Rugsėjo 2 dieną, šeštadienį, Turkijos rytuose esančio Erzurumo miesto žaidimų aikštelėje Onuro Kačmazo (Onur Kaçmaz) nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip dangus ir aplinkiniai debesys sprogimo metu nutvieskiami ryškia žalia spalva. Tai – neįtikėtinas sutapimas, mat vyras, befilmuodamas savo žaidžiantį vaiką, užfiksavo atmosferoje sprogusį meteorą, dar vadinamą bolidu.
Remiantis Amerikos meteorų draugijos (AMS) duomenimis, bolidai dėl savo dydžio ir milžiniško greičio atmosferoje sudega ir sprogsta sukeldami ryškų reginį, kuris gali būti matomas net ir dienos metu.
Kosminė uoliena į Žemės atmosferą įlekia 40 000-257 000 km/h greičiu, todėl dėl milžiniškos trinties blyksnį lydi ir didžiulis sprogimo garsas.
Tą patį meteorą užfiksavo ir kitas Turkijos gyvnetojas, važiavęs automobiliu Gumušanės provincijoje.
Kas yra meteoras, bolidas, meteoritas? Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, meteòras – tai trumpalaikis žybsnis danguje naktį. Anot astrofiziko Aloyzo Pučinsko, meteorą sukelia labai dideliu greičiu į Žemės (planetos) atmosferą įskriejęs mažas kietas kosminis kūnas, vadinamas meteoroidu.
Plika akimi įžiūrimą meteorą sukuria milimetro ir didesnė dalelė, o maždaug kilogramo ar didesnis masės kūnas jau sukuria itin šviesų meteorą, kartais matomą ir dieną – bolidą. Nespėjusio suirti meteoroido liekana toliau krinta nešvytėdama. Nukritęs bet kokio dydžio kosminis kūnas vadinamas meteoritu, vis dėlto mažiausi – dulkės dydžio – mikrometeoritu. Surasti meteoritai pavadinami vietovės, kurioje jie nukrito, vardu. Didžiausi sveria dešimtis tonų, mažiausi – gramus.