Pujolis gimė 1857 metais. Savo talentą jis atrado labai anksti – būdamas vos 10 metų amžiaus. Berniukas išsigando ir apie tai papasakojo tėvams, kurie nusivedė Josephą pas gydytoją. Šis tik nusijuokė – nieko blogo jam nebuvo. Kai kurie žmonės turi puikią pilvo raumenų ir diafragmos kontrolę ir gali reikiamoje vietoje sukurti nemažą siurbimo galią.
Josephas Pujolis savo talento kurį laiką nevystė. Tik tarnaudamas kariuomenėje savo tarnybos draugams jis papasakojo juokingą savo vaikystės istoriją. Smalsūs jauni kariai patys norėjo tai pamatyti. Taigi, Pujolis įmerkė užpakalį į vandenį ir ėmė siurbti. Jis nustebino net pats save, supratęs, kad vis dar gali tai padaryti. Jis ėmė treniruotis, tobulinti savo techniką ir netrukus į užpakalį galėjo įtraukti net du litrus vandens. Arba oro – netrukus jis ėmė rengti tokius netikro bezdėjimo pasirodymus.
Pujolis, pasirodo, buvo labai kūrybingas. Užpakaliu pamėgdžiodavo kitų žmogų bezdėjimą, grojo fleita, pūtė cigaretės dūmus. Menininkas (taip, perskaitėte teisingai) prižiūrėjo savo instrumentą – Pujolis kasdien naudodavo savo siurbimo galią išangei išskalauti.
Tai jis padarė ir prieš pasirodymą Mulen Ruže (Moulin Rouge). Manote, kad garsiausias Paryžiaus kabaretas yra labai sofistikuota ir elegantiška vieta? Galbūt, bet kartu tai – ir pašėlusiai smagus reginys. Netrukus po sėkmingų atrankų užpakaliu dainuojantis Pujolis tapo geriausiai apmokamu atlikėju Prancūzijoje – la Pétomane.
Pujolis grojo melodijas, palydėdamas jas išraiškingais rankų mostais ir veido išraiškomis. Tobulai valdydamas savo raukus jis grojo tai linksmą, tai – liūdną ar net patriotinę muziką. O publika leipo juokais ir stebėjosi neįprastu talentu.
Deja, Pujolis tapo godus. Jis ėmė rengti pasirodymus minioms, o savarankiška veikla pažeidė Mulen Ružo taisykles ir kontrakto sąlygas. Po teisinių ginčų apie tinkamas vietas oro pūtimui iš suaugusio vyro išangės, kabareto ir Pujolio ryšiai nutrūko. Vyras įkūrė savo klubą, bet jame tokių sumų jau neuždirbo. Kabarete jį pakeitė moteris (la Femme-Pétomane), kuri bezdėjimo garsus tik imitavo.
Pašėlusi Pujolio karjera, galima sakyti, baigėsi po Pirmojo pasaulinio karo. Jis tiesiog išėjo iš mados. Nepadėjo ir tai, kad jo išangės melodijos daug kam priminė apie karines dujas – Pirmojo pasaulinio karo metu naudotą cheminį ginklą.
Pujolis mirė 1945 metais. Gydytojai prašė vyro artimųjų leisti jiems apžiūrėti meninko kūną, bet saugant Pujolio orumą jo instrumentas mokslui nebuvo atiduotas.
