aA
Žemę gaubia magnetinis laukas, veikiantis kaip skydas nuo pražūtingo Saulės vėjo – jonizuotų, maždaug 2,5 tūkst. km/h greičiu skriejančių, gyvybę žudančių dalelių srautų. Nuožmusis vėjas planetos magnetinį lauką bombarduoja ir jo tvirtumą išbando nuolatos. Jei tokio skydo staiga neliktų, Žemės laukia artimiausių kaimynių – Veneros ar Marso – likimas.
Magnetosfera
Magnetosfera
© Shutterstock nuotr.

Šį gyvybiškai itin svarbų planetos sluoksnį stebi THEMIS palydovai. Tačiau paskutiniai šių kosminių aparatų duomenys verčia sunerimti. „Žemės magnetosfera silpsta!” – perspėja NASA, nes palydovai joje užfiksavo... skylių.

„Pirmosios skylutės rastis pradėjo dar 2008-ųjų viduryje, - pasakoja THEMIS duomenis analizuojantis Njuhemšyro universiteto (Jungtinė Karalystė) fizikas, profesorius Wenhui Li. – Tų metų gruodį palydovai aptiko vieną didžiulę properšą. Jos plotis keturiskart viršijo mūsų planetos skersmenį, o ilgis – net septyniskart.“

Tyrinėdamas magnetosferos skylių susidarymo procesus, profesorius drauge su kolegomis sudarė kompiuterinį modelį, kurio rezultatai byloja, jog dvi sritys, pro kurias prasiskverbia Saulės vėjas, susiformavę virš planetos ašigalių. Anot mokslininkų, to kaltininkėmis tapo į šiaurės pusę nukreiptos magnetinės Saulės vėjo linijos. Jos susijungė su Žemės magnetosfera, „nusileido“ ašigaliuose ir, nelyginant aštuonkojis savo auką, apėmė visą planetą.

Tai – vadinamosios magnetinės perkrovos. Žemę gaubiančiame magnetiniame lauke jos prarėžė milžiniškas properšas, pro kurias įsiveržė Saulės vėjo dalelės. Katastrofos būtume sulaukę neišvengiamai. Laimei, tuomet, 2008-ųjų gruodį, mūsų Saulė tyliai „snaudė“ – kitaip tariant, buvo 23-iojo Saulės aktyvumo ciklo pabaiga. Tokiu metu Saulės paviršiuje dėmių ir protuberantų beveik nebuvo. Properšos netrukus užsitraukė. Tačiau šiandien palydovai siunčia duomenis apie naujų properšų formavimąsi. O Saulė pastaraisiais mėnesiais – oi, kokia nerami ...

Kiek nerami? Godardo kosminio centro skaičiavimais, per artimiausius trejus metus Žemę turėtų užgriūti stipriausia per pastaruosius 150 metų magnetinė audra, kurią sukels nepaprastai galingi Saulės žybsniai. Jei Žemę gaubs skylėta magnetosfera, didžiuliai, mirtinai pavojingi plazmos kiekiai nevaržomai pateks į magnetosferos vidų ir šturmuos atmosferą. Taip gali nutikti po metų, pusantrų.

Deguonies nuotėkis

„Mūsų planetos apsauga nuo žalingos kosminės spinduliuotės gerokai apsilpo ir tebesilpsta, - konstatuoja NASA ekspertas Davidas Sibeckas. – Dėl to į kosminę erdvę ėmė tekėti deguonies srautai. Beje – vis didesniu greičiu. Per metus iš atmosferos į kosmosą nuteka maždaug 60 tūkst. tonų deguonies.“

Kodėl silpsta Žemės magnetinis laukas, mokslininkai kol kas paaiškinti negali. Pagal vieną iš versijų, galima priežastis – nestabili planetos branduolio viršutinės dalies dinamika. Ši branduolio dalis pernelyg kaitina mantiją, o tai išderina ir silpnina magnetosferą.

Kitos versijos šalininkai laikosi nuomonės, jog Žemės magnetinį lauką silpnina besiartinantis momentas, kai vietomis susikeis magnetiniai planetos poliai. Šiuo metu šiaurinis magnetinis polius pasislenka maždaug 64 kilometrų per metus (nuo Kanados teritorijų artėja Sibiro link).

O pietinis magnetinis polius paliko Antarktidą ir juda vakarinės Australijos pakrantės link. Tačiau magnetinių polių keitimosi procesas nepaklūsta jokiems dėsningumams, tad jį tiksliai numatyti – praktiškai neįmanoma. Per milijoną metų vietomis jie gali susikeisti 5-6 kartus. O būna ir taip, jog tiek pat kartų poliai susikeičia per 10 mln. metų.

Jei dėl kokios nors sunkiai numanomos priežasties Žemės branduolys ir mangetosferos poliai nustotų „mėtytis“ ir taptų stabilūs (kas reikštų silpnėjimo eliminavimą), jam vis tiek tektų atlaikinėti galingus „Saulės smūgius“, nuo kurių Žemės skydas sparčiai ir smarkiai susigarankščiuotų, subliūkštų ir susisuktų, kas reikštų žymų jo susilpnėjimą.

Saulės išpuolis

Kaip viskas vyktų pesimistiškiausio scenarijaus atveju? Mokslininkai, siekdami tokiam pasiruošti tiek techniškai, tiek psichologiškai, mėgina modeliuoti įvykių eigą ir nustatyti silpniausias gynybos nuo tokio išpuolio vietas. Amerikos mokslų akademija (angl. – „National Academy of Sciences“, NAS) paviešino ataskaitą „Kosminio klimato grėsmės: socialinės ir ekonominės pasekmės“ (angl. – „Severe Space Weather Events—Understanding Societal and Economic Impacts “).

„Ūmaus Saulės štormo, prasiskverbusio pro Žemės magnetinio lauko skydo skyles, pasekmes galima prilyginti branduolinio karo arba susidūrimo su gigantišku asteroidu pasekmėms, - grėsmingai perspėja kosminio klimato ekspertas ir ataskaitą ruošusio NAS komiteto vadovas iš Kolorado universiteto Danielis Bakeris. Beje, ataskaitoje nurodoma, jog galima pasaulinė katastrofa Žemę gali ištikti 2012-ųjų pabaigoje – 2013-ųjų pradžioje.

Anot ataskaitą rengusių mokslininkų, neregėto galingumo geomagnetinė audra elektros energiją visoje planetoje atjungtų per 90 sekundžių. Sustotų traukiniai, liftai, pramonės įmonės, imtų kristi palydovai, lėktuvai, būtų nutrauktas vandens ir šilumos tiekimas, nutrūktų TV, radijo, navigacijos signalai, internetinis, mobilusis ryšys.

Saulės štormas smarkiai jonizuotų atmosferą, todėl sunaikintų reikšmingą dalį ozono sluoksnio ir atvertų kelią kenksmingiems ultravioletiniams spinduliams ir jonizuojančiai kosminei spinduliuotei. Pasekmės – smarkiai išaugęs onkologinių odos susirgimų ir genų mutacijų skaičius.

Jei elektromagnetinius impulsus lydės galingas gravitacijos srautas, planetos paviršiuje neišvengiami žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai. Staigūs Žemės elektromagnetinio lauko pokyčiai gali sudeginti elektros tiekimo infrastruktūrą, o pati pažeidžiamiausia jos dalis – transformatoriai. Vien Jungtinėse Valstijose per pusantros minutės sudegtų 300 pagrindinių transformatorinių. Tai reikštų, jog be elektros energijos liktų mažiausiai 130 mln. gyventojų. Kitas valstybes paveiktų vadinamasis „vėduoklinis“ elektros energijos dingimo efektas – žemynų energetiniai tinklai yra susieti.

„Vadinamuoju „taikos metu“ gedimus likviduoti būtų galima santykinai greitai, - neseniai JAV sostinėje vykusioje konferencijoje tikino vyriausiasis Didžiosios Britanijos vyriausybės konsultantas mokslo klausimais Johnas Beddingtonas. – Bet jei avarija būtų masinė, pasaulinės infrastruktūros atstatymui reikėtų mažiausiai dešimtmečio ir trilijono JAV dolerių. Todėl į kosminio klimato grėsmes žvelgti derėtų nepaprastai rimtai. Saulėje ramybės būsena baigiasi, o šiuolaikinės technologijos Saulės audrų atžvilgiu yra kur kas pažeidžiamesnės nei prieš keletą dešimtmečių ar tais pačiais 1859-aisiais.“

Tuomet, daugiau kaip prieš 150 metų, Žemę nusiaubė reto galingumo magnetinė audra, kokios tikimasi ir netolimoje ateityje. Paradoksalu, tačiau masinių kataklizmų tuomet buvo išvengta tik dėl to, jog technologinis civilizacijos išsivystymas buvo pakankamai menkas. Milžiniška geomagnetinė audra tuomet pažeidė tik neseniai tiesti pradėtas telegrafo linijas. Jei toks „Saulės smūgis“ trinktelėtų dabar, grėsmė iškiltų visai elektros energijos naudojimu grįstai žmonijos infrastruktūrai.

Žinoma, galbūt mokslininkai grėsmę ir pervertina. Pavyzdžiui, smarkių nemalonumų buvo laukiama naktį į 2011-ųjų vasario 19 d. – tada Žemę turėjo pasiekti Saulės išspjautas plazmos debesis. Tačiau nieko ypatingo neįvyko. Galbūt ramiai išgyvensime ir 2012-uosius – 2013-uosius?

