Los Alamos nacionalinės laboratorijos Naujojoje Meksikoje mokslininkai, naudodami superkompiuterį, modeliavo atominės bombos efektyvumą naikinant asteroidus. Jie 500 metrų ilgio kosminį kūną atakavo 1 megatonos atominiu ginklu – maždaug 50 kartų galingesniu nei JAV Antrojo pasaulinio karo metais susprogdino Nagasakyje, Japonijoje.
Jų gauti rezultatai teikia vilčių.
„Šis 1 megatonos sprogimas sunaikintų visas uolienas asteroide ir jei tai būtų pro Žemę skriejantis asteroidas, visiškai sušvelnintų jo keliamą pavojų“, – teigė Los Alamos mokslininkas Bobas Weaveris.
3D modeliavimo tyrime, atliktame naudojant 32 tūkst. „Cielo“ superkompiuterio procesorių, sprogimas įvyko asteroido paviršiuje. Taigi sprogmens greičiausiai nereikėtų patalpinti giliai uolienoje. Būtent tokios pavojingos užduoties 1998 metų filme „Armagedonas“ ėmėsi Bruce`as Willisas ir jo komanda.
B. Weaveris pabrėžė, kad atominės bombos greičiausiai būtų kraštutinė priemonė, jei iki susidūrimo būtų likę vos keletas mėnesių. Kiti tyrėjai įspėjo, kad branduolinis sprogimas gali turėti neigiamų padarinių, pavyzdžiui, vietoje vienos didelės uolienos į Žemę pasiųsti daugybės mažų kosminių uolienų krušą.
Jei žmonija atidžiau sektų grėsmę keliančius asteroidus, būtų galima naudoti ir kitas apsigynimo nuo jų strategijas, tvirtina mokslininkai.
Pavyzdžiui, būtų galima pasiųsti robotinį zondą, kuris pasitiktų ir skrietų kartu su potencialiai pavojingu asteroidu. Nedidelė kosminio aparato trauka jiems skriejant veiktų uolieną. Per keletą mėnesių ar metų šis „traukos traktoriaus“ metodas patrauktų asteroidą į kitą, mažiau pavojingą orbitą.
Tokiai misijai įvykdyti reikiamų žinių jau turime. Jau ne vienas zondas kosmoso platybėse priartėjo prie kosminių uolienų, tarp jų – NASA kosminis aparatas „Dawn“, dabar skriejantis aplink didelį asteroidą Vestą. 2005 metais Japonijos „Hayabusa“ zondas paėmė asteroido Itokawa nuolaužų ir pargabeno jas į Žemę tyrimams.
Šiuos zondus taip pat būtų galima tiesiog sudaužyti į asteroidą, tikintis, kad brutali jėga, o ne švelni gravitacinė trauka, nukreips juos nuo kurso. Nors šis metodas ne toks tikslus, kaip traukos traktoriaus technika, teigia tyrėjai, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms jis galėtų pasiteisinti.
Gebėjimai įvykdyti agresyvesnę misiją taip pat jau pademonstruoti. 2005 metais NASA pasiuntė kosminį aparatą, kuris atsitrenkė į kometą „Tempel 1“. Taip norėta nustatyti ledinio objekto sudėtį.
Diskusijos apie asteroido nukreipimą nėra tik akademinės pratybos. Didžiuliai susidūrimai yra mūsų planetos istorijos dalis. Vienas jų prieš 65 mln. metų nuo Žemės paviršiaus nušlavė dinozaurus, tad tik laiko klausimas, kada į Žemė atsidurs kito kosminio kūno kelyje, įspėja astronomai.
