aA
Prestižinis mokslo žurnalas „Nature“ publikavo Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų straipsnį „Transposon-associated TnpB is a Programmable RNA-guided DNA Endonuclease“ (liet. „Su transpozonais siejamas TnpB yra RNR-programuojama DNR endonukleazė“). Šiuo tyrimu VU mokslininkai atsakė į klausimą, kokia yra TnpB baltymo funkcija mobilių genomo elementų veikloje, ir sukūrė prielaidas tuos baltymus taikyti praktikoje kaip naujus genomo redagavimo įrankius.
Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centras (Edgaro Kurausko nuotr.)
Vilniaus universiteto gyvybės mokslų centras (Edgaro Kurausko nuotr.)

Tai – pirmas kartas, kai viename labiausiai vertinamų mokslo žurnalų pasaulyje „Nature“ publikuojamas vien lietuvių mokslininkų kolektyvo straipsnis. Ligi šiol „Nature“ skelbė trylikos mokslininkų iš Lietuvos publikacijas, parengtas bendradarbiaujant su užsienio autoriais.

Žurnale „Nature“ publikuojama tik apie 8 proc. pasiūlytų straipsnių, tyrimai atrenkami atsižvelgiant į jų originalumą, svarbą, tarpdiscipliniškumą, aktualumą, prieinamumą, elegantiškumą ir netikėtas išvadas.

Vieno iš šios publikacijos autorių prof. Virginijaus Šikšnio teigimu, straipsnis atsako į kelis svarbius klausimus, į kuriuos mokslininkai jau seniai ieškojo atsakymų.
„Daugelis, tikiuosi, yra girdėję apie „DNR žirkles“, kurios naudojamos kryptingam genomų redagavimui. „DNR žirklėmis“ vadinami baltymai paprastai yra susiję su CRISPR sistemomis, bet iki šiol nebuvo aišku, iš kur jie kilę. Bioinformatikai prognozavo, kad „DNR žirklės“ gali būti kilusios iš TnpB baltymo, kuris yra susijęs su mobiliais genetiniais elementais. Tačiau iki šiol nei TnpB funkcija, nei ryšys su CRISPR sistemomis nebuvo eksperimentiškai parodytas“, – pasakoja prof. V. Šikšnys.

VU mokslininkų grupė pirmą kartą parodė, kad TnpB baltymas, susijęs su mobiliais genetiniais elementais, vadinamais transpozonais, veikia kaip RNR programuojama nukleazė, kuri gali perkirpti DNR, t. y. TnpB veikia kaip nuo CRISPR sistemų nepriklausomos „DNR žirklės“. Šie eksperimentai ne tik pirmą kartą pasiūlė galimą naują TnpB funkciją transpozicijoje, bet ir eksperimentiškai patvirtino hipotezę, kad su mobiliais genetiniais elementais susijęs TnpB baltymas yra „DNR žirklių“ protėvis.

„Mūsų studija atsako ne tik į labai bendrus biologinius klausimus, pvz., kokia TnpB baltymo funkcija mobilių genomo elementų veikloje, bet ir sukuria prielaidas tuos baltymus taikyti praktikoje kaip naujus genomo redagavimo įrankius. Šie baltymai yra daug mažesni už įprastai taikomus genomo redagavimo įrankius, o tai turi tam tikrų privalumų – šiuos baltymus lengviau nunešti į ląsteles, kas ypač svarbu, kai kalbame apie paveldimų genetinių ligų gydymą“, – teigia prof. V. Šikšnys.

„Tai mums visiems svarbus įvykis, ypač jauniems mokslininkams, nes daugelis jų gali pradėti karjerą turėdami publikaciją „Nature“ žurnale, kuris yra aukščiausio reitingo mokslo žurnalas pasaulyje. Tikrai džiugu, kad visi šios publikacijos autoriai yra iš VU Gyvybės mokslų centro, ir tai dar kartą parodo, kad Lietuvos mokslininkai gali sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu“, – sako mokslininkas.

Visi publikacijos autoriai vykdo ar vykdė veiklą VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute: tai dr. Tautvydas Karvelis, vyresnysis mokslo darbuotojas; Gytis Druteika, doktorantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, laborantas; Greta Bigelytė, doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, biologė tyrėja; Karolina Budrė, buvusi tyrėja Biotechnologijos institute; Rimantė Žedaveinytė, laborantė, biologė tyrėja; dr. Arūnas Šilanskas, vyresnysis mokslo darbuotojas; dr. Darius Kazlauskas, vyresnysis mokslo darbuotojas; dr. Česlovas Venclovas, išskirtinis profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas; Virginijus Šikšnys, išskirtinis profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas.

VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė tikina, kad publikacija mokslo žurnale „Nature“ – dar vienas įrodymas, jog VU atliekami aukščiausio pasaulinio lygio moksliniai tyrimai.
„Pastaraisiais metais VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai sulaukė ne vieno prestižinio tarptautinio apdovanojimo, centre dirbančių mokslininkų ar jų grupių straipsniai publikuoti „Science“, „Cell“, „Nature“ grupės ir kituose prestižiniuose mokslo žurnaluose.

Tai rodo, kad mūsų mokslininkų atliekami tyrimai konkuruoja su geriausiuose pasaulio universitetuose ir mokslo centruose plėtojamais moksliniais tyrimais, o gauti tyrimų rezultatai ir naujos žinios yra itin svarbūs globaliai mokslo bendruomenei“, – teigia prof. E. Sužiedėlienė.

Straipsnis publikuojamas čia: https://www.nature.com/articles/s41586-021-04058-1

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.6364

Senvagėje Vokietijoje atrastas milžiniškas Romos imperijos klestėjimo laikų lobis (12)

Vokietijos Augsburgo mieste aptikus lobį, į archeologų rankas pateko daugiau kaip 5500...

Neuromokslininkas įvardijo, kas žmogui gali nutikti miegant: tai viena siaubingiausių būsenų, kurią įmanoma patirti (80)

Miego metu sapnuoja beveik visi, tačiau vieni sapnus prisimena, kiti – ne. Kartais sapnai...

Švedų mokslininkai žada revoliuciją plastiko gamybos industrijoje: aptiko itin vertingą komponentą, kurį išskyrė iš medienos atliekų (9)

Nemaža dalis plastiko taip ir lieka neperdirbta, nes procesas yra per brangus, o didelė jo atliekų...

Egipte atkurtas senovinis Luksorą ir Karnaką jungiantis kelias

Egipte atkurtas du senovės šventyklų kompleksus Karnake ir Luksore jungiantis kelias. Jis buvo...

Į Mėnulį iki 2030 metų išsiųs pirmąjį Europos astronautą (22)

Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas nori, kad iki 2030 m. Mėnulyje nusileistų pirmasis...

Top naujienos

Žiniasklaida: iš Baltarusijoje įstrigusių migrantų – nemalonus „siurprizas“ Lukašenkai (34)

Ne vienas Artimųjų Rytų gyventojas, praleidęs kelias savaites miškuose prie Baltarusijos ir...

Eurų išpardavimas ima kelti nerimo: tai dar prisidės prie kainų augimo, bet kai kas gali ir išlošti (20)

Bendroji Europos valiuta – euras – trečiadienį JAV dolerio atžvilgiu krito iki žemiausio...

Po ramesnio sekmadienio lauks nemalonūs orai

Sniegą ir šlapdribą atnešęs ciklonas šiandien tols į šiaurės rytus, o naujo ciklono debesys...

Druskininkuose po kelių valandų elektros tiekimas atstatytas atnaujinta 01:21 (141)

Šeštadienio vakarą Druskininkuose netikėtai įsiviešpatavo tamsa. Sunerimę miesto gyventojai...

Po slapto tyrimo – skandalinga operacija: kaip pareigūnai konkuravo su gaujų lyderiais (12)

Į nusikalstamą susivienijimą susibūrę elitinio policijos skyriaus pareigūnai buvo gerai...

Karjeros finišo tiesiąją pasiekusi ir su savo sirgaliais atsisveikinusi Krupeckaitė: esu labai laiminga (8)

„Lyg Holivude, o ne Panevėžyje“, – prieš UCI Čempionų lygos startą jaudulio neslėpė...

Vilniuje per girto vairuotojo gaudynes apgadinti du policijos automobiliai (2)

Vilniaus senamiestyje, netoli stoties rajono, policijos reikalavimui sustoti nepaklusęs sustoti ir...

Maisto kurjeriui prireikė policijos pagalbos: pirmą kartą susidūriau su tokiu klientu (25)

Laisvalaikiu maisto kurjeriu dirbantis vilnietis buvo priverstas prašyti policijos pareigūnų...

Vilniaus ir Kauno eglės atima žadą: kuri sulauks daugiau lietuvių simpatijų šiemet? balsavimas (318)

Vilnius ir Kaunas – didžiausi Lietuvos miestai, tad ir jų Kalėdų eglių įžiebimai sulaukia...