Žmonės į Mėnulį gali sugrįžti jau po 5-7 metų, o po 10-12 metų Žemės palydove būtų galima pastatyti ir nuolat apgyvendintą žmonių bazę. Ir be jokio kosminių tyrimų biudžeto didinimo – reikėtų tik NASA partnerysčių su privačiomis į kosmosą besiveržiančiomis bendrovėmis, rašoma NASA dalinai finansuotoje tyrimo ataskaitoje.
NASA astronautai Mėnulyje ("Apollo 16" misija)
© AFP/Scanpix

Tyrimą atliko bendrovė „NexGen Space LLC“, nurodžiusi, kad privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė kosmoso veikloje yra visai ne naujovė – NASA jau dabar yra pasirašiusi sutartis su „SpaceX“, „Orbital ATK“ ir „United Launch Alliance“, kurioms perleista užduotis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) transportuoti darbui ir gyvenimui reikalingas atsargas bei įrangą, rašo „The Verge“.

„NexGen“ prezidentas ir tyrimo pagrindinis autorius Charlesas Milleris tikina, kad NASA žmonių nuolatinės bazės Mėnulyje įrengimo sąnaudas gali sumažinti dešimteriopai – tai JAV kosmoso agentūrai suteiktų galimybę savo pinigus nukreipti Mėnulio tyrimams neviršijant 4 mlrd. JAV dolerių, kasmet skiriamų žmogaus kosminiams skrydžiams, biudžeto.

Kaip taupymo galimybių pavyzdį „NexGen“ pateikia „SpaceX“ vykdomą TKS aprūpinimą atsargomis. Dabar kiekvienas kilogramas krovinio, kurį „Falcon 9“ raketomis iškelia ir į stotį perveža „SpaceX“, kosmoso agentūrai kainuoja 4750 JAV dolerių. „Apollo“ misijų laikų raketa „Saturn V“ iškeliamo kilogramo kaina buvo maždaug dešimtį kartų didesnį – 46 000 JAV dolerių už kilogramą. O daugkartinio naudojimo erdvėlaivių skrydžiai buvo dar mažiau efektyvūs – jais keliamų krovinių kilogramo kaina išaugdavo po 60 000 dolerių už kilogramą. Tuo tarpu „SpaceX“ kuriama kitos kartos raketa „Falcon Heavy“, kurią ketinama naudoti skrydžiams į Mėnulį, kilogramą krovinio galėtų iškelti dar pigiau nei „Falcon 9“.

O pagal „Evolvable Lunar Architecture“ planą, Mėnulyje būtų galima užsiimti naudingų iškasenų (pavyzdžiui, vandenilio iš Mėnulio šiaurės ašigalio ledynų) išgavimu. Vandenilį perdirbus jį galima būtų paversti kriogeniniu kuru, kuris būtų laikomas Mėnulio orbitoje besisukančioje kriogeninio kuro bazėje. O kurą būtų galima pardavinėti NASA ar kitoms bendrovėms, ketinančioms keliauti iki Marso. „Iš esmės verslas nemokamai išplečiamas į Mėnulį“, – sakė C. Milleris.

NASA per 5-7 metų laikotarpį tokia plėtra kainuotų iš viso 10 mlrd. JAV dolerių. Po 5 mlrd. būtų skirta abiem pasirinktoms privačioms konkuruojančioms įmonėms – panašiai pasirašant sutartis su konkuruojančiomis bendrovėmis NASA finansavo ir savo komercines krovinių bei įgulos gabenimo į TKS programas. Įmonės pačios kurtų savo nusileidimo Mėnulyje modulį, pačios kurtų ar tobulintų ir žmonių skrydžiui iki Mėnulio pritaikytą erdvėlaivį. Pavyzdžiui, „Spacex“ tereikėtų modifikuoti įgulos skrydžiams skirtą „Dragon“ kapsulę. „Bet vieno paslaugos teikėjo negana. Reikia tikėtis, kad vienam iš jų nepasiseks. Reikia apsidrausti“, – sakė pagrindinis analizės autorius.

NASA tai nebūtų „iš dangaus nukritusios išlaidos“, o tik išlaidų pakoregavimas. Mat amerikiečiai jau ir taip planavo skristi į Mėnulį su savo naujos kartos raketa „Space Launch System“ (SLS), tačiau neturėjo planų Mėnulyje leistis. Pasinaudojant komercinių partnerių galimybėmis, NASA galėtų sumažinti SLS skrydžių kiekį nuo planuojamų 12 iki vos 3, taip sumažinant programos kainą, bet vis dar sukuriant technologijas, reikalingas programos palaikymui.

„NexGen“ tyrime aprašytas detalus planas, kaip ir kada imtis kito žingsnio planuojant nusileidimą. Jeigu NASA nedelsiant imtųsi naujojo plano vykdymo, nuotoliniu būdu valdomo aparato grįžimas į Mėnulį gali būti atliktas jau 2017 metais. Mėnuleigiai galėtų 2018 metais tyrinėti Mėnulio ašigalius, o 2019-2020 metais galima būtų pradėti vandenilio klodų žvalgymą. 2021 metais būtų pradėta Mėnulio bazės statyba ir pasiruošimas žmonių atvykimui dar tais pačiais metais.

Savaime suprantama, tyrime aprašytos ir akivaizdžios grėsmės. Visų pirma, Mėnulio bazės statybos kaina ir rizikingumas smarkiai viršija verslui, siekiančiam susigrąžinti investicijas, priimtinas ribas. Be to, tyrime aprašytos strategijos, kaip įmonės turėtų reaguoti į tokias nesėkmes, kaip raketos praradimas, nusileidimo modulio praradimas ar netgi įgulos žūtis.

Į grėsmių sąrašą įtraukti ir labai jau nepastovūs politiniai vėjai. „Sunku įsivaizduoti pramonės atstovus, užtikrintus, kad NASA laikysis savo finansinių įsipareigojimų be reikšmingų pakitimų“, – rašoma tyrimo ataskaitoje. Norint šią grėsmę sumažinti, tyrimas ragina steigti Tarptautinį Mėnulio valdžios organą, kuriam būtų perduotas Mėnulio kolonizavimo koordinavimas. „NexGen“ siūlo laikytis panašaus modelio, pagal kurį veikia Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN.

Tyrimo ataskaitą palaimino iš 21 žmogaus sudaryta nepriklausomų ekspertų komanda, kuriai priklauso buvę NASA administracijos darbuotojai, komercinės kosmoso pramonės atstovai, keturi buvę NASA astronautai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Kinija paskelbė: misija į Marsą „gerokai įsibėgėjo“ (34)

Kinijos vykdoma 2020 metų savaeigio zondo misijos į Marsą programa „gerokai įsibėgėjo“,...

Pasiruoškite blogiausiam: nevaldoma Kinijos kosminė stotis krenta į Žemę (130)

Kinijos kosminė stotis „ Tiangong -1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011...

Didžiausią pasaulyje koralinį rifą gelbės naikindami kai kuriuos jo gyventojus (1)

Prie Didžiojo Barjerinio rifo gelbėjimo galbūt prisidės didžiulės, jūrų žvaigždes ėdančios...

Nuostabus atradimas: galima suprasti viską - nuo smegenų chirurgijos iki fizikos (7)

Nors fizikams pavyko perprasti makroskopinio pasaulio chaoso teoriją, chaoso netrūksta ir...

Atnaujintas faraonų nekropolis Sakaroje laukia pirmųjų lankytojų (6)

Sakaroje baigiama modernizuoti nekropolį, esantį už 20 km nuo Kairo. Dabar jį galės lankyti...

Top naujienos

A. Tapinas. Pagauti girti medikai – didžioji mūsų pergalė. Ar tikrai? (225)

Pastarosiomis dienomis visuomenės dėmesys nukrypo į alkoholiu piktnaudžiavusius medikus – darbo...

Perskaičiavo lietuvišką atlyginimą: kodėl Anglijoje jis atrodytų visiškai kitaip? (134)

Apie 1200 eurų – tiek kainuoja jūsų darbo vieta, jei „į rankas“ gaunate 700 eurų. Tačiau...

Sviesto kaina Lietuvoje muša naujus rekordus (94)

Pieno produktai pastaruoju metu itin brangsta, o sviesto kaina muša visus rekordus, rodo...

Situacija tampa nebevaldoma: Panevėžio r. upėse vandens lygis kyla katastrofiškai (49)

Dėl itin gausaus lietaus užtvindytų ūkininkų laukų Panevėžio rajono savivaldybė paskelbė...

Pratybos „Zapad“ – Rusijos treniruotė prieš invaziją į Baltarusiją? (60)

Nors karines pratybas Rusija organizuoja reguliariai, todėl jokios ypatingos nuostabos dėl to...

Avite nepatogius batus? Tai gali baigtis operacija (1)

Iškrypę pėdos „kauliukai“ - problema, su kuria dažniau susiduria moterys, nors didžiojo kojos...

Alpinizmo patirties neturėjusi lietuvių komanda išgarsino Lietuvos vardą (6)

„Akmenų griūtys, ledo plyšiai, kurių apstu pakeliui į viršūnę ir labai stiprūs vėjai“,...

Iš J. V. Paleckio lūpų – nauja valstybės nepriklausomybės interpretacija (486)

Ketvirtadienį Seime vykusiame Algirdo Mykolo Brazausko 85-ųjų gimimo metinių paminėjime...

Nauja tvarka gyventojus varo į neviltį: neturi adreso – negausi nieko (322)

Gyvenamosios vietos deklaravimas kelia vis didesnį galvos skausmą – kai kurie gyventojai teigia...

Katės liūdesys sulaukė populiarumo: internautai stebisi jos išvaizda

Katėms labai pasisekė – jos gali visą dieną miegoti, būti glostomos, nemokamai valgyti ir...