiminė B.Zubas.
Anot jo, dabartinė situacija bendrovei nėra palanki. Dėl didžiulio biurokratinio rato iki šiol nepavyko pradėti darbų Čedasų karjere, iš kurio planuojama išgauti dolomito skaldą, naudojamą kelių ir namų statybai. Sniegių karjero žvyras, smėlis vasarą buvo vežamas Rokiškio miesto gatvėms tvarkyti, o šiuo metu - Visagino elektrinės uždarymo darbams. Nedidelės darbo apimtys ir brangstantis auksas paskatino atlikti tyrimus, kiek šio metalo būtų galima išgauti, kokios jo savybės.
Tik per mikroskopą
"Turbūt įsivaizduojate, kad Sniegių žvyrduobėse mėtosi aukso gabalėliai? Pasivaikščiosite ir prisirinksite... Taip būna tik filmuose. Sniegių taurusis metalas labai smulkus, matomas tik pro mikroskopą. Būtina speciali įranga, kuri koncentruotų mikrodulkes į didesnes daleles. Apytikriais skaičiavimais tonoje smėlio gali būti iki 6 g aukso", - naudingąją iškaseną "svėrė" verslininkas.
Jis sakė, kad specialiai kasti smėlį ar žvyrą ir išgauti iš jo auksą neapsimokėtų, tačiau daugelyje valstybių prieš išvežant šią iškaseną iš karjerų pirmiausia išgaunamas auksas. Apytikriais skaičiavimais, Sniegių karjere per metus galima išgryninti iki 250-300 kg aukso. Telkinyje yra apie 9 mln. tonų smėlio ir žvyro, vadinasi, jame gali glūdėti iki puspenktos tonos aukso.
Rasta ne tik aukso
Anot B.Zubo, aukso kasimo perspektyvomis domėtasi Vokietijoje. Bendrovę konsultavusi kompanija cheminiu būdu iš smėlio ir žvyro mišinio išgrynina auksą, kurio koncentracija yra penkis kartus mažesnė nei Sniegių karjere. Lietuviškojo smėlio ir žvyro pavyzdžiai išsiųsti tyrimams į laboratoriją Kanadoje.
Gauti atsakymai teikia vilties plėsti verslą, nes lietuviškame smėlyje rasta ne tik aukso, bet ir kitokių itin brangių naudingųjų iškasenų - volframo, iridžio, cerio, hafnio. Šiuo metu į Kanados laboratoriją ruošiamasi išsiųsti dar daugiau smėlio ir žvyro. Norima atliki jo analizę. Mūsų verslininkai pageidauja ir konsultacijos, kokių įrengimų reikėtų lietuviško aukso gavybai.
Didėja tikimybė, kad rajonas ims garsėti aukso gavyba. Pasak mokslininko G.Juozapavičiaus, žemės gelmėse esančios naudingos iškasenos priklauso valstybei, o žemės savininkui - tik dirvožemis. Tokie įstatymai Lietuvoje. Pasaulyje yra įvairių modelių. Pavyzdžiui, kaimynų latvių žemės savininkui priklauso ir gelmėse esančios iškasenos. "Sunku pasakyti, kuris variantas geresnis. Žinau atvejų, kai pilietis, sužinojęs apie savo žemėje glūdinčias naudingąsias ir brangias iškasenas, praranda sveiką nuovoką: už važiavimą prie karjero jo žeme paprašo nerealios kainos", - sakė mokslininkas.
Trys aukso gyslos
Rokiškėnų nuomonė apie aukso kasimą labai prieštaringa. Įvairūs pasakojimai susipina su mistiniais prisiminimais ir baime, kad karjerai priartės prie senųjų kapinių...
Buvęs rajono meras Egidijus Vilimas prisiminė, kaip jo vadovavimo metais verslininkai broliai Bronislovas ir Petras Zubai pareiškė norą rajone plėsti verslą. Atsižvelgiant į jų planuojamas darbų apimtis, suskubta tiesti naują kelią Rokiškyje, kad sunkvežimiai su žvyru ir dolomitu nedundėtų pagrindinėmis Rokiškio miesto gatvėmis. Apie auksą rajono vadovams verslininkai nėra užsiminę.
