aA
Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje atidaroma unikalaus radinio paroda. Biržų rajono Parupės kaime netikėtai atrastas kirvis bemat tapo seniausiu šiuo metu žinomu ir datuojamu archeologiniu radiniu Lietuvoje ir įsitaisė labai retai Europoje randamų Lyngby tipo kirvių sąraše.
Virtinė atsitiktinumų leido aptikti seniausią archeologinį radinį Lietuvoje: įrankiui – net 13 tūkst. metų
© DELFI / Josvydas Elinskas

Seniausiam kirviui Lietuvoje – 13 tūkstančių metų. Mokslininkų teigimu, tokio senumo rago dirbiniai įprastai sunyksta, tad stebuklas yra ne tik tai, kad jis išliko, bet ir tai, kad po virtinės atsitiktinumų pasiekė mūsų laikus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Kai kuriems daiktams po tūkstančių metų lemta išlikti, būti atrastiems, atpažintiems ir patekti į tinkamas rankas. 2014 m. kasdami žemę Viliaus Venckūno sodyboje vyrai aptiko netikėtą radinį – ragą. Ragas jiems padarė įspūdį, užtat jį atidavė sklypo savininkui. Po kiek laiko pas Vilių Venckūną viešėjo draugas iš Vokietijos. Pamatęs radinį, prisiminė, kad panašų matė Vokietijos muziejuje. Savininkas, supratęs, koks senas ir retas šis radinys, atidavė jį specialistams, o nuo šios savaitės unikalų radinį bus galima išvysti ir parodoje, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė, parodos kuratorė Dalia Ostrauskienė.

Kirvį prakalbino ilgi ir sudėtingi tyrimai

Prakalbinti unikalų eksponatą padėjo Klaipėdos universiteto specialistų dr. Tomo Rimkaus, prof. habil. dr. Algirdo Girininko, dr. Gvido Slah atlikti tyrimai, šiandien leidžiantys kalbėti apie kirvio naudojimo paskirtį bei intensyvumą. Kirvis buvo tiriamas Klaipėdos universiteto Archeologinės medžiagos tyrimų bei Londono Biomokslinių inovacijų centro (BETA) radiokarboninėje laboratorijose.

„Parodoje lankytojai išvys ganėtinai lygaus paviršiaus kirvį, tačiau mikroskopu priartinus vaizdą 115 kartų, galima matyti paviršiaus blizgesį ir įsirėžusias linijas. Jos parodo, kad įrankis buvo naudojamas dažnai, o tik tam tikroje vietoje pastebimas blizgesys išduoda kirvio rankenos sąlytį su kailiu ar oda. Rankena dėl patogumo galėjo būti apvyniota oda arba nešiojamas kirvis intensyviai kontaktavo su kailiniais ar odiniais šiaurės elnių medžiotojo rūbais“, – svarbiausius vykdytų tyrimų akcentus atskleidžia G. Slah.

Viename rago įtrūkime aptiktas mažytis angliukas iš vėlesnės žmogaus veiklos nepaliesto sluoksnio. Tai leidžia spėti, kad kirvis ilgą laiką, o gal ir niekuomet po to, kai buvo pamestas, nebuvo judintas.
Tokie iš šiaurės elnio rago pagaminti kirviai buvo naudoti regione aplink Baltijos jūrą. Nors savo laiku jie buvo plačiai paplitę, tačiau yra randami itin retai. Pirmasis tokio tipo kirvis prieš daugiau nei šimtą metų buvo rastas Nørre Lyngby vietovėje Danijoje, ir nuo tada visi tokio tipo kirviai vadinami šios vietovės vardu. Šiaurės Europos regione aptikta kelios dešimtys tokių kirvių, o Rytų Baltijos šalyse jų žinomi tik vienetai – penki dar iki Antrojo pasaulinio karo buvo aptikti buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, o 2009 metais toks radinys aptiktas ir Latvijoje.

Virtinė atsitiktinumų leido aptikti seniausią archeologinį radinį Lietuvoje: įrankiui – net 13 tūkst. metų
© DELFI / Josvydas Elinskas

Parodoje – nuslenkančio ledynmečio potyris

Parodos lankytojai išvys ne tik unikalų radinį, bet ir pajaus prieš 13 tūkstančių metų šioje vietovėse tvyrojusią atmosferą – tai buvo besibaigiančio ledynmečio laikotarpis, kai Lietuvos teritorijoje trumpam buvo atšilęs klimatas.

