Dabar grupė mokslininkų išnagrinėjo, kokios turėtų būti vandenilio, deguonies ir anglies – trijų dažnai pasitaikančių elementų – savybės Žemės branduolio sąlygomis ir nustatė, kad jie gali branduolyje judėti tarsi skysčiai.
Tyrėjai pasitelkė skaitmeninius modelius, kuriais galima sekti atomų ir molekulių tarpusavio sąveiką.
Skaičiavimai parodė, kad šešiakampės gardelės formą turintys geležies kristalai – o būtent tokie sudaro Žemės branduolį – su lengvų elementų priemaišomis įgyja vadinamąją superjoninę būseną. Tai yra tarpinė būsena tarp kietos ir skystos: geležies atomai išlaiko gardelės struktūrą ir vibruoja joje, tuo tarpu lengvi atomai gali judėti laisvai, kaip skystis.
Tokia būsena paaiškina, kodėl kai kurios seisminės bangos, pasiekusios ribą tarp skysto ir kieto branduolio, praktiškai nepasikeičia. Jų greitis rodo, kad net ir kietasis Žemės branduolys yra netikėtai minkštas – panašu, kad taip nutinka būtent dėl lengvųjų elementų skystumo.
Šie rezultatai padės geriau suprasti ne tik Žemės savybes, bet ir kitų planetų evoliuciją, o ateityje leis geriau interpretuoti ir egzoplanetų stebėjimus.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.