Neseniai iš Hjustone (JAV) vykusios konferencijos tarpdiscipliniškumo tema grįžęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos mokslo instituto direktorius, Fundamentinių mokslų fakulteto Medžiagų atsparumo ir teorinės mechanikos katedros profesorius Rimantas Kačianauskas įsitikinęs, jog be skirtingų mokslo sričių bendradarbiavimo pasiekti reikšmingų rezultatų nepavyktų. Kitaip tariant, šiais laikais jau galima perfrazuoti seną patarlę „Vienas lauke – ne karys“ į šio straipsnio antraštę.
© Shutterstock nuotr.

Būtent todėl ir naujausiame savo projekte, kuriame bando atrasti būdą akustiniu būdu aplinką išvalyti nuo nanodalelių, R. Kačianauskas taip pat bendradarbiauja su kolegomis iš skirtingų disciplinų. Tiesa, tarpdiscipliniškumo profesorius pasigenda ne tik šiuolaikiniame moksle, bet ir švietimo sistemoje ar net formuojant pasaulio įvaizdį šeimoje.

Tarpdisciplininiai projektai gimdo medicinos stebuklus

Rimantas Kačianauskas
Rimantas Kačianauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Hjustone vykusią konferenciją „Siurbliai ir vamzdžiai“ (angl. Pumps and Pipes), pasak R. Kačianausko, galima pavadinti unikalia, nes jos pagrindinė idėja – skatinti žinių mainus tarp skirtingų specialybių ekspertų, jų bendrą darbą globalioms žmonijos problemoms spręsti. Simpoziume dalyvavo inžinieriai, fizikai, medikai, biotechnologai, atstovaujantys kosminių tyrimų centrui, naftos pramonės atstovai, biomedicininių tyrimų centrai, universitetai. Tiesa, tik nepatyrusiam žmogui gali pasirodyti, kad neįmanoma kai kurių šios srities metodų bei teorijų pritaikyti ir medicinoje. VGTU profesorius tikina, jog nieko stebėtino čia nėra. Juk matematinių modelių lygmenyje galime nesunkiai įžvelgti daug panašumų tarp naftos tekėjimo vamzdynuose ir kraujo tekėjimo.

„Hjustone man teko garbė pristatyti VGTU Mechanikos mokslo instituto ir partnerių iš Vokietijos ir Lenkijos darbus dalelių modeliavimo tema. Taip pat parsivežėme žinių apie dabar vyraujančias tendencijas. Viena jų – peržiūrėti visas biologines sistemas mechanikos požiūriu. VGTU tokios veiklos užuomazgos jau yra, Mechanikos mokslo instituto ir biomechanikos katedra pritraukia pavienius kitų specialybių entuziastus, ypač informatikos specialistus, tokiam bendradarbiavimui su medicinos autoritetais“, – pasakojo R. Kačianauskas.

Profesorių kongrese sužavėjo inžinierių ir medikų bendradarbiavimas. „Pasaulinio lygio chirurgas tiesioginėje dalyviams demonstruotoje operacijoje operavo žmogaus širdį. Jis demonstravo pačią širdį, ką jis daro kaip chirurgas, o šalia buvo kuriamas vaizdas, kaip tas širdies audinys modeliuojamas mechaniškai. Stebėtinas mechanikos žinių panaudojimas. Mes irgi siekiame bendradarbiauti su medikais, kad galėtume subrandinti bendrus projektus. Tikimės, jog mechanikai gali būti naudingi sprendžiant kai kurias medikų problemas. Viena jų – grynai mechaninė – kaulų stiprumas. Taip pat norime gydytojams padėti sumodeliuoti vieną iš širdies vožtuvo sudėtinių dalių – biologinį tinklelį, kuris kaip statybinė konstrukcija palaikytų vožtuvo darbą. Reikia medikų žinių ir patirties, kad mes, inžinieriai, galėtume kažką nuveikti. Kaip ir dauguma medikų iki šiol nepagalvojo, kad kai kurios inžinierių žinios jiems labai praverstų“, – tarpdiscipliniškumo naudą atskleidė VGTