aA
Viena iš įdomiausių Interneto amžiaus istorijų yra apie „Wikipedia“ – nemokamą interneto enciklopediją, kurią gali redaguoti kiekvienas pakankamai noro turintis žmogus. Šis nuolat ir labai sparčiai augantis interneto tinklalapis, kuriame yra beveik 4 mln. enciklopedinių straipsnių, dabar yra viena iš lankomiausių svetainių pasaulyje.
Bet „Wikipedia“ kartais vertinama gana prieštaringai: jei kiekvienas žmogus gali redaguoti straipsnius, tai kaip informacijos vartotojai gali būti tikri, kad „Wikipedia“ yra tiek pat tiksli, kaip ir pasitikėjimą įgiję informacijos šaltiniai – pavyzdžiui, tik už atitinkamą mokestį prieinama „Encyclopaedia Britannica“?

Galimas problemas išryškino keli neseni atvejai. Paaiškėjo, kad vienas iš enciklopedijos straipsnių yra klaidingas, nes teigė, kad buvęs JAV senatoriaus Roberto Kennedy asistentas galėjo būti susijęs su senatoriaus nužudymu. Be to, podkastingo pionierius Adamas Curry buvo apkaltintas straipsnio apie podkastingą redagavimu, po kurio išnyko visos nuorodos į konkurentų darbus. A.Curry ginasi, kad tai, kaip jam pasirodė, buvo reikalinga norint suteikti straipsniui tikslumo. Podkastingas – vaizdo ir garso transliavimo internetu technologijų rinkinys, kuomet vartotojas yra medžiagos prenumeruotojas, o informacija į kompiuterį atsiunčiama be specialaus prašymo ir saugoma iki peržiūros ar perklausos.

Žurnalas „Nature“ atliko tyrimą, kurio metu įvairių sričių ekspertai palygino enciklopedijų „Wikipedia“ ir „Encyclopaedia Britannica“ mokslinių straipsnių tikslumą. Po jo paaiškėjo, kad pagarsėję atvejai apie netikslumus yra daugiau išimtis, o ne taisyklė.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad abiejose enciklopedijose klaidų netrūksta. Bet 42 tikrintuose įrašuose tikslumo skirtumai buvo nelabai dideli: viename „Wikipedia“ straipsnyje buvo vidutiniškai po 4 netikslumus, o „Encyclopaedia Britannica“ vieno straipsnio klaidų vidurkis buvo apie 3.

Atsižvelgus į tai, kaip rašomi „Wikipedia“ straipsniai, šiais rezultatais galima stebėtis. Pavyzdžiui, saulės fizikos specialisto parašyta informacija apie saulę būtų verta tiek pat, kiek ir bet kurio kito žmogaus, neturinčio jokių akademinių laipsnių, rašinys. Ginčai dėl straipsnių turinio paprastai išsprendžiami diskusijų tarp vartotojų metu.

Bet vienas iš „Wikipedia“ įkūrėjų Jimmy Walesas, enciklopediją prižiūrinčios organizacijos „Wikimedia Foundation“ prezidentas, sakė, kad šie tyrimo rezultatai yra enciklopedijos potencialo įrodymas. „Aš pamalonintas. Mūsų tikslas – pasiekti „Britannica“ kokybę ar net tapti geresniais“, - sakė J.Walesas.

Vartotojų rašoma enciklopedija auga labai greitai. Nuo jos sukūrimo 2001 metais žmonės parašė 3,7 mln. straipsnių dviem šimtais kalbų. Yra daugiau nei 45 tūkstančiai registruotų vartotojų, kurie enciklopediją pildo anglų kalba. Kiekvieną 2005 metų spalio dieną enciklopedija buvo papildoma vidutiniškai 1500 straipsnių. Interneto puslapių lankomumą stebinčios paslaugos „Alexa“ duomenimis, „Wikipedia“ dabar yra 37 tinklalapis pagal lankomumą pasaulyje.

Kritikai skelbia esą susirūpinę didėjančia tinklalapio įtaka ir abejoja daugybės redaktorių, kurie už darbą nebūna įvertinami finansiškai, sugebėjimu prilygti profesionalams. Buvęs „Encyclopaedia Britannica“ redaktorius Robertas McHenry interneto žurnale TCS pernai pareiškė, kad vienas iš „Wikipedia“ įrašų – apie ankstyvųjų Jungtinių Amerikos valstijų politiką Alexanderį Hamiltoną – yra lyg vidurinės mokyklos moksleivio rašinys. Leidimas redaguoti straipsnius visiems, nepriklausomai nuo jų žinių tam tikroje srityje, reiškia, kad niekada nebus galima užtikrinti šios enciklopedijos patikimumo, rašė R.McHenry.

