Žmonės į Mėnulį gali sugrįžti jau po 5-7 metų, o po 10-12 metų Žemės palydove būtų galima pastatyti ir nuolat apgyvendintą žmonių bazę. Ir be jokio kosminių tyrimų biudžeto didinimo – reikėtų tik NASA partnerysčių su privačiomis į kosmosą besiveržiančiomis bendrovėmis, rašoma NASA dalinai finansuotoje tyrimo ataskaitoje.
NASA astronautai Mėnulyje ("Apollo 16" misija)
© AFP/Scanpix

Tyrimą atliko bendrovė „NexGen Space LLC“, nurodžiusi, kad privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė kosmoso veikloje yra visai ne naujovė – NASA jau dabar yra pasirašiusi sutartis su „SpaceX“, „Orbital ATK“ ir „United Launch Alliance“, kurioms perleista užduotis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) transportuoti darbui ir gyvenimui reikalingas atsargas bei įrangą, rašo „The Verge“.

„NexGen“ prezidentas ir tyrimo pagrindinis autorius Charlesas Milleris tikina, kad NASA žmonių nuolatinės bazės Mėnulyje įrengimo sąnaudas gali sumažinti dešimteriopai – tai JAV kosmoso agentūrai suteiktų galimybę savo pinigus nukreipti Mėnulio tyrimams neviršijant 4 mlrd. JAV dolerių, kasmet skiriamų žmogaus kosminiams skrydžiams, biudžeto.

Kaip taupymo galimybių pavyzdį „NexGen“ pateikia „SpaceX“ vykdomą TKS aprūpinimą atsargomis. Dabar kiekvienas kilogramas krovinio, kurį „Falcon 9“ raketomis iškelia ir į stotį perveža „SpaceX“, kosmoso agentūrai kainuoja 4750 JAV dolerių. „Apollo“ misijų laikų raketa „Saturn V“ iškeliamo kilogramo kaina buvo maždaug dešimtį kartų didesnį – 46 000 JAV dolerių už kilogramą. O daugkartinio naudojimo erdvėlaivių skrydžiai buvo dar mažiau efektyvūs – jais keliamų krovinių kilogramo kaina išaugdavo po 60 000 dolerių už kilogramą. Tuo tarpu „SpaceX“ kuriama kitos kartos raketa „Falcon Heavy“, kurią ketinama naudoti skrydžiams į Mėnulį, kilogramą krovinio galėtų iškelti dar pigiau nei „Falcon 9“.

O pagal „Evolvable Lunar Architecture“ planą, Mėnulyje būtų galima užsiimti naudingų iškasenų (pavyzdžiui, vandenilio iš Mėnulio šiaurės ašigalio ledynų) išgavimu. Vandenilį perdirbus jį galima būtų paversti kriogeniniu kuru, kuris būtų laikomas Mėnulio orbitoje besisukančioje kriogeninio kuro bazėje. O kurą būtų galima pardavinėti NASA ar kitoms bendrovėms, ketinančioms keliauti iki Marso. „Iš esmės verslas nemokamai išplečiamas į Mėnulį“, – sakė C. Milleris.

NASA per 5-7 metų laikotarpį tokia plėtra kainuotų iš viso 10 mlrd. JAV dolerių. Po 5 mlrd. būtų skirta abiem pasirinktoms privačioms konkuruojančioms įmonėms – panašiai pasirašant sutartis su konkuruojančiomis bendrovėmis NASA finansavo ir savo komercines krovinių bei įgulos gabenimo į TKS programas. Įmonės pačios kurtų savo nusileidimo Mėnulyje modulį, pačios kurtų ar tobulintų ir žmonių skrydžiui iki Mėnulio pritaikytą erdvėlaivį. Pavyzdžiui, „Spacex“ tereikėtų modifikuoti įgulos skrydžiams skirtą „Dragon“ kapsulę. „Bet vieno paslaugos teikėjo negana. Reikia tikėtis, kad vienam iš jų nepasiseks. Reikia apsidrausti“, – sakė pagrindinis analizės autorius.

NASA tai nebūtų „iš dangaus nukritusios išlaidos“, o tik išlaidų pakoregavimas. Mat amerikiečiai jau ir taip planavo skristi į Mėnulį su savo naujos kartos raketa „Space Launch System“ (SLS), tačiau neturėjo planų Mėnulyje leistis. Pasinaudojant komercinių partnerių galimybėmis, NASA galėtų sumažinti SLS skrydžių kiekį nuo planuojamų 12 iki vos 3, taip sumažinant programos kainą, bet vis dar sukuriant technologijas, reikalingas programos palaikymui.

