Vėlesni stebėjimai leido patikslinti jo trajektoriją ir praktiškai atmesti tokią galimybę. Bet dabar atlikti nauji stebėjimai James Webb teleskopu padidino asteroido susidūrimo su Mėnuliu tikimybę.
Tikimybė šiuo metu siekia apie 4 proc.
Nors ir nelabai didelė, ji tikrai verta tolesnio atidaus dėmesio ir trajektorijos tikslinimo. Ar toks smūgis keltų pavojų mums?
Nuomonės čia išsiskiria: vieni mokslininkai perspėja, kad iš Mėnulio išmuštos ir nuo asteroido atskilusios dalelės pasklistų Žemės-Mėnulio sistemoje ir sukeltų pavojų dirbtiniams palydovams, erdvėlaiviams bei astronautams, tuo tarpu kiti akcentuoja, jog realiu laiku stebimas, iš Žemės gerai matomas smūgis suteiktų daug žinių tiek apie asteroidus, tiek apie Mėnulį, o šios žinios būtų labai naudingos planuojant Žemės gynybą nuo pavojingų asteroidų.
Taip pat James Webb stebėjimai leido patikslinti asteroido skersmenį – jis yra tarp 53 ir 67 metrų. Be to, panašu, kad jis gana greitai sukasi aplink savo ašį – apsisuka per 20 minučių, – o paviršiuje neturi daug palaidų grumstelių, priešingai nei Ryugu, Bennu ar Dimorphos – pastaruoju metu iš arti ištirti asteroidai. Tokios savybės labiau būdingos mažesniems asteroidams.
Stebėjimų rezultatai publikuojami Research Notes of the AAS.