aA
Mokslų daktarė Lidia Oostvogels prisipažįsta jaučianti didžiulį spaudimą. Nors kuriant įvairias vakcinas mokslininkė dalyvauja jau kone beveik du dešimtmečius, naujasis jos darbo tikslas – naujojo koronaviruso prevencija – kiekvieną dieną atneša vis naujų išbandymų.
Žvilgsnis į vakcinos nuo COVID-19 kūrimo virtuvę: atrenkami išskirtinės sveikatos savanoriai
© DELFI / Karolina Pansevič

„Darbas labai įdomus, esu labai motyvuota, tačiau tokio didelio spaudimo ir įtampos gyvenime dar nejutau“, – prisipažįsta mokslininkė.

L. Oostvogels atsakinga už koronaviruso vakcinos klinikinius bandymus Vokietijos biofarmacijos bendrovėje „CureVac“, kur ji vadovauja infekcinių ligų programai ir rūpinasi tiek vakcinų, tiek vaistų kūrimu, rašo horizon-magazine.eu.

Dar sausį, grįžusi iš Kalėdų atostogų, „CureVac“ infekcinių ligų komanda pradėjo aptarinėti viruso protrūkį Uhane ir svarstyti, ar teks kurti vakciną.

„Turėjome įtikinti savo vadovybę, kad tai projektas, kurį neabejotinai verta vystyti“, – sako L. Oostvogel ir priduria jau tada puikiai supratusi, kad dabar turime reikalų tikrai ne su dar vienu MERS ar SARS atveju, kai imta kurti vakciną, ir virusai lengvai pažaboti.

Vakcina nuo koronaviruso.
Vakcina nuo koronaviruso.
© Shutterstock

„Žinoma, būtų buvę nuostabu, jeigu taip būtų nutikę ir šįkart, bet, deja, šį kartą viskas kitaip“.

Vos tik sausio pradžioje buvo paskelbta SARS-CoV-2 genomo seka, „CureVac“ mokslininkai pradėjo ieškoti būdų, kaip sukurti vakciną ir kuo skubiau pradėti jos klinikinius tyrimus (t.y. bandyti vakciną su žmonėmis).

Jų tikslas buvo sukurti ir pagaminti potencialią vakciną, pavadintą CvnCoV, išbandyti ją su gyvūnais ir gauti atsakingų institucijų bei etikos žinybų pritarimą pradėti bandymus su žmonėmis. Tai imta daryti birželio viduryje.

Štai tada į darbus aktyviai įsitraukė L. Oostvogels klinikinių tyrimų komanda. Jų darbas tiesiogiai susijęs su vakcinos bandymais. Tai reiškia, kad ekspertai organizuoja klinikinius bandymus su žmonėmis, analizuoja visą tokių tyrimų „turinį“, t.y. aiškinasi, į ką reikia atkreipti dėmesį, kokių savanorių ieškoti, kam bandymuose dalyvauti nevalia, kaip interpretuoti gautus rezultatus ir kokius sprendimus priimti.

mRNR

„CureVac“ vakcina paremta mRNR technologija, kurią būtų galima įvardyti kaip sąlyginai naują – jai vos maždaug 20 metų. Šiuo metu visame pasaulyje atliekami 6 vakcinų nuo COVID-19 klinikiniai tyrimai.

mRNR paverčia DNR – genetinį gyvų sutvėrimų kodą – baltymais (tai statybinė daugumos gyvų sutvėrimų medžiaga), paaiškina L. Oostvogels. mRNR vakcina nuo COVID-19 instruktuoja žmogaus organizmo ląsteles gaminti specifinį koronaviruso baltymą (ne patį virusą), kuris savo ruožtu skatina imuninės sistemos atsaką, kurį organizmas pakartoja susidūręs ir su tikruoju virusu.

Kol kas nė viena vakcina, kurioje pasitelkta būtent tokia technologija, dar nepatvirtinta kaip tikrai saugi ir veiksminga naudoti žmonėms.

Žvilgsnis į vakcinos nuo COVID-19 kūrimo virtuvę: atrenkami išskirtinės sveikatos savanoriai
© DELFI / Andrius Ufartas

Klinikiniai tyrimai vyksta, kaip kad teigia L. Oostvogels, paisant savotiškos „biblijos“ – tyrimų protokolo, kurį parengė jos komanda. Jame detaliai aprašomi bandymai – pradedant procedūromis ir baigiant tuo, kokiais principais vadovaujantis bus analizuojami gauti duomenys.