Optimistinis požiūris

„Magnetosferoje iš tiesų retkarčiais susiformuoja skylės, o tiksliau – įdubos, - aiškina Maskvoje esančio Žemės magnetizmo, jonosferos ir radijo bangų sklidimo instituto (ИЗМИРАН) direktoriaus pavaduotojas Valerijus Petrovas. – Tačiau tokios įdubos susiformuoja už atstumo, prilygstančio 6-10 Žemės skersmenų, taigi – maždaug už gerų 60 tūkst. km. Tai – pakankamai toli nuo mūsų ir mums nekelia ypatingos grėsmės. Maža to, tos skylės galiausiai užsitraukia.“

„Kosminės kilmės spinduliuotė mums pavojinga gali būti tik tuo atveju, jei magnetinis laukas visai pradingtų, - tęsia mokslininkas. – Iš principo, tai yra įmanoma. Tačiau taip nutikti gali po maždaug keleto tūkstantmečių, magnetinių polių keitimosi metu. Tiesa, Žemės istorijoje „persimagnetinimų“ būta maždaug šimtas. Ir globalinių katastrofų jie nesukėlė. Tokį įvykį pergyveno net ir prieš 800 tūkst. metų gyvenę pirmykščiai žmonės. Žinoma, tuomet nebuvo technikos, nuo kurios dabar mes esame itin priklausomi.“

Telieka priminti, jog, mokslininkų vertinimu, naujojo Saulės aktyvumo ciklo maksimumas turėtų būti pasiektas po maždaug poros metų, 2013-iesiems įpusėjus. Tikimasi, jog aktyvumas tuomet turėtų būti truputį menkesnis už vidutinį aktyvumą piko metu. Tačiau pastarųjų mėnesių Saulės žybsniai nusiraminimo neteikia, tad atsargumo žvalgantis į vadinamąsias kosmoso orų prognozes prarasti nereikėtų.

www.technologijos.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

COVID-19 testas gali būti sukurtas per parą: kodėl vis dar susiduriame su diagnozavimo problemomis? (15)

Pirmąją sausio savaitę pasirodė pranešimų, kad Kinijoje nauja plaučių uždegimo forma...

Mokslo ritmu: koronavirusas COVID-19 - iššūkis mokslui! (1)

Nauja mokslo populiarinimo laida “ Mokslo ritmu ” kviečia pasinerti į nuostabų mokslo...

Klaida, dėl kurios daugelį kamuoja nemiga: svarbų protėvių įprotį pakeitėme migdomaisiais (29)

Dar prieš porą amžių žmonės į lovas sugulę saulei nusileidus, po vidurnakčio prabusdavo ir...

Mokslininkai pasakė, kodėl taip sunku sunaikinti koronavirusą (119)

Virusai milijardus metų tobulino išgyvenimo be gyvybės įgūdžius – tai bauginančiai...

Prieš šimtus metų japonai ir kinai tualetinio popieriaus nenaudojo: jo funkciją atliko kitas įrankis (34)

Popierių kinai išrado maždaug II amžiuje prieš mūsų erą. Popierius higienai imtas naudoti...

Top naujienos

Ką rodo naujausi skaičiai: kada Lietuvos laukia koronaviruso pikas (442)

Medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo įžvalgomis, kada galime tikėtis...

Amerikiečiai gaus po 1,2 tūkst. dolerių, o europiečiai? (394)

Jungtinėse Amerikos Valstijose jau nuspręsta, kad dėl koronaviruso krizės visi iki 75 tūkst....

Itin tikslias išvadas apie koronavirusą pateikęs mokslininkas: bendrą vaizdą jau turime (36)

Vos per kelias savaites Siatle gyvenantis 38-erių metų biologas Trevoras Bedfordas tapo vienu...

Kai įvykiai pasaulyje meta iššūkį olimpiadai: datą iki šiol keitė tik karai

Ketverius metus lauktos Tokijo olimpinės žaidynės dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtos...

Užsienio specialistai paneigė 5 sklandančius mitus apie koronavirusą (67)

Naujasis koronavirusas tęsia žygį per pasaulį, o internete savo keliu plinta mitai ir gandai...

Žinomos mamos – apie karantiną: vienos džiaugiasi, kad nebereikia draskytis tarp darbo ir namų, kitos suka galvą, kaip užimti mažuosius (87)

Šiandienė situacija geriausiai parodo, kad nepriklausomai nuo užimamų pareigų, galiausiai visi...

Lietuvoje sutriko elektros tiekimas (1)

Energijos skirstymo operatoriaus ( ESO ) tinklalapyje padidėjo registruojamų gedimų skaičius....

Kaune nusileido antrasis lėktuvas su apsaugos priemonėmis medikams atnaujinta (92)

Sekmadienį Kauno oro uoste nusileido antrasis lėktuvas, gabenantis medikams skirtas apsaugos priemones.

Lietuvoje – 437 užsikrėtimo koronavirusu atvejai: pranešama apie susirgimus Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio ligoninėse užfiksuoti 43 nauji atvejai (1009)

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu...

Panevėžio ligoninės direktorius: ligonis pradžioje nerodė jokių COVID-19 simptomų, atsekti užsikrėtimą – sunku (85)

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas sekmadienį spaudos...

|Maža didelių žinių kaina