aA
Saulės energija varomas kosminis zondas artėja prie Jupiterio ir ruošiasi pradėti suktis orbitoje aplink didžiausią Saulės sistemos planetą.
Zondas Juno
Zondas Juno
© AP / Scanpix

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) zondo „Juno“ pagrindinis raketinis variklis įsijungs pirmadienio vakarą, sumažindamas aparato greitį iki 250 tūkst. km per valandą.

Į orbitą aplink Jupiterį „Juno“ įskries automatiškai, pagal iš anksto kruopščiai suplanuotą programą, be skrydžio valdymo centro Žemėje pagalbos.

„Juno“ skrieja intensyvios spinduliuotės sąlygomis, „bet jis turėtų atlaikyti“ šią nepalankią aplinką, sakė bendrovės „Lockheed Martin“, pagaminusios šį aparatą, programos vadovas Kenny Starnesas.

Zondo vaizdo kamera ir kiti prietaisai buvo išjungti, kol „Juno“ priartės prie dujinės milžinės, todėl kol kas jokių nuotraukų neatsiųs. Mokslininkai pažadėjo paskelbti iš arti padarytų Jupiterio vaizdų, kai „Juno“ skries visai šalia didžiosios planetos debesų viršūnių per 20 mėnesių trukmės 1,1 mlrd. JAV dolerių kainavusią misiją.

Jupiteris, penktoji ir didžiausia Saulės sistemos planeta, priklauso dujinių milžinių grupei ir yra sudaryta daugiausiai iš vandenilio bei helio, kitaip negu Žemė ir Marsas, kurios sudarytos iš uolienų. Įspūdingais sūkuriuojančiais debesimis ir spalvingais dryžiais išsiskiriantis Jupiteris, kaip manoma, yra seniausia planeta, susidariusi tuojau po Saulės. Jeigu pavyktų įminti jo raidos paslaptis, galbūt taptų įmanoma geriau suprasti, kaip vystėsi Žemė ir kitos planetos.

Pavadintas senovės romėnų dievo Jupiterio žmonos Junonos vardu, „Juno“ yra dar tik antrasis kosminis aparatas, skirtas šios planetos stebėjimui iš arti. 1989 metais paleistas zondas „Galileo“ sukosi aplink Jupiterį 14 metų ir atsiuntė įspūdingų tos didžiulės planetos ir jos daugelio palydovų nuotraukų. To aparato atsiųstoje medžiagoje buvo pastebėta ženklų, kad po lediniu Europos paviršiumi slypi vandenynas, kuriame, kaip spėlioja mokslininkai, galėjo išsivystyti nežemiška gyvybė.

Dar viena Jupiterio paslaptis – Didžioji raudonoji dėmė. Neseniai vykdyti stebėjimai Hubble'o kosminiu teleskopu parodė, kad ta jau ištisus šimtmečius Jupiterio atmosferoje siaučianti audra mažėja.

„Juno“ skrydis į Jupiterį truko beveik penkerius metus, per kuriuos aparatas nuskriejo 2,8 mlrd. kilometrų. Iš pradžių zondas skriejo Saulės sistemos vidiniame regione ir panaudojo Žemės trauką, kad būtų išsviestas kaip iš laidynės už asteroidų žiedo, plytinčio tarp Marso ir Jupiterio orbitų.
Per tą laiką „Juno“ tapo pirmuoju taip toli nuskriejusiu vien saulės energiją naudojančiu kosminiu aparatu, pranokęs Europos kosmoso agentūros (ESA) zondą „Rosetta“, skirtą kometų tyrimams. Trys dideli „Juno“ saulės elementų „sparnai“, panašūs į malūno mentes, kurių bendra galia – 500 vatų, tiekia energiją jo devyniems moksliniams prietaisams.

