„S“ formos paviršinė Saulės dėmė, anot spaceweather.com, įvardijama kaip „mirusi“ dėmė, kodiniu pavadinimu AR2987. Saulės dėmės yra tamsios zonos Saulės atmosferoje, kurios yra siejamos su intensyviu magnetiniu lauku. Dėl šio magnetinio lauko intensyvumo karštis yra nustumiamas šalin ir dėl to dėmės centre nukrenta temperatūra.
Šios dėmės kartais išleidžia milžinišką kiekį energijos kartu su Saulės plazma. Jei pliūpsnio kryptis yra Žemės link, netrukus mūsų planetoje kyla geomagnetinė audra.
Balandžio 11 dieną susiformavusi „S“ formos Saulės dėmė, kuri užfiksuota NASA zondo, yra fenomenas, kuris stebimas prieš pat Saulės masės spjūvį.
Pirmadienį NASA NOAA SWPC perspėjo, kad balandžio 14 dieną Žemę pasieks G2 klasės geomagnetinė audra. Tai vidutinio stiprumo geomagnetinė audra.
Didesnės žalos ši audra padaryti neturėtų, tačiau tikėtini nedideli palydovų veiklos, radijo įrenginių sutrikimai. Didelė tikimybė, jog bus galima stebėti ir Šiaurės pašvaistę.
Remiantis gismeteo.lt duomenimis, balandžio 14 dieną Lietuvoje numatoma vidutinė geomagnetinė audra.
Didžiausia yra G5 klasės geomagnetinė audra, kuri Žemėje sukeltų itin didelės žalos elektronikos įrenginiams.
Astronomai ramina, kad ši audra nesukels rimtesnių padarinių. Vis dėlto žmonijos istorijoje iki šiol žinomos galingiausios Saulės audros – „Carringtono Event“ – metu, būta rimtų problemų. Ta kartą geomagnetinė audra pasiekė Žemę 1859 aisiais. Geomagnetinės audros metu buvo sutrikusi telegrafo veikla, jungusi Europą ir Šiaurės Ameriką. Tokio paties galingumo audra šiais laikais sukeltų trilijonus JAV dolerių nuostolių visame pasaulyje.
Padažnėję pranešimai apie Saulės plazmos pliūpsnius ir dėmes jos paviršiuje siejami su didėjančius Saulės aktuvumo ciklus. Skaičiuojama, kad vienas saulės aktyvumo ciklas trunka apie 11 metų. Manoma, kad dabartinis saulės yra ciklas savo aukščiausią tašką pasieks 2025-2026 metais, aktyvumo minimumą Saulė pasieks maždaug 2035 metais.
Šaltiniai:
