Tokia situacija pažįstama daugeliui vilniečių, įsikūrusių prie parkų ar skverų. Apteršti aplinkiniai šaligatviai, automobiliai, pabaidytų paukščių keliamas triukšmas ir iš medžių krentantys jų lizdai – paukščių keliamus rūpesčius vardijo kalbinti gyventojai.
„Žiemą dar galima kentėti, kai uždarome visus langus ar balkonus. Tačiau pavasarį ar vasarą vis tiek norime gryno oro įkvėpti, bet su juo į namus patenka ir iš proto vedantis varnų karkimas“, – skundėsi netoli Užsienio reikalų ministerijos gyvenantis Gintaras Gruodis.
Šiurpūs vaizdai, kai saulę uždengia parskrendantis būrys varnų, nerimauti priverčia prietaringus vilniečius. „Jei su drauge namo grįžtame vakare, kai varnos jau parlėkusios iš šiukšlyno, rūpinuosi kuo greičiau praeiti pro medžius, kad jos nespėtų apdergti drabužių. Mano gana jautri draugė, kas kartą išgirdusi varnos karkimą, susijaudina ir sako, kad tai – negandas pranašaujantis ženklas“, – šypsojosi Užupio gyventoja Rita Jankauskaitė.
Į miestą grįžta nakvoti
Dieną miestas nuo varnų ilsisi – jos išskrenda „dirbti“ į prie Vilniaus esančius sąvartynus, juose randa pakankamai maisto. Tačiau nakvoti ten jiems nesaugu.
„Mieste paukščių niekas nešaudo, aplinka ramesnė, jie priprato prie žmogaus ir atskrenda čia saugiai praleisti naktį“, – varninių paukščių migravimo priežastis aiškino Lietuvos ornitologų draugijos projektų vadovas Petras Kurlavičius.
„Varnų šeimos paukščiai nakvynei renkasi aukštus medžius, kurių plačios lajos, daugiausia tai – seni medžiai. Miškuose tokių vietų nelabai yra, be to, ten jų tyko plėšrūnai, natūralu, kad paukščiai grįžta į miestą. O kur skristi ieškoti maisto, jie sužino vieni iš kitų: vyresni paukščiai moko jaunesnius, seka kito būrio paukščius. Sparnuočiai mokosi taip pat kaip ir žmonės“, – apie paukščių maršrutus kalbėjo jis.
„Labiausiai į akis varniniai paukščiai krenta šaltą, snieguotą žiemą. Tada mieste susidaro šioks toks mikroklimatas – keletu laipsnių šilčiau, todėl jie ir lieka prie gatvių, skveruose, parkuose nakvoti“, – antrino jam gamtininkas, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. Prieš dvidešimt metų buvo atliktas tyrimas ir Vilniuje suskaičiuota apie 180 tūkst. varninių šeimos paukščių. Dabar, gamtininko nuomone, šis skaičius būtų kur kas mažesnis.
Skatina žmonių apsileidimas
„Nemanau, kad varnų skaičius dabar yra grėsmingas ar didėtų. Tiesiog jie yra stambūs, didesni, todėl labiau pastebimi. Kita vertus, varninių šeimos paukščiai mieste dažniausiai yra rodiklis, kad nesama žmonių buitinės kultūros. Juk kuo daugiau maisto jie randa, tuo ištikimesni tai aplinkai tampa“, – aiškino S.Paltanavičius.
„Susidaro įspūdis, lyg Vilniaus centre būtų sąvartynai, kai pamatai, kokiais būriais mieste skraido varnos. Jos nepuošia sostinės – juk tai ne kokie miesto paukščiai, kaip balandžiai ar žuvėdros. Kiekvienas gyvūnas turi rasti savo vietą. Manau, tai miesto valdžios apsileidimas, nes nei viename Europos mieste neteko to matyti“, – piktinosi šalia Lukiškių aikštės gyvenantis Seimo narys Petras Auštrevičius.
Savivaldybės nurodymu, tose vietose, kur įsikūrusios varninių kolonijos, prieš paukščiams padedant kiaušinius yra išardomi jų lizdai, kad bent tiek būtų sutrukdyta veistis. Tačiau ši priemonė nelabai veiksminga, nes lizdus sparnuočiai tiesiog susisuka iš naujo.
Varnos krausis lagaminus?
Vasarą dauguma varninių paukščių Vilnių palieka. „Didžioji dalis varnų patraukia į kitus kraštus, kuosos taip pat pasiskirsto, tik likę perėti kovai ir yra tie paukščiai, dėl kurių karkimo žmonės dažniausiai skundžiasi“, – aiškino S.Paltanavičius. Tačiau vis garsiau kalbama, kad reikia ieškoti būdų šiuos paukščius iškraustyti už miesto ribų.
„Nereikia jų žudyti, bet aplinkui pilna miškelių, kuriuose jie galėtų gyventi. Reikia pažvelgti į padėtį kūrybingiau ir pasisemti patirties iš kitų miestų, kurie šią problemą jau yra išsprendę“, – kalbėjo P.Auštrevičius. Tokiai iniciatyvai neprieštarautų ir gamtininkai, jei tik viskas būtų daroma civilizuotai.
„Varninius paukščius galima išguiti iš dabartinių jų įsikūrimo vietų, tačiau tai reikia padaryti išradingai, nes paukščiai yra gudrūs ir greitai pripranta. Jei ateisime ir tik papliauškėsime delnais, poveikis bus labai trumpas. Priemonės galėtų būti gąsdinimas, pavojaus balsų transliavimas, tam tikros pirotechnikos priemonės, tik, žinoma, jokiu būdu ne šaudymas. Juk dabar XXI a., ir pasaulis turi ieškoti civilizuotų būdų“, – apie varninių paukščių iškraustymą svarstė P.Kurlavičius.
Gamtininkas S.Paltanavičius miestiečius erzinančius paukščius siūlo perkelti į kitas vietas. „Mokslininkai tai vadina populiacijų valdymu. Paukščių nereikia skriausti, tiesiog perkelti į miesto pakraštį ir neleisti joms kurti kolonijų mieste: išardyti sukamus lizdus, kažkaip baidyti. Toks perkėlimas būtų neskausmingas abiems pusėms“, – tikino S.Paltanavičius.
Varnos nemėgsta Katedros
Katedros aikštė, kad nebūtų teršiama paukščių, dar nuo sovietmečio saugoma aparatu, kuris kas kelias minutes skleidžia pagauto paukštelio klyksmo garsą, atbaidantį kitus paukščius.
„Naudodamiesi šiuo paprastu prietaisu jokių problemų dėl paukščių neturime. Garsas girdimas visoje aikštėje, bet svarbiausia, kad paukščiai niekada netupi ant Arkikatedros skulptūrų“, –džiaugėsi Vilniaus arkikatedros administratorius Ričardas Doveika.
Varnos svetur
Dėl varnų rūpesčių turi visi miestai. Dažniausiai juos išspręsti bandoma gąsdinant paukščius. Kanadoje iš miestų varniniai paukščiai vejami specialiais lazeriais, pirotechnikos priemonėmis. Modernias technikos priemones bando taikyti Japonija, tačiau kai varnos vėl grįžta, vietos gyventojai labiau pasitiki senoviniu būdu ir baido jas grodami būgnais. Londone varnų nedaug, tačiau jos itin agresyvios.
Būta net tokių atvejų, kai jos užpuolė žmones ir sužeidė taip, kad prireikė medikų pagalbos. Tačiau taikant įvairius gąsdinimo būdus beveik visos varnos Didžiojoje Britanijoje jau iškraustytos už miesto ribų.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Stadiono statybos kvepia intrigomis
A.Zuokui reikia vienumos
Kremlius atnaujino raganų medžioklę