Kaip ir anksčiau paleistas „Galileo“, „Juno“ savo misiją baigs, kai 2018 metais bus nukreiptas įskrieti į Jupiterio atmosferą ir joje suirti. Tokia auka būtina, siekiant išvengti bet kokios tikimybės, kad zondas įsirėš į kurį nors Jupiterio palydovą, kuriuose kada nors gali apsigyventi žmonės.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Italai parodė kaip atrodo „Eurofighter“ naikintuvo „Žvėries režimas“ (7)

„ Eurofighter Typhoon “ – europiečių sukurtas daugiafunkcis naikintuvas, didžiųjų Europos...

Karantinas – geriausias metas seksui? Tyrimai rodo, kad sėdėjimas namuose labai keistai paveikė lytinį gyvenimą (12)

COVID-19 pandemija žmones uždarė namuose. Sumažėjo pramogų, o laiko liko daugiau. Juk net į...

Radiacinis fonas Lietuvoje gyvai: kur stebėti ir kodėl ji gali keistis? (8)

Vis dažniau girdime, kad radiacinio fono matavimo duomenis galime stebėti Radiacinės saugos centro...

Panda Maskvoje mėgavosi kosmine patirtimi

Rusijoje minint 60-sias Jurijaus Gagarno istorinio skrydžio į kosmosą metines, Maskvos zoologijos...

Unikalus reiškinys kosmose: šių paviršiaus darinių analogų nerandame jokiame kitame Saulės sistemos kūne (15)

Marse, ypač arti pietų ašigalio, matomi paviršiniai dariniai, vadinami „vorais“ arba,...

Top naujienos

25-erių klaipėdietį į ligoninę paguldė nauja koronaviruso atmaina: sunkiai sergančiųjų amžius jaunėja (102)

Jaunėjantys COVID-19 pacientai – tikras galvos skausmas Vilniaus ligoninėms. Pavyzdžiui,...

Antony Sguazzin | D+

Ekspertai įspėja dėl pavojaus iš Afrikos: sėdime ant uždelsto veikimo bombos

Tuo metu, kai likęs pasaulis, sparčiai skiepydamasis, tikisi grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo...

Belaukiant Europos milijardų, premjerės patarėjas Navickas įspėja apie seniai matytą pinigų vagį (85)

Netrukus paaiškės, kas Lietuvoje pasidalins 2,5 mlrd. eurų, kuriuos šaliai pagal Ekonomikos...

Psichologas Gediminas Navaitis: kaip elgtis žmogui, turinčiam daug gabumų – specializuotis vienoje veikloje ar arti kelias vagas (1)

Multipotencialas – žmogus, kuris turi daug skirtingų gabumų. Atrodo, ko jis tik griebiasi...

Poilsiautojų laukianti Klaipėda perbraižo automobilių statymo zonas: vis nesutaria, kas ir kada brangs (9)

Likus vos porai savaičių iki gegužės, Klaipėdos valdininkai tikisi greito sprendimo dėl...

Transliacija / Faktai ir nuomonės. Kas kuria „vatnikus“: Kremlius ar mes patys? (21)

Laidoje dalyvauja: Donatas Puslys, žurnalistas, Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI)...

Arūnas Milašius. Kodėl parama smulkiam verslui niekuo negali padėti tam verslui (5)

Prie Vyriausybės nevaikšto protestuoti prekybos tinklų ir didžiųjų internetinių parduotuvių...

JK iškvietė Rusijos ambasadorių (6)

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kad išreikštų...

Papasakojo, kaip lengvai pasigaminti sveikas ir gaivias salotas per 5 minutes: be šio prieskonio neapsieisite (3)

Pavasarį daugelis susimąsto apie savo figūrą ir stengiasi keisti savo mitybos įpročius,...

„Betsafe-LKL“ rungtynės: „Šiauliai“ – „Lietkabelis“ (7)

Vienintelėse ketvirtadienio „Betsafe- LKL “ rungtynėse Šiauliuose Antano Sireikos auklėtiniai...