„NexGen“ tyrime aprašytas detalus planas, kaip ir kada imtis kito žingsnio planuojant nusileidimą. Jeigu NASA nedelsiant imtųsi naujojo plano vykdymo, nuotoliniu būdu valdomo aparato grįžimas į Mėnulį gali būti atliktas jau 2017 metais. Mėnuleigiai galėtų 2018 metais tyrinėti Mėnulio ašigalius, o 2019-2020 metais galima būtų pradėti vandenilio klodų žvalgymą. 2021 metais būtų pradėta Mėnulio bazės statyba ir pasiruošimas žmonių atvykimui dar tais pačiais metais.

Savaime suprantama, tyrime aprašytos ir akivaizdžios grėsmės. Visų pirma, Mėnulio bazės statybos kaina ir rizikingumas smarkiai viršija verslui, siekiančiam susigrąžinti investicijas, priimtinas ribas. Be to, tyrime aprašytos strategijos, kaip įmonės turėtų reaguoti į tokias nesėkmes, kaip raketos praradimas, nusileidimo modulio praradimas ar netgi įgulos žūtis.

Į grėsmių sąrašą įtraukti ir labai jau nepastovūs politiniai vėjai. „Sunku įsivaizduoti pramonės atstovus, užtikrintus, kad NASA laikysis savo finansinių įsipareigojimų be reikšmingų pakitimų“, – rašoma tyrimo ataskaitoje. Norint šią grėsmę sumažinti, tyrimas ragina steigti Tarptautinį Mėnulio valdžios organą, kuriam būtų perduotas Mėnulio kolonizavimo koordinavimas. „NexGen“ siūlo laikytis panašaus modelio, pagal kurį veikia Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN.

Tyrimo ataskaitą palaimino iš 21 žmogaus sudaryta nepriklausomų ekspertų komanda, kuriai priklauso buvę NASA administracijos darbuotojai, komercinės kosmoso pramonės atstovai, keturi buvę NASA astronautai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Lietuvos mokslininkams skirs 4,35 mln. eurų

95 šalies jaunieji mokslininkai dar šiais metais galės pradėti tarptautinio lygio karjerą...

„Piliečių mokslas“: kaip tapti mokslininku per vieną naktį?

Jūsų ekranuose - nauja „Mokslo sriubos“ rubrika apie piliečių mokslą. Jos metu išvysite...

Mokslininkai susidomėjo, kas nulemia žmogaus religingumą (181)

Kur gimsta tikėjimas Dievu – širdyje ar galvoje? Kitaip tariant, ar žmogaus religingumą nulemia...

Egipte pirmą kartą eksponuojami artefaktai iš Tutanchamono kapo (5)

Dešimtys iš aukso pagamintų aukso dirbinių iš vieno iš garsiausių visų laikų faraonų kapų...

Ežero dugne atrastas 3000 metų senumo „stebuklas“ (11)

Mokslininkai, tyrinėję didžiausią Turkijos ežerą – Vaną, jo dugne po vandeniu atrado 3000...

Top naujienos

Seime Aurelijui Verygai bręsta interpeliacija patikslinta (316)

Pirmadienį susitikusios opozicinės frakcijos nusprendė rengti interpeliaciją sveikatos apsaugos...

Vladimiras Laučius. Skvernelio sparneliai: policinės valstybės erelio skrydis (125)

Nors iki prezidento rinkimų liko pusantrų metų, jau dabar ryškėja trys svarbūs dalykai.

Naujojo prezidento beieškant: ryškėja paprastų žmonių ir elito pasirinkimas (1155)

Lietuvos gyventojai prezidento poste šiuo metu norėtų matyti tris vyrus – premjerą Saulių...

Vykstantys į Lenkiją įspėjami apie atnaujinamas patikras (44)

Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos ( VSAT ) pareigūnai prie sienos su Lenkija surengs...

Šiurpi avarija Charkove: įtariamosios motina pardavė butą ir nukentėjusiesiems moka įspūdingas sumas (27)

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad siaubingą avariją Ukrainos Charkovo mieste sukėlusios...

Nutrūktgalviams vairuotojams gatvėse darosi ankšta: pėstiesiems belieka slėptis (18)

Kad ir koks pavyzdingas vairuotojas ar atšvaitais nusagstytas pėsčiasis bebūtumėte, nuo vienos...

Mokesčių inspekcija pradėjo kapstyti praeitį – dėl NT perkratys tūkstančius (130)

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išsiuntė tūkstančius priminimų pateikti nekilnojamojo...

Po stichijos šėlsmo perspėjimas vairuotojams (1)

Specialistai sako, kad nors šiuolaikiniai automobiliai yra apsaugoti nuo drėgmės, praleistas...

Dar viena netektis: rinktinėje liko tik du Europos čempionato dalyviai (13)

Pirmadienį Palangoje prasidedančioje Lietuvos krepšinio rinktinės stovykloje susiburs ne 15, o 14...

Sveikai gyvenusį palangiškį pakirto klastinga kepenų liga: ėmė tinti kojos ir didėti pilvas (18)

Būna, kad sunkios, klastingos ligos netikėtai pakerta jaunus, tvirtus, sveiką gyvenimo būdą...