„Nature“ atliktas tyrimas verčia manyti, kad „Encyclopaedia Britannica“ pranašumas prieš „Wikipedia“ nėra labai didelis, bent jau specializuotų mokslinių straipsnių atžvilgiu. Tyrimo metu iš įvairiausių mokslo sričių buvo pasirinkti įrašai iš abiejų enciklopedijų ir siunčiami atitinkamos srities ekspertui, kuris galėtų įvertinti informacijos patikimumą. Kiekvienas ekspertas tyrė vieną straipsnį abiejose enciklopedijose. Straipsnių šaltiniai ekspertams nebuvo žinomi. Išsiuntus 50 užklausų dėl straipsnių kokybės, buvo gauti 42 atsakymai, kuriuos vėliau vertino „Nature“ darbuotojai.

Straipsnių porose buvo rastos tik aštuonios rimtos klaidos, pavyzdžiui, neteisingos svarbių sąvokų interpretacijos. Abiejose enciklopedijose tokių klaidų buvo po keturias. Bet ekspertai abiejose enciklopedijose aptiko daugybę faktinių klaidų ar klaidinančių teiginių. Jų buvo 162 nemokamoje ir 123 mokamoje enciklopedijoje.

„Britannica“ redaktoriai analizės rezultatus komentuoti atsisakė, bet nepamiršo pareikšti, kad patys tirdami „Wikipedia“ jie rado daugybę klaidų ir trūkumų. „Nesame nusiteikę prieš „Wikipedia“. Bet negalima sakyti, kad joje yra tik viena kita atsitiktinė klaidelė ar kad keli straipsniai parašyti prasčiau už kitus. Yra daugybė prastų straipsnių. Jiems reikia gero redaktoriaus“, - sakė vienas iš „Encyclopaedia Britannica“ leidžiančios bendrovės vadovų Tomas Panelas.

Kai kurie ekspertai, talkinę „Nature“ atliekant tyrimą, sutiko su T.Panelas teiginiais apie straipsnių skaitomumą sakydami, kad jų tirtas straipsnis buvo prastos struktūros ir painus. Taip kritikuoti su informacija nuolat dirbantiems mokslininkams yra įprasta. Jie taip pat nurodė ir kitų straipsnių kokybę bloginančių trūkumų – pavyzdžiui, pernelyg didelį dėmesį prieštaringai vertinamoms mokslinėms teorijoms. Pasak Ilinojaus universiteto (JAV) informacijos mokslininko Michaelo Twidale‘o, stipriausia „Wikipedija“ pusė yra laikas, per kurį galima atnaujinti informaciją. Tai – veiksnys, kurio neįvertino „Nature“ talkinę ekspertai.

„Žmones labai nustebins tai, kiek klaidų yra „Britannica“ enciklopedijoje. Spausdintos enciklopedijos paprastai laikomos auksiniu informacijos kokybės standartu, su kuriuo lyginami pigesnių ar greitesnių informacijos šaltinių trūkumai. Analizės rezultatai mums primena, kad šis standartas yra ne 24 karatų, o aštuoniolika“.

Daugiausiai klaidų abiejose enciklopedijose buvo aptikta straipsnyje apie Dmitrijų Mendelejevą, periodinės cheminių elementų lentelės kūrėją. Princetono universiteto (JAV) mokslo istorikas Michaelas Gordinas, 2004 metais parašęs knygą apie šį mokslininką, rado 19 klaidų „Wikipedia“ straipsnyje ir 8 klaidas „Britannica“ straipsnyje. Vienos klaidos buvo nežymios, pavyzdžiui, klaidingai teigiama, kad D.Mendelejevas buvo keturioliktas vaikas šeimoje, nors iš tikrųjų jis buvo tryliktas. Kitos klaidos buvo rimtesnės. Pavyzdžiui, „Wikipedia“ neteisingai aprašo kaip D.Mendelejevo darbai siejasi su britų chemiko Johno Daltono darbais. „Kas tai parašė? Ar jiems niekada nekyla mintis paprašyti ekspertų įvertinimo?“, - kritikavo kitas vertintojas.

J.Walesas mano, kad „Wikipedia“ gerinimas labiau sietinas ne su visų parašytų straipsnių patikrinimu, o apskritai su straipsnių kūrimu.

