Pati mintis, kad įduba netoliese Bezjė miestelio gali būti astronominės kilmės, buvo vystoma nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio, tačiau 1964 metais tokia hipotezė atmesta ir daugiau nebetyrinėta. Dabar mokslininkai dirvos mėginyje aptiko mūsų planetai nebūdingų mineralų ir padarė išvadą, kad vis tai yra geležines ir nikelio meteorito palikimas.
200 metrų pločio ir 30 metrų gylio krateris iš esmės nėra didelis. Tokie meteoritų palikti krateriai itin reti – pasaulyje jų vos 190, o Vakarų Europoje, jeigu tikėtume „Earth Impact Database“, yra vos trys. Tokie krateriai, esantys Prancūzijoje ir Vokietijoje, žymiai didesni nei vynuogyno teritorijai priklausąs, rašoma portale IFLScience.
„Krateriai gali susiformuoti įvairiais būdais, meteoritų krateriai – labai geras reiškinys. Visgi kiti bandymai paaiškinti, kokia šios daubos kilmė, iš geologinės perspektyvos buvo neįtikinami“, – sako Goethe universiteto Frankfurte profesorius Frankas Brenkeris.
Atidžiau ištyręs dirvą, kurioje auga vynuogės, F. Brenkeris pastebėjo tamsios spalvos sluoksnių, kurie „gali būti šoko bangos, susiformavusios slegiant uolieną, o tą momentinį spaudimą galėjo sukelti būtent meteorito smūgis“.
Mokslininkas rado ir brekčijos – sucementuotų neapzulintų uolienų nuolaužų sankaupų. Jos taip pat būdingos būtent meteoritų paliktiems krateriams. Šią hipotezę pagrindžia ir nedidelės daug geležies ir nikelio turinčios sferos, kurių F. Brenkelis rado tirtuose mėginiuose.
„Tokios mikrosferos susiformuoja dviem būdais: arba per meteorito abraziją atmosferoje, arba smūgio metu, kai išsilydo didelė dalis meteorito geležies, o tada įvyksta jos reakcija su deguonimi ir oru. Susidūrimo metu ta medžiaga taip pat gali pasislėpti po savotiška pluta“, – paaiškino F. Brenkelis.
Ir tai dar ne visi argumentai, pagrindžiantys meteorito kraterio hipotezę. Mėginiuose ekspertai rado ir šoko metu susidariusių mikrodeimantų – tai mikroskopinės deimanto dalelės, kurias suformuoja didelis spaudimas, pavyzdžiui, į žemę rėžęsis meteoritas.
Buvo atliktas dar vienas eksperimentas, atskleidęs, kad Žemės magnetinis laukas kraterio centre yra silpnesnis nei aplink, o būtent tokio skirtumo galima tikėtis atvejais, kai į tą vietą rėžėsi meteoritas, sutrupindamas arba išlydydamas uolieną, bei taip sutrikdydamas magnetizmą.
Tai reiškia, kad „galima daryti vieną vienintelę išvadą: čia iš tikrųjų labai seniai nusileido meteoritas“, – konstatavo F. Brenkelis.
Turint omenyje, kokie reti tokie krateriai, šis atradimas labai svarbus ir kelia mokslininkams daug klausimų. Pats svarbiausias iš jų — o kaip dėl vyno?
Šeimininkai susiklosčiusia situacija jau pasinaudojo ir pavadino savo vynuogyną „Domaine du Météore“.
„Nieko panašaus nerasite ne tik šiame regione, bet ir visoje Prancūzijoje. Ir dėl to kalta mūsų astronominė istorija“, – teigia vynuogyno savininkai.
Šaltinis:
https://aktuelles.uni-frankfurt.de/en/english/research/meteorite-crater-discovered-in-french-winery/