"Nustebau sužinojęs apie Sniegių karjerą... Pagalvojau: "Sėdime ant aukso ir verkiame, kad blogai gyvename." Tai ne vienintelis turtas rajono žemės gelmėse. Pirmoji aukso gysla - gėlo vandens šaltiniai. Apie 2050 metus, atsiradus vandeniliniams varikliams, vanduo taps svarbiausia strategine medžiaga. Antroji aukso gysla - dolomitas, o jau tik trečioji - aukso dulkės smėlyje", - skaičiavo E.Vilimas.
Kapų auksas neliečiamas
Svarstant Sniegių karjero projektą Skemų kaimo bendruomenės pirmininkas Arvydas Šapokas buvo vienintelis pareiškęs pastabą. Mat kaimo gyventojai baiminosi dėl sunkiasvorių mašinų keliamo didžiulio triukšmo bei grėsmės jų saugumui. Jaudintasi be reikalo: mašinos važinėja kitais keliais. "Pajutau moralinį pasitenkinimą sužinojęs, kad netoli mano namų glūdi kalnai aukso. Ak, jei galėčiau jo pasisijoti..." - juokavo A.Šapokas.
Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūno pavaduotojas Vytautas Padvaiskas sako seniai žinojęs apie auksą. Kažkiek jo yra ir seniūnijai priklausančiame nedideliame, vos 45 arų, karjere. "Tikiuosi, auksas pagerins žmonių gyvenimą, svarbu, kad gėrybės nusėstų Lietuvoje", - sakė V.Padvaiskas. Jo nuomone, karjero eksploatavimas jau dabar pagerino žmonių gyvenimą: sutvarkyti ir dažniau valomi keliai. "Karjeras plėsis, kada nors jis "atžingsniuos" iki senųjų kapinaičių. Bijau, kad paminklų nenustumtų į žvyrduobes. Kiek aukso bebūtų, kapai yra šventa vieta, jie turi išlikti", - tikino V.Padvaiskas.
Ponaičiukas su skrybėle
Arčiausia Sniegių karjero gyvenanti Palma Mučinskienė papasakojo atsitikimą: "Tai įvyko maždaug prieš keturiasdešimt metų. Einu namo ir prieš save regiu ponaičiuką su skrybėle. Priėjęs arti manęs jis tiesia ranką sveikintis. Aš jam ištiesiau savąją, bet tuo metu palei žemę plykstelėjo ugnis. Vyriškis pradingo." Šį atsitikimą moteris papasakojusi kaimynams. O šie iš jos nesijuokė, sakė, kad tai ne pirmas toks atvejis Sniegiuose. Žmonės mano, kad toje vietoje, kur dingo paslaptingasis vyriškis, yra labai daug aukso, tačiau niekas niekada jo neieškojo.
Sniegiuose beveik 70 metų gyvenanti Vlada Meiluvienė teigė apie auksą nieko nežinanti. "Iš statybininkų esu girdėjusi, kad žvyryne galima pasikasti labai gražaus smėlio", - kalbėjo moteris.
O karjero dalies buvusi savininkė Genutė Meiluvienė sakė, jog prieš devynerius metus ji persikėlė iš Sniegių į Skemus pas dukterį. Paliktus namus išdraskė vagys, todėl prieš trejus metus nutarta žemę parduoti. Apie auksą nei jos tėvai, nei seneliai nėra užsiminę. "Kiemui sutvarkyti nusipirkome mašiną smėlio. Kažin, gal vertėtų jį parduoti brangiau?" - šypsojosi G.Meiluvienės žentas Kęstutis Daščioras. Jis dar pridūrė, jog uošvė pasiskubino parduoti žemę: dabar visa giminė kaulinius dantų protezus galėtų pakeisti auksiniais.