Virtinė atsitiktinumų leido aptikti seniausią archeologinį radinį Lietuvoje: įrankiui – net 13 tūkst. metų
© DELFI / Josvydas Elinskas

„13 tūkstančių metų – įspūdingas skaičius. Nepaisant to, sunku aprėpti ir įsivaizduoti tokį ilgą laikotarpį. Atlikti tyrimai leidžia rekonstruoti laikotarpį, kai Lyngby kirvis nugulė žemėje. Tai leis parodos lankytojui susidėlioti besikeičiantį peizažą: anuomet kirvio radimvietė buvo didelio ir seklaus vandens baseino pakrantė, šalia kurios medžiojo klajokliai. Per tūkstančius metų šioje vietoje plytėjusią tundrą pakeitė lapuočiai, o ir ežero šiandien jau neberasime – savo vagą čia prasigraužė Nemunėlio upė“, – pasakoja A. Girininkas ir T. Rimkus.

Lyngby kirvio atradimas ir jo tyrimai mokslininkams leido praplėsti žinias apie pirmųjų poledyninio laikotarpio gyventojų buitį, nustatyti Rytų Baltijos regiono apgyvendinimo raidą vėlyvojo ledynmečio pabaigoje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
4.6765

Ir toliau kuria melagienas apie vakcinas: neva jos yra genų terapijos produktas (61)

Melagienų apie vakcinas nuo COVID-19 soc. tinkluose yra itin daug. Lietuvius visaip bandoma...

Neapsigaukite: balti taškai šiame paveiksle nėra žvaigždės ar galaktikos – tai kai kas įdomiau (1)

Šis paveikslėlis gali atrodyti kaip gana įprastas naktinio dangaus vaizdas, tačiau tai, į ką...

Oro linijų pilotai pranešė apie dideliame aukštyje pastebėtą NSO (83)

„American Airlines“ pilotui teko, atrodo, nemaloni užduotis – pranešti apie virš jo valdomo...

25-asis „Pokemonų“ gimtadienis: kaip kišeniniai monstrai dukart užkariavo pasaulį? (1)

Rytoj kompiuteriniam „Pokemonų“ žaidimui sukanka 25 metai. 1996 m. Japonijoje išleisti...

Mokslininkai rado paaiškinimą, kodėl kai kurie žmonės nebijo šalčio: dalis mūsų turi šią genų mutaciją (26)

Daugelis iš mūsų bent dalį metų turi kęsti šaltį . Tačiau naujas tyrimas nustatė specifinę...

Top naujienos

Epidemiologas: į normalų gyvenimą galbūt galėsime grįžti apie Kalėdas (31)

Lietuvoje nustačius 11 naujų britiškosios atmainos koronaviruso (B117) atvejų tikrai yra pagrindo...

Vaistinės jau pasiruošusios skiepyti gyventojus, bet atsirado netikėta kliūtis

Jau nuo kovo 1-osios Lietuvoje ketinta įdiegti naujovę: pacientams suteikti galimybę nuo dviejų...

Politikai jau seniai taip nekonfliktavo: Raskevičius ryžosi ypatingam atvirumui (117)

Lietuvoje paaštrėjo nesutarimai dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Tą padaryti valdantieji...

Anšlagas prie dėvėtų drabužių truko vieną dieną (20)

Atlaisvėjus karantino reikalavimams, eilės nusidriekė ne tik prie kirpyklų, bet ir dėvėtų...

Lietuvoje fiksuota nuo COVID-19 vakcinuoto žmogaus mirtis: mirė, praėjus vos kelioms minutėms po skiepo mirtis su skiepais nesiejama (1195)

Lietuvos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) gavo informacijos, kad po vakcinacijos nuo...

Politologas apie įtampą tarp valdančiųjų ir Nausėdos: gali būti, kad konservatoriai tik bando nukreipti dėmesį (31)

Įtampai tarp valdančiųjų konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos stiprėjant, žurnalistas...

JAV – dramatiškas COVID-19 atvejų pokytis, ekspertai perspėja: galime atsidurti daug sudėtingesnėje situacijoje (21)

COVID-19 užsikrėtimų ir hospitalizacijų skaičius visose JAV valstijose mažėja dramatiškai,...

Regimantas Dima | D+

Iš nuosavo skrandžio potyrių istorijos: Vilniaus alaus barai vėlyvajame sovietmetyje

Patyręs keliautojas kiekvieną naują miestą tyrinėti pradeda nuo miesto stoties. Kitas žingsnis...

„Vaisingumo klinikos“ tyrime finansų direktorius suimtas septynioms dienoms Prokuroras: Usonis prisipažino (388)

„Vaisingumo klinikos“ vadovai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdos įtariami slėpę pajamas ir taip...

Sunkiais nusikaltimais prieš gimnastes apkaltintas garsus JAV treneris rastas negyvas (5)

Buvęs vyriausiasis JAV gimnastikos rinktinės treneris Johnas Geddertas rastas negyvas netrukus po...