Nors anksčiau panašūs reiškiniai nebuvo užfiksuoti, šis atradimas rodo, kad uraganai kosmose gali būti įprastas dalykas, rašo „Science Alert“.
„Iki šiol buvo neaišku, ar kosminiai plazmos uraganai iš viso egzistuoja, tad to įrodymas yra neįtikėtinas“, – tvirtino Redingo universiteto Jungtinėje Karalystėje kosmoso aplinkos fizikas Mike'as Lockwoodas.
Uraganai Žemės žemutinėje atmosferos dalyje yra įprasti: stiprios besisukančios oro masės sistemos yra lydimos stipraus vėjo, lietaus ir gali per itin trumpą laiką pridaryti daug žalos.
Yra žinoma, kad panašūs uraganai vyksta Jupiteryje bei Saturne. Mokslininkai anksčiau besisukančius plazmos tornadus yra pastebėję ir Saulės atmosferoje.
Naujausi stebėjimai, kurie buvo publikuoti moksliniame žurnale „Nature Communications“ atskleidė, kad kosmose vykstantys uraganai pernelyg nesiskiria nuo savo „pusbrolių“ žemutinėje atmosferos dalyje.
Šie stebėjimai buvo atlikti 2014 metų rugpjūčio 20 dieną. Stebėjimų duomenis paviešino Shandongo universiteto Kinijoje mokslininkai. Teigiama, kad šis uraganas įvyko virš Šiaurės ašigalio ir buvo daugiau kaip 1 tūkst. kilometrų skersmens.
Uraganas buvo užfiksuotas tarp 110 ir 960 kilometrų virš Žemės paviršiaus, o į spirales susisukusi plazma buvo išvysčiusi 2,1 tūkst. metų per sekundę greitį. Uragano centras buvo ramus, kaip ir žemutinėje atmosferoje vykstančių šių gamtos reiškinių.
Pastebima, kad šio tipo uraganas į jonosferą išmetė elektronus, kurie sukūrė stulbinamą efektą – po uraganu buvo matyti milžiniška pašvaistė. Šis gamtos reiškinys tęsėsi 8 valandas.
Tačiau šio gamtos reiškinio priežastis mokslininkams buvo neaiški – Saulė tuo laikotarpiu buvo pakankamai rami, tad mokslininkams teko aiškintis, kas sukėlė šį plazmos šokį kosmose.
Tyrėjai išsiaiškino, kad tarpplanetiniai magnetiniai laukai taip pat gali sukurti kosmoso uragano metu stebėtą reiškinį, net ir kai Saulės vėjo aktyvumas yra žemas. Gali būti, kad žemas Saulės vėjų aktyvumas ir buvo priežastis, kodėl šis reiškinys įvyko virš Šiaurės ašigalio.
Tai taip pat reiškia, kad panašios audros gali pasitaikyti gana dažnai.
„Plazma ir magnetiniai laukai laukai tarp planetų egzistuoja visoje visatoje, tad tokie reiškiniai gali būti paplitę plačiai“, – kalbėjo M. Lockwoodas.
Žemei šie reiškiniai taip pat gali turėti poveikį. Žinant, kad pašvaistės gali kilti po uraganų kosmose, tai gali padėti ateityje atpažinti panašias audras.