„CureVac“ taip pat parengė specialų dokumentą, kuriame detali informacija apie vakciną, įskaitant jos gamybos procesą, ankstesnių tyrimų rezultatus ir potencialas grėsmes. Jis vertingas ne tik klinikinius tyrimus atliekantiems ekspertams, bet ir sudaro galimybes etikos institucijoms ir atsakingoms reguliavimo žinyboms deramai įvertinti potencialią vakciną ir nuspręsti, ar leisti tokiems bandymams vykti.

„CureVac“ šiuo metu vykdo pirmąjį savo bandymų etapą – jo metu analizuojami galimi šalutiniai poveikiai, siekiama nustatyti veiksmingiausią dozę; darbai vykdomi Vokietijos Tiubingeno, Miuncheno ir Hanoverio miestuose, kur bendrovė turi savo atstovybių. Įprastai kuriant vakcinas dirbama su 18-40 metų metų savanoriais, tačiau, kadangi COVID-19 pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, šiuo atveju pasirinkti vyresnio amžiaus bandymų dalyviai.

Kai „CureVac“ pirmą kartą prabilo apie vykdomus bandymus, sulaukė tikros lavinos laiškų iš juose dalyvauti norinčių žmonių, sako L. Oostvogels: „Tai buvo tiesiog neįtikėtina“.

Bet savanorius tyrimams ekspertai atsirinko visai kitu būdu. Mokslininkai „CureVac“ vakcinos tinkamumą tikrina keturiose universitetinėse ligoninėse, turinčiose puikiai išvystus vakcinavimo centrus. Visos jos gali pasigirti didžiulėmis savanorių duomenų bazėmis, į jas įtraukti asmenys yra vieninteliai, galintys dalyvauti ten rengiamuose klinikiniuose tyrimuose. Vėliau bandymuose gali dalyvauti ir privatus medicinos sektorius.

Vakcinos bandymuose dalyvaujantys asmenys privalo būti idealios sveikatos, jie kruopščiai ištiriami dėl specifinių negalavimų. Šiam konkrečiam klinikiniam tyrimui netiko rūkantys ar praeityje ilgai rūkę asmenys – taip nuspręsta dėl rimtų COVID-19 plaučių komplikacijų. Bandymuose negalėjo dalyvauti ir besilaukiančios moterys.

Iš viso kiek daugiau nei 200 žmonių su mėnesio pertrauka gavo po dvi vakcinos dozes, antroji buvo stipresnė nei pirmoji. Centre gavę vakciną, savanoriai buvo stebimi keturias valandas, o tada galėjo vykti į namus. Sekančią dieną atvykdavo apžiūrai, o dar po dienos sulaukdavo mokslininkų skambučio. „Tai dar tik pradžia. Lengva nebus“, – sako L. Oostvogels. Iš viso su bandymų dalyviais susisiekiama keturiolika kartų, įskaitant mažiausiai dešimt apsilankymų ir apžiūrų. Iš viso po antrosios injekcijos savanoriai stebimi mažiausiai metus.

Dozė

Vienas iš svarbiausių klausimų, į kurį atsakymą nori rasti mokslininkai, yra tai, kokia turėtų būti vakcinos dozė. L Oostvogels tvirtina, kad šio atveju lygintis su kitų tipų vakcinų, pavyzdžiui, vakcinos nuo gripo (kur naudojama dalis patogeno) ar nuo vėjaraupių (kur naudojamas nuslopintas virusas), dozėmis nėra prasmės, nes jos veikia visai kitokiais principais. Labai sunku palyginti ir kitas potencialias mRNR vakcinas, nes kol kas nė vienai iš jų nesuteikta licencija.

Startinė dozė, kurią apibrėžė L. Oostvogels komanda, paremta ankstesniu „CureVac“ darbu kuriant vakciną nuo pasiutligės, kur saugiam antikūnių neutralizavimui buvo panaudotos dvi mRNR injekcijos – 1 ar 2 mikrogramų. „Iš pasiutligės vakcinos tyrimo žinojome, kad turėtume pradėti nuo pakankamai mažos dozės, nes mūsų platforma – tai, kaip kuriame vadinamąją informacinę RNR – yra labai stipriai galinga“, - paaiškina mokslininkė.

Vakcinos kūrėjai pradeda nuo labai mažos dozės – 2 mikrogramų – o tada ją didina. Dozės pokyčius lemia prieš tai surinkti duomenys, kuriama jų bazė. Statistinio palyginimo tikslu ekspertai savanoriams suleidžia skirtingo dydžio dozes. Tada belieka išsiaiškinti, kokio dydžio dozės pakanka neutralizuoti antikūnius reikiamos savanorių daugumos atveju. Kitas žingsnis – sekantis klinikinių tyrimų etapas, paaiškina L. Oostvogels.

Pirmojo etapo tyrimus mokslininkė vertina optimistiškai: kol kas viskas gerai, nors konkrečiais rezultatais ir nesidalina: „Labai džiaugiuosi, nekantrauju tęsti, ką pradėjusi. Pirmieji rezultatai bus paskelbti dar šiais metais“.

Jau artimoje ateityje, remiantis pirmojo etapo rezultatų vidiniu ir išoriniu vertinimu, „CureVac“ antrojo etapo klinikinių tyrimų metu tikrins vakcinos saugumą ir galutinai patvirtins dozės dydį. Tyrimuose, kurie bus atliekami Panamoje ir Peru, dalyvaus maždaug 700 dalyvių. Ketinama dirbti ir su vyresniais nei 60 metų savanoriais, padidinti rasinę įvairovę ir išsiaiškinti, ar egzistuoja Europos ir Lotynų Amerikos populiacijų skirtumų.

„Priežiūros tarnybos laukia, kada galės įvertinti mūsų gautus skirtingų populiacijų tyrimų rezultatus“, – teigia L. Oostvogels.

Maždaug lapkritį „CureVac“ siekia pradėti 2b/3 vakcinos saugumo ir veiksmingumo patikros etapą. Pirmoji jo dalis bus skirta kelių tūkstančių Europos gyventojų vakcinavimui, tyrimai bus vykdomi ir keliose Lotynų Amerikos šalyse.

„Turime įvertinti vakcinos veiksmingumą, o tam reikia valstybių, kur pakankamas susirgimų skaičius... Šiuo metu tai neabejotinai kelios Lotynų Amerikos šalys“, – tikina ekspertė.

Jeigu viskas vyks pagal planą, į tyrimą bus įtraukta per 30 tūkst. savanorių.

Priverstinės pertraukos

Visai neseniai Oksfordo universitete po pertraukos atnaujinti kitos vakcinos klinikiniai tyrimai – juos laikinai teko stabdyti susirgus savanoriams. Ekspertai pasisako už maksimalų klinikinių tyrimų skaidrumą ir tvirtina, kad ta priverstinė pertrauka taip pat dėmesio saugumui įrodymas. L. Oostvogels pridūrė, kad tokių priverstinių stabtelėjimų jos darbe pasitaiko nuolat, tačiau įprastai iš to nedaroma naujienos: „Šį kartą viskas kitaip, visų akys nukreiptos į mus“.

Mokslininkės teigimu, labai svarbu nepamesti žmonių iš klinikinių bandymo ciklo ir nepasiduoti kritikai, esą, tyrimai dėl spaudimo vykdomi paskubomis, neskiriamas pakankamas dėmesys saugumui“.

„CureVac“ vadovas Franzas Werneris Haasas teigia, kad jų sukurta vakcina gali būti prieinama maždaug 2021 metų viduryje, vienos dozės kaina svyruotų nuo 10 iki 15 eurų asmeniui. „CureVac“ bandomą potencialią vakciną privalu saugoti ir transportuoti užšaldžius, tačiau bendrovė deda visas pastangas sukurti tokį jos galutinį variantą, kad jį būtų galima laikyti standartinėje nuo 2 iki 8 laipsnių temperatūroje.

L. Oostvogels sako, kad kol kas vakcinos laikymas labai sudėtingas, nes šaldikliai prieinami ne visada, jie brangiai kainuoja, be to, tokiais atvejais prieš injekcijas jas tektų atšildyti.

Mokslininkė prisipažįsta, kad jos darbas labai įdomus, tačiau jame be proto daug streso, kurį lemia didžiulis krūvis ir ne ką mažesni lūkesčiai. Klaidų ar vėlavimų sau leisti paprasčiausiai negalima: „Mums čia šnekučiuojantis nuo tos ligos miršta žmonės, taigi, jeigu nepaskubėsime ar privelsime klaidų, dirbsime nepakankamai gerai, padarinius pajusime kone iš karto“, – apie darbo iššūkius pasakoja mokslininkė.

Tai taip pat reiškia ir ribotas atostogų galimybes, kurias lemia nepageidaujama karantino rizika. „Turint omenyje, koks dabar darbo krūvis, negaliu sau leisti prabangos nesirodyti biure“, – prisipažįsta L. Oostvogels.

Mokslininkė sako, kad svarbiausias jos tikslas – sukurti vakciną, kuri apsaugotų visus, kurie nori būti apsaugoti. Pirmiausia ji galvoja apie pažeidžiamiausias visuomenės grupes, pavyzdžiui, savo mamą, kuriai gerokai virš aštuoniasdešimt ir ji gyvena viena.

„Pažeidžiamiausi žmonės, kurie šiuo metu neturi jokio pasirinkimo, nes vakcinos nuo COVID-19 dar nėra, šiuo metu priversti sėdėti namuose, riboti kontaktus su kitais žmonės, nes kiekvienas santykis jiems gali būti lemtingas“, – apgailestauja mokslininkė.

2020 metų liepą Europos investicijų bankas ir Europos Komisija „CureVac“ skyrė 75 mln. eurų finansavimą vakcinos kūrimui ir didelio masto gamybai, įskaitant ir „Curevac“ siūlomą potencialą vakciną nuo SARS-CoV-2.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
3.8667

Lobovo melu patikėjo daugiau nei 2 tūkst. lietuvių: sako, kad jeigu skiepysitės – mirsite (221)

„Nežinau, draugai, norit mirti? Vakcinuokitės“, – feisbuke patalpintame vaizdo įraše, kuriuo...

Jutos valstijos dykumoje rastas paslaptingas metalo monolitas

Lapkričio 18 d. Jutos valstijoje ( JAV ) plytinčioje Raudonųjų uolų dykumoje rastas paslaptingos...

Atsitiktinai dykumoje aptiko lyg iš niekur išdygusį monolitą: priminė sceną iš filmo apie ateivius (51)

Įprastinis aplinkosaugininkų skrydis sraigtasparniu virto į kažką neįtikėtino: JAV Jutos...

Dalis Visatos istorijos slepiasi medžių rievėse: aptiko supernovų sprogimų pėdsakų

Medžių augimo rievės yra puikus būdas tyrinėti praeitį. Kiekvienos rievės storis, spalva ir...

Mokslininkai mano radę būdą, kaip įveikti COVID-19 pandemiją per 6 savaites (107)

Masinis greitasis COVID-19 testavimas, ypač tų žmonių, kurie nejaučia jokių simptomų,...

Top naujienos

Vieną dieną kartu žaisime futbolą danguje, Diego: jautri draugų ir varžovų reakcija į Maradonos mirtį (69)

Nors Argentinos futbolo dievukas Diego Armando Maradona jau keletą dešimtmečių negalėjo...

Saulės pasiilgę lietuviai „šluoja“ keliones į Maldyvus: vilioja ne tik saugus poilsis, bet ir stipriai sumažėjusios kainos (131)

Atslenkant žiemai lietuviai nepaisydami pandemijos vėl ima galvoti, kaip ištrūkti ten, kur...

Mirė futbolo legenda Diego Maradona Argentinoje – trijų dienų gedulas (491)

Argentinos žiniasklaida paskelbė, kad mirė vienas garsiausių visų laikų pasaulio futbolininkų...

Siunčiami į COVID-19 sergančiųjų namus medikai neslepia pykčio: ne tik nėra prasmės, bet ir didžiulė rizika (320)

Prieš dvi savaites Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, jog kiekviena savivaldybė...

Dužusias olimpines svajones ir teisėjų vagystes užglaistė sėkmė Rusijoje: dabar mums absoliučiai ramu (31)

„Draugai klausė, kaip reikia vadinti žmones, kurie nugali olimpinius čempionus? Tada mes...

Prancūzai pusdienį pasitreniravo taikyti naujas taisykles po „Brexit“ – Kente iškart nutįso 8 kilometrų vilkikų eilė (27)

Kente antradienį netikėtai susidarė aštuonis kilometrus besidriekianti vilkikų eilė. Taip nutiko...

Apklausa: dirbančios moterys paaukštinimo turi prašyti pačios, priešingai nei vyrai (96)

Finansų pasaulyje dirbančios moterys pareigomis pakeliamos daug rečiau nei vyrai , nebent jos...

Orijaus kelionės. Vienas įspūdingiausių dvarų Lietuvoje, kurį pastatė ne grafai ar karaliai, o senolis iš Lentvario (3)

Nuvykęs į Lentvarį Orijus gyvenamųjų namų rajone, šiek tiek panašiame į kolektyvinius sodus,...

Žieminis rapsas – saugus būdas sukaupti ir išsaugoti azotą sėjomainoje (3)

Žieminio rapso pasėlių plotus Lietuvoje lemia žieminių javų pjūties darbai bei žieminio rapso...

Globos namai šaukiasi pagalbos: dėl koronaviruso be priežiūros gali likti vieniši seneliai (125)

Nerimas Klaipėdoje – be priežiūros gali likti „Carito“ globos namuose gyvenantys vieniši...

|Maža didelių žinių kaina