Optinės navigacijos kamerą kosminė kapsulė „Orion“ naudoja tam, kad įamžintų Žemės ir Mėnulio skirtingų fazių ir atstumų perspektyvą. Tuo pačiu įranga surenka didelį kiekį duomenų, kurie patvirtintų navigacinį efektyvumą esant skirtingam apšvietimui. Šie duomenys pasitarnaus „Artemis“ misijų ateityje metu, kuomet į kelionę Mėnulio link leisis ir astronautai.
Kodėl viena Mėnulio pusė yra nematoma? Žemė ir Mėnulis yra tarsi surišti – tai reiškia, kad Mėnulis skrieja aplink Žemę ta pačia kryptimi, kaip ir Žemė sukasi apie savo ašį. Mėnulis aplink savo ašį apsisuka vieną kartą, kol apskrieja Žemę t.y. per maždaug 27,3 paros. Mėnuliui apie savo ašį apsisuka taip pat trunka 27 paras. Taigi, Mėnulio sukimasis yra sinchroninis, t. y. sukimosi periodas lygus apskriejimo aplink Žemę periodui. Dėl to žmonės, esantys Žemėje, Mėnulį mato tarsi sustingusį – visada tą pačią pusę, tuo tarpu Mėnulio „nugara“ yra nematoma ir vadinama „tolimąja“ Mėnulio puse.
„Artemis I“ misija yra bandomoji t.y. be įgulos. Jos metu išbandomos šio erdvėlaivio galimybės prieš pirmąją misiją su įgula – „Artemis II“. Visos sistemos yra nuodugniai tikrinamos.
NASA kosminė raketa „Space Launch System“ ir kapsulė „Orion“ per 25 dienas turėtų apskristi Menulį ir surinkti būtiną informaciją ateities kelionėms su astronautų įgula. Artimiausiomis savaitėmis „Artemis 1“ misijos procesus mokslininkų komanda stebės iš Žemėje esančių valdymo centrų. Ši, pirmoji ir bandomoji misija skirta 2024 metais planuojamai misijai aplink Mėnulį su įgula, o 2025 metais – nusileidimui Mėnulyje su įgula.
Šiuo metu „Orion“ kapsulėje skrenda trys manekenai, prie kurių prijungti jutikliai, renkantys įvairius mokslinius duomenis.
Pagrindinis kapsulės „Orion“ išbandymas laukia grįžimo į Žemę metu, kai maždaug 40 tūks. Km/h greičiu įskries į atmosferą. Inžinieriai kosminę kapsulę sukonstavo taip, kad atlaikytų 2760 laipsnių Celsijaus temperatūrą. Vis dėlto pagrindinis bandymas realiomis sąlygomis įvyks gruodžio 11 dieną, kai kapsulė „Orion“ nusileis Žemėje, Ramiajame vandenyne. Misijos „Artemis 1“ raketa į kelionę aplink Mėnulį pakilo lapkričio 16 dieną, trečiadienį.
Paskutinį kartą JAV siuntė astronautus į Mėnulį 1969-1972 metais, „Apollo“ eros metu. Šį kartą tikimasi sukurti ilgalaikę misiją, įskaitant Mėnulio kosminę stotį, kuri taptų pagrindu rengiantis misijai į Marsą po 2030-ųjų metų.
Šaltiniai:
