Štai dalis to, ką Vladas Algirdas Bumelis papasakojo apie biotechnologijas.
Biotechnologijos – istorinė žmogaus veikla. Antai šumerų civilizacija Mesopotamijoje. 4500 metų prieš Kristų. Ten klesti alaus ir vyno gamyba. Tai – klasikinė biotechnologija. Fermentacijos procesai. Paimi vynuogių sultis, ten yra gliukozės. Įdedi mielių. Jos sufermentuoja gliukozę, ima gamintis alkoholis. Rezultatas – skanus gėrimas, kuris vadinasi vynas.
Turėdami visas tas naujas žinias, mokslininkai ėmėsi naujų darbų. Išmoko išpjauti DNR grandinės gabalą, įsiūti į kitą organą ar net organizmą. Išmoko gamintis bioreaktorius. Tai tokie puodai, kuriuose galima visko daug priauginti, o visų pirma – Escherichia coli ląstelių.
Apgaudami gamtą tyrėjai išmoko išskirti žmogaus baltymo geną. Mikroorganizmai arba žinduolių ląstelės pradėjo sintetinti sau svetimą baltymą. Kai tų baltymų susintetinama daug ir yra tikslinis baltymas, tada belieka visus nereikalingus atmesti ir pasiimti tą, kurio reikia.
Kada žmogus serga? Kai jam trūksta kokių nors baltymų. Neauga, kai trūksta žmogaus augimo hormono, serga, kai užpuola virusai, nes trūksta interferono. Yra įvairiausių baltymų. Genai yra gamtos kodas, kurį iššifravus galima kurti savus statinius.
Ar gali šiuolaikinis mokslas sukurti ląstelę? Kol kas – ne. O juk sudaryta ji iš kelių cheminių elementų. Anglis. Deguonis. Azotas. Fosforas. Truputis sieros. Bet jei visus tuos neorganinius elementus sudėtume kažkur ir palaikytume tam tikromis sąlygomis, gyvybės neišgautume.
Dabartinės biotechnologijos yra visų pirma žmogiškųjų baltymų gamyba. Gaminame tai, ko žmonėms trūksta. Buvo laikai, kai žmogaus augimo hormoną siurbdavo iš hipofizio, nes nemokėjo pasigaminti genų inžinerijos metodais. O dabar tą geną klonuoji į E. coli, prigamini augimo hormonų, suleidi vaikui – ir jis ima normaliai vystytis.
Arba insulinas. Iš kur paimti žmogiškojo insulino, kai jo trūksta? Seniau – tik iš kito žmogaus. O dabar genų inžinerijos dėka jį gaminame iš mikroorganizmų, įdiegę insulino geną. Suleidžiama, ir cukraus kiekis kraujyje normalizuojasi.
Bet yra kitų svarbių sąvokų. Tarkime, kamieninės ląstelės. Ląstelių terapija, genų terapija. Tai vystosi labai intensyviai, tik susiduriama su etikos problemomis. Juk teorija sako, kad viskas prasideda nuo pirmapradės ląstelės, kai susijungia spermatozoidas ir kiaušialąstė. Randasi pirminės ląstelės, kurios pradeda dalintis. Jos yra visiškai nediferencijuotos. Tai reiškia – pradinė medžiaga, plyta, iš kurios kiek vėliau viskas pastatoma. Sukuriamas organizmas. Kuri bus širdies, o kuri – kraujo ląstelė, pasiskirsto kiek vėliau. Tą procesą reguliuoja genomas.
Turint kamieninių ląstelių ir suprantant kaip jas diferencijuoti, galima priauginti tokių, kokių reikia. Širdies, kepenų, inkstų – tereikia žinoti, kaip jas skirstyti. Bet iš kur gauti tų pirminių ląstelių? Iš kūno, po pirminio apvaisinimo. Iš embriono. Bet pasakyta – negalima, nes tai yra Dievo kūrinys. Eikit, jūs mokslininkai, ir patys išmokite, kaip jau iš diferencijuotų ląstelių grąžinti į kamienines ir tada su jomis darykite ką norite.
Po truputį tai vyksta. Mokslas mokosi jas išskirti. Tarkime, žmogus ant pilvo turi atsargų, jas galima paimti ir atskyrus riebalus gauti kamieninių ląstelių. Ar iš jų vėliau pavyks pagaminti širdies, inkstų ląstelių? Į tai kol kas nėra atsakymo. Galima neabejoti tik tuo, kad iš jų vėl pasigamintų riebalų ląstelės.
Kai kurios kompanijos jau ieško būdų panaikinti tas senėjimą skatinančias ląsteles, puse lūpų kalbama apie gerokai ilgesnį amžių ir nemirtingumą. Bet mums šiuo metu labai trūksta pamatinių žinių. Jų reikia siekti, sisteminti, kaupti. Žinios neturi sienų, jos plinta labai greitai, ne visi net spėja atradimus užpatentuoti. Čia Lietuvos galimybės yra palyginti nedidelės. Mažai žmonių, mažai žinių. Turi būti kritinė masė. Pirmauja amerikiečiai, kinai sparčiai vejasi, daug investuoja į šį mokslą, nes puikiai žino: kas valdys mokslą, tas valdys ir pasaulį.
Priminsime, kad „paMOKSLAS“ ne šiaip laida apie mokslą. Tai platforma, kurioje savo srities žinovai, mokslininkai ir inovatoriai, dalinasi žiniomis ir išradimais su „paMOKSLO“ žiūrovais. Čia pateikiami ne tik įdomūs faktai, atskleidžiama kas slypi už įvairių technologijų, bet ir sąsaja tarp verslo ir mokslo. Laida skirta kiekvienam technologijų ir inovacijų mylėtojui. Temos įvairuoja nuo Lietuvos palydovų iki dirbtinių neuronų tinklų, nuo sonarų iki maisto technologijų ir dar daugiau.
„paMOKSLAS“ laidos projektas buvo išrinktas „Laisvės TV“ „Patreon“ rėmėjų. Naujos „paMOKSLO“ laidos pasirodo pirmadieniais ir trečiadieniais iki šių metų gruodžio vidurio.