aA
Didelė dalis ląstelių Jūsų kūne nėra Jūsų. Jos netgi apskritai nėra žmogaus ląstelės. Jos – bakterijų ląstelės. Nematomos grybų gijos tik ir laukia tinkamos progos išsikeroti tarpupirščiuose, o žarnyne gyvena kilogramai bakterijų, todėl žmogų tiksliau būtų galima vadinti vaikščiojančiu „superorganizmu“ – labai sudėtinga žmogaus, grybų, bakterijų ląstelių ir virusų sankaupa.
© Corbis/Scanpix
Būtent taip mano Londono Imperatoriškojo koledžo (D.Britanija) mokslininkai, kurių darbas išspausdintas žurnale „Nature Biotechnology“. Straipsnyje mokslininkai aiškina, kaip visi šie mikrobai sąveikauja didžiojo kūno viduje.

Mokslininkų teigimu, superorganizmo veiklos suvokimas yra be galo svarbus, norint ateityje kurti konkretiems asmenims skirtus vaistus bei sveikatos apsaugos paslaugas, nes žmonių reakcija į vaistus, priklausomai nuo jų mikrobinės faunos, gali būti labai skirtinga.

Visą savo dėmesį mokslininkai skyrė bakterijoms. Mūsų organizmuose egzistuoja daugiau nei 500 skirtingų bakterijų rūšių. Iš viso mūsų organizme jų būna daugiau nei po 100 trilijonų ląstelių. Tuo tarpu grynai „žmogiškoji“ žmogaus dalis sudaryta vos iš kelių trilijonų ląstelių, todėl kažkuria prasme galima teigti, kad žmogus sudaro mažesniąją savo organizmo dalį. Suprantama, kad didžioji dalis mūsų kūnų genetinės medžiagos taip pat yra bakterinės kilmės.

Tačiau padėtis nėra tokia bloga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio: praktiškai visos šios bakterijos su žmogumi gyvena simbiotiškai – jos dalijasi mūsų maistu, tačiau grėsmės nekelia. Tiesą sakant, jos neretai teikia naudos: simbiotinės bakterijos saugo žmones nuo potencialiai pavojingų infekcijų, nes „išmoko“ imuninę sistemą kovoti su liga.

„Jau kurį laiką žinoma, kad didelės ligų dalies vystimasis priklauso nuo daugelio veiksnių – genetinių ir aplinkos – tačiau superorganizmo sąvoka gali gerokai paveikti ligos proceso supratimą“, - sakė tyrimui vadovavęs Imperatoriškojo koledžo biologinės chemijos profesorius Jeremy Nicholsonas.

Jis įsitikinęs, kad šis požiūris gali padėti tiriant rezistentiškumą insulinui, širdies ligas, kai kurias vėžio formas ir netgi kai kurias neurologines ligas.

Sudarius žmogaus genomo seką mokslininkai netrukus suprato, kad kitas žingsnis – išsiaiškinti kaip žmogaus genai sąveikauja su aplinkos veiksniais, kaip tai veikia ligos išsivystymo tikimybę, senėjimo procesą ir vaistų poveikį. Tačiau aplinkos veiksniams priklauso ir trilijonų žarnyno bakterijų veiklos produktai, todėl jų tyrimas yra labai sudėtingas. Pats žmogaus genomas, sudarytas iš 3 mln. azotinių DNR bazių, šio sudėtingumo tikrai nesumažina.

„Iš žmogaus genomo gaunama tik labai skurdi informacija. Atradimas, kaip žarnyno mikrobai gali įtakoti žmogaus reakciją į ligą, reiškia, kad būtina atlikti daugiau šios srities tyrimų. Šių tarpusavio sąveikų supratimas išplės žmogaus biologiją ir mediciną gerokai už žmogaus genomo ribų ir paaiškins kol kas menkai suprantamą genų ir aplinkos sąveiką. Šios žinios kada nors gali tapti naujo požiūrio į ligų gydymą pagrindu“, - sakė mokslininkas.

J.Nicholsono kolega Ianas Wilsonas, dirbantis bendrovėje „Astra Zeneca“, mano, kad žmogaus superorganizmo sąvoka gali gerokai paveikti vaistų kūrimą, nes atskiri žmonės gali labai skirtingai reaguoti į vaistų metabolizmą ir toksinus.

