Mokslininkų teigimu, superorganizmo veiklos suvokimas yra be galo svarbus, norint ateityje kurti konkretiems asmenims skirtus vaistus bei sveikatos apsaugos paslaugas, nes žmonių reakcija į vaistus, priklausomai nuo jų mikrobinės faunos, gali būti labai skirtinga.
Visą savo dėmesį mokslininkai skyrė bakterijoms. Mūsų organizmuose egzistuoja daugiau nei 500 skirtingų bakterijų rūšių. Iš viso mūsų organizme jų būna daugiau nei po 100 trilijonų ląstelių. Tuo tarpu grynai „žmogiškoji“ žmogaus dalis sudaryta vos iš kelių trilijonų ląstelių, todėl kažkuria prasme galima teigti, kad žmogus sudaro mažesniąją savo organizmo dalį. Suprantama, kad didžioji dalis mūsų kūnų genetinės medžiagos taip pat yra bakterinės kilmės.
Tačiau padėtis nėra tokia bloga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: praktiškai visos šios bakterijos su žmogumi gyvena simbiotiškai – jos dalijasi mūsų maistu, tačiau grėsmės nekelia. Tiesą sakant, jos neretai teikia naudos: simbiotinės bakterijos saugo žmones nuo potencialiai pavojingų infekcijų, nes „išmoko“ imuninę sistemą kovoti su liga.
„Jau kurį laiką žinoma, kad didelės ligų dalies vystimasis priklauso nuo daugelio veiksnių – genetinių ir aplinkos – tačiau superorganizmo sąvoka gali gerokai paveikti ligos proceso supratimą“, - sakė tyrimui vadovavęs Imperatoriškojo koledžo biologinės chemijos profesorius Jeremy Nicholsonas.
Jis įsitikinęs, kad šis požiūris gali padėti tiriant rezistentiškumą insulinui, širdies ligas, kai kurias vėžio formas ir netgi kai kurias neurologines ligas.
Sudarius žmogaus genomo seką mokslininkai netrukus suprato, kad kitas žingsnis – išsiaiškinti kaip žmogaus genai sąveikauja su aplinkos veiksniais, kaip tai veikia ligos išsivystymo tikimybę, senėjimo procesą ir vaistų poveikį. Tačiau aplinkos veiksniams priklauso ir trilijonų žarnyno bakterijų veiklos produktai, todėl jų tyrimas yra labai sudėtingas. Pats žmogaus genomas, sudarytas iš 3 mln. azotinių DNR bazių, šio sudėtingumo tikrai nesumažina.
„Iš žmogaus genomo gaunama tik labai skurdi informacija. Atradimas, kaip žarnyno mikrobai gali įtakoti žmogaus reakciją į ligą, reiškia, kad būtina atlikti daugiau šios srities tyrimų. Šių tarpusavio sąveikų supratimas išplės žmogaus biologiją ir mediciną gerokai už žmogaus genomo ribų ir paaiškins kol kas menkai suprantamą genų ir aplinkos sąveiką. Šios žinios kada nors gali tapti naujo požiūrio į ligų gydymą pagrindu“, - sakė mokslininkas.
J.Nicholsono kolega Ianas Wilsonas, dirbantis bendrovėje „Astra Zeneca“, mano, kad žmogaus superorganizmo sąvoka gali gerokai paveikti vaistų kūrimą, nes atskiri žmonės gali labai skirtingai reaguoti į vaistų metabolizmą ir toksinus.
„Mikrobai gali paveikti tokius dalykus, kaip žarnyno terpės pH ir imuninis atsakas. Šie dalykai turi įtakos vaisto efektyvumui“, - sakė I.Wilsonas.
Taigi, Imperatoriškojo koledžo mokslininkai pademonstravo tai, kad „X failų“ gerbėjams ir NSO gerbėjams buvo žinoma jau seniai: mes ne vieni. Žmogaus genome saugoma nepakankamai informacijos, kad vien ja būtų galima paaiškinti esminius mūsų biologijos elementus.
