Smegenų parazitai mūsų elgseną gali paveikti pačiomis įvairiausiomis kryptimis: nuo parazitų gali priklausyti kiek seksualūs jaučiamės, ar pykstame arba bijome, netgi kaip rengiamės. Ir tokie sutvėrimai – ne iš apokaliptinių knygų. Jie egzistuoja jau dabar. Ir jais užsikrėtę 40 proc. visos žmonių populiacijos.

Turbūt pats žinomiausias tokio „zombių programavimo“ pavyzdys yra parazitinė vapsva, padedanti savo kiaušinėlius į vorų pilvus, iš tų kiaušinėlių išsiritę lervos išskiria cheminius junginius, kurie vorus paverčia zombiais. Tuomet tie vorai liaujasi viję įprastinius spiralinius voratinklius ir pradeda sukti kokoną, kuriame labai patogiai jaučiasi vapsvos lervos.

Taip pat yra parazitinis grybelis Ophiocordyceps unilateralis. Brazilijos džiunglėse gyvenančios skruzdės, užsikrėtusios šio grybelio sporomis, pradeda judėti nekoordinuotai, nuklysta nuo įprastinio skruzdžių tako. Ir nuklysta ne šiaip sau, o labai tiksliai: ant medžio maždaug 25 cm aukštyje virš įprastinio skruzdžių tako, iš šiaurės vakarų pusės. Po pietų skruzdės žiauturai mirtinai įsikimba į lapą. Po šešių valandų skruzdė nugaišta, o po kelių dienų iš jos galvos išauga vamzdelis. Tai – sporas skleidžianti grybelio dalis. Būtent tokiu būdu patogioje vietoje išaugęs grybelis užkrečia naują skruzdžių kartą.

Elgseną gali paveikti ir parazitiniai kirminai. Viena kirmėlių rūšis daugintis gali tik avių organizmuose, taigi, jie užkrečia kitos rūšies skruzdes ir modifikuoja jų elgseną taip, kad šios kiekvieną vakarą užsiropščia ant žolės stiebų pačių viršūnėlių ir tupi, laukdamos, kol kas nors jas surys. O ryte, kai pradeda šviesti kaitri saulė, galinti sudžiovinti skruzdę, ji (jei naktį nepateko į žolę mėgstančio gyvio skrandį) nusileidžia žemyn ir kantriai laukia kito vakaro, kuomet vėl ropščiasi aukštyn laukti alkanos avies.

Mokslininkai tik pradeda suprasti kaip išsivystė tokie parazitų gebėjimai kontroliuoti užkrečiamų gyvūnų elgesį. Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) entomologas prof. Davidas Hughesas išsiaiškino, kad vienas iš Ophiocordyceps unilateralis išskiriamų cheminių junginių geba naikinti mitochondrijas – ląstelių „elektrines“. Kai skruzdės įsikimba į lapą, joms nebelieka energijos nuo jo atsikabinti.

Parazitinės epidemiologijos profesorė Joanne Webster, dirbanti Londono imperatoriškajame koledže (Jungtinė Karalystė) aiškina, kad daugelis parazitų labiausiai mėgsta smegenis, „nes smegenyse parazitai yra apsaugoti nuo pilnaverčio imuninės sistemos įtūžio“. Tačiau, pasak mokslininkės, apsigyvenimas smegenyse „taip pat suteikia tiesioginę prieigą prie mechanizmų, galinčių pakeisti šeimininko elgseną“.

Žmonės nėra jokia išimtis – elgseną keičiantys parazitai gali užkrėsti ir juos. Todėl kyla pačių įvairiausių klausimų apie tai, ar tikrai patys save valdome, ar iš tiesų mūsų valia laisva. Pavyzdžiui, vienaląstis parazitas Toxoplasma gondii, kurį platina naminės katės, kasmet užkrečia milijonus žmonių. O šio parazito poveikis žmonių mąstysenai yra Karolio universiteto Prahoje (Čekija) mokslininko, evoliucijos biologijos profesoriaus Jaroslavo Flegro gyvenimo aistra. Pavyzdžiui, mokslininkas užsikrėtimą šiuo parazitu jau susiejo su neatsargiu vairavimu ir didesniu polinkiu žudytis.