Žurnalas „Nature“ ne tik lygino dvi enciklopedijas, bet ir apklausė mokslininkus, rašančius straipsnius į žurnalą „Nature“. Paaiškėjo, kad 70 proc. mokslininkų yra bent girdėję apie „Wikipedia“, o 17 proc. šiuo tinklalapiu naudojasi bent kartą per savaitę. Bet tik 10 proc. apklaustų mokslininkų padeda enciklopediją papildyti. Ta nedidelė dalis mokslininkų, kurie prisidėjo prie enciklopedijos straipsnių rašymo, šį darbą vertina kaip teikiantį pasitenkinimą, bet kartais ir erzinantį.

J.Walesas mano, kad aktyvesnis mokslininkų dalyvavimas enciklopedijos kūrime gerokai praturtintų šį informacijos šaltinį. Daugumą enciklopedijos įrašų redaguoja entuziastai, o mokslininkai savo žiniomis gali smarkiai pagerinti informacijos kokybę. „Ekspertai gali padėti įrašyti specifinę informaciją su niuansais“, - sakė direktorius.

Be to, J.Walesas planuoja, kad bus sukurtos visų įrašų „stabilios“ versijos. Kai straipsnis pasieks tam tikrą kokybės ribą, jis bus pažymėtas kaip stabilus. Vėliau bus galima redaguoti tik atskirą laisvai keičiamą straipsnio versiją, kuri stabiliąją versiją pakeistų tik tuo atveju, jei koks nors atnaujinimas pasirodytų esąs labai svarbus. Vienas iš metodų nustatyti kokybės ribai – vartotojų vertinimas. Naujasis modelis bus išbandytas artėjančių metų pradžioje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslininkus nustebino neįprasta tolimojo dangaus kūno forma

Praeitą savaitę „New Horizons“ zondas atsiuntė dar keletą Ultima Thulės nuotraukų. Tai yra...

Kitas pilotuojamas skrydis į TKS su trimis žmonėmis numatytas kovą (2)

Kitas pilotuojamas skrydis į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) įvyks kovo 14 dieną, trečiadienį...

Naujas tyrimas atskleidė daugiau įdomybių apie Marsą (4)

Pernai Marso pietų ašigalyje, po ledo kepure, aptiktas skysto vandens ežeras. Tuo metu tyrėjai...

Kinijos planai stebina – pasišovė pastatyti pirmąją kosmoso jėgainę (18)

Kinijos kosminės ambicijos pereina į aukštesnę orbitą. Po sėkmingos ir visam pasauliui nosį...

Mokslininkai rado geriausią būdą nusileisti Marse (4)

„Opportunity“ kelionės baigiasi, bet Marso tyrimai – toli gražu ne. Šiuo metu Marse...

Top naujienos

Judėjimas, kuris išgąsdino ir Jungtines Tautas, ir „Facebook“: it vėžys plinta Lietuvoje, gali paveikti kiekvieną (362)

„Kontražvalgybos pokštai šioje grupėje nepralįs: apie mikročipų pasakas skiepuose šioje...

Sukrečiantis pasakojimas iš vienos skurdžiausių pasaulio vietų: apsilankę „kino teatre“ užsikrečia ŽIV (97)

Kaip žmonės gyvena didžiausiame Afrikos lūšnyne? Kokiais originaliais būdais jie užsidirba...

Po „Swedbank“ skandalo – žinutė klientams Lietuvoje: reputacijai tai atsilieps skaudžiai (329)

Trijose Baltijos valstybėse veikiantis Švedijos bankas „Swedbank“ galėjo būti įtrauktas...

Restorano atidaryme – į vaikystę grįžę Karolina Meschino su Remiu bei kiti žinomi veidai (99)

Trečiadienio vakarą įvyko oficialus restorano „Kiškio kopūstai“ atidarymas. Pasak naujosios...

Būsto rinkoje auga spaudimas kainoms: pasiūla dar niekada nebuvo tokia didelė (96)

2018 metais nekilnojamojo turto rinka ( NT ) Lietuvoje trečius metus iš eilės buvo savo aktyvumo...

Darbą banke iškeitė į prekystalį turguje: į vatą nevynioju ir klientų neapgaudinėju (14)

Kaunietė Irena Fiodorova didžiąją gyvenimo dalį praleido besidarbuodama banke, tačiau jau...

Vyrui atsivėrė akys, kai žmona pasiūlė išbandyti seksą trise (20)

Dar beskaitant straipsnį „Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė...

Depresija, nemiga ar sąnarių skausmas gali sufleruoti netikėtas problemas (19)

„Jeigu jūsų žarnynas sutrinka dėl streso, į mitybą turite įtraukti violetinių ir tamsiai...