„Mikrobai gali paveikti tokius dalykus, kaip žarnyno terpės pH ir imuninis atsakas. Šie dalykai turi įtakos vaisto efektyvumui“, - sakė I.Wilsonas.

Taigi, Imperatoriškojo koledžo mokslininkai pademonstravo tai, kad „X failų“ gerbėjams ir NSO gerbėjams buvo žinoma jau seniai: mes ne vieni. Žmogaus genome saugoma nepakankamai informacijos, kad vien ja būtų galima paaiškinti esminius mūsų biologijos elementus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tyrimas parodė, kad vaikų turėjimas teikią džiaugsmą, bet tik tuomet, kai vaikai išsikrausto

Tėvai dažnai sako, kad jų vaikai jiems teikia džiaugsmo, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad vaikai...

Sviesto mylėtojai gali atsikvėpti – išrasta alternatyva, kurios 80 proc. sudaro vanduo (3)

Kornelio universiteto mokslininkai, kaip ir daugelis žmonių, yra sviesto mėgėjai. Šis kasdien...

Senstant sustingsta ne tik kaulai, bet ir smegenys – mokslininkai mano, kad galės jas atstatyti

Sendamas žmogus praranda lankstumą. Sąnariai sustabarėja, kiekvienas judesys tampa sunkesnis,...

Trims Vilniaus universiteto mokslininkams suteiktas išskirtinio profesoriaus statusas (4)

Vilniaus universitete ( VU ) jau antrus metus už aukščiausio lygio mokslo ir studijų pasiekimus...

Blogos žinios tiems, kuriuos kamuoja nemiga: šis sutrikimas padidina insulto riziką (10)

Žmonėms, kurie kenčia nuo nemigos , gali padidėti koronarinių arterijų ligų, širdies...

Top naujienos

Politologai: Pranckietis padarė lemtingą klaidą ir praras Seimo pirmininko postą (83)

Galimybė išlikti Seimo pirmininko poste Viktorui Pranckiečiui – menka, teigia politologai.

Dulų asociacijos pirmininkė: kūdikio mirtimi pasibaigusį gimdymą namuose priėmė medikė (74)

Ketvirtadienį per Lietuvą praskriejo žinia, kad gimdymo namuose metu mirė kūdikis. Iki šiol...

Federacija sunerimusi: Sabonis tapo galimų sukčių taikiniu kreipėsi į teisininkus (27)

Krepšinio federacija atkreipia dėmesį, kad socialinio tinklo „Facebook“ įvairiose grupėse ir...

Vytautas Landsbergis: šis agresyvus Kremliaus planas – tai jau karas (320)

Profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje statybos...

Kur pavalgyti ir pasilinksminti Lvove: lietuvė sudarė išsamų vietų sąrašą

Šiuo metu tarp lietuvių keliautojų bene populiariausia kryptis yra Ukrainos miestai – Lvovas ,...

„Nevėžio“ pergalė: klubo valdymą perėmė nauji investuotojai lemiamą žodį tars LKL valdyba

Kėdainių „ Nevėžio “ klubas žengė svarbų žingsnį siekdamas sugrįžti į Lietuvos...

Gyvai / DELFI Diena. Ne tik Baltijos kelio 30-metis: ar ne per greitai mes užmirštame skaudžias istorijos pamokas (3)

Lietuva ir kitos Baltijos šalys šiandien iškilmingai mini Baltijos kelio 30-metį. Tačiau dažnai...

Vilniuje duris atvėrė nauja pramogų erdvė vaikams: žinomos šeimos pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais

Ketvirtadienio vakarą pramogų ir verslo pasaulio atstovai su vaikais leido laiką vieno...

Maisto paramą gaunanti Rima Antonovienė pasipiktino pamatytu vaizdu: kažkas yra už tai atsakingas (14)

Televizijoje išgarsėjusi Lietuvos mafijos tėvu vadinamo Vido Antonovo žmona Rima Antonovienė...

Amerikietis Rusijos teisme: pažiūrėkite, kaip su manimi elgiamasi, kalėjimas nenori to jums sakyti (67)

Buvęs JAV jūrų pėstininkas, suimtas Maskvoje už įtariamą šnipinėjimą, penktadienį...