Skirtingai nei zombiais virtę vorai ar skruzdės, žmonės nėra pagrindinis toksoplazmų taikinys. Šie parazitai gali daugintis tik kačių žarnynuose (naujos sporos platinamos per kačių išmatas). Taigi, parazitai smegenimis manipuliuoja tiek, kiek tai reikalinga, kad kitos katės surytų sporas, o paskui jų elgesys pakistų tiek, kad padidėtų galimybė sėkmingai palikti naują palikuonių kartą.

Pavyzdžiui, Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai nustatė, kad toksoplazma užsikrėtusioms žiurkėms kačių šlapimo kvapas yra ne siaubą keliantis, o netgi patinkantis dalykas. Stanfordo universiteto (JAV) specialistai nustatė, kad tokių šlapimo vertinimo permainų priežastis – neurologiniai pokyčiai. Toksoplazmos, randamos mažučių vienaląsčių cistų pavidalu, smegenyse randamos dviejose vietose: toje, kuri kontroliuoja baimę ir toje, kuri atsakinga už malonumą. Smegenų grandinė, kuri paprastai sukeldavo baimę reaguojant į kačių šlapimą, buvo slopinama, bet už tai buvo išskiriamas malonumą sukeliantis dopaminas – į kačių šlapimą buvo reaguojama taip, tarsi tai būtų žiurkių patelių šlapimas. Ir visai neseniai mokslininkai toksoplazmų genome aptiko du genus, kurie skatina dopamino išskyrimą.

Žmonių smegenys nuo žiurkių ar kačių smegenų kai kuriais požiūriais skiriasi ne taip ir stipriai. O tai reiškia, kad žmonės, užsikrėtę toksoplazmomis, į avarijas dažniau patenka dėl to, kad jų baimės jausmas būna prislopintas. Ir nors tiriant žiurkes nustatyta, kad patelėms užkrėsti patinai atrodo kur kas patrauklesni už sveikuosius, žmonių atveju toksoplazmos sustiprina tam tikrus seksualinius stereotipus. Užsikrėtę vyrai tampa labiau intravertais, įtariais, jie dažniau dėvi susiglamžiusius senus rūbus. Tuo tarpu užsikrėtusios moterys elgiasi priešingai. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad į laboratoriją tyrimo tikslais atvykusios užsikrėtusios moterys būdavo gražiau apsirengusios, labiau pasitikinčios aplinkiniais, labiau bendraujančios.

O ar yra dar kokių nors mikrobų, kurie sukeltų panašių pokyčių? Pats rimčiausias kandidatas į žmonių vertimą zombiais yra turbūt dažniausiai pasaulyje sutinkamas patogenas – gripas. Binghamtono universiteto (JAV) mokslininkai, nestipriam užkrėtimui virusu pasinaudoję skiepais, 36 tiriamuosius stebėjo dvi dienas prieš skiepijimą ir dvi dienas po to.

Rezultatas buvo stulbinantis: kaip rašoma recenzuojamame leidinyje „Annals of Epidemiology“, iki skiepijimo tiriamieji bendravo vidutiniškai su 54 žmonėmis, o po skiepijimo šis skaičius staiga šoktelėjo iki 101. Tiesa, laikas, skiriamas vienam žmogui, smarkiai sumažėjo – nuo 33 iki 2,5 minučių. „Asmenys, kurių socialinis gyvenimas paprastai būdavo labai paprastas arba ribotas, staiga nuspręsdavo, kad jiems reikia vaikščioti į barus ir vakarėlius – puikias vietas virusui susirasti naujų aukų“, - rašo mokslininkai.

Tai gali šiurpinti ar bent jau kelti nerimą, bet mokslininkai iš tokių infekcijų norėtų šio bei to pasimokyti: pavyzdžiui, išsiaiškinus, kaip pakeičiamos emocijas valdančios neuronų grandinės, galima būtų kurti naujus psichiatrijos srityje taikytinus vaistus. Taigi, net ir zombiai gali pasitarnauti žmonijai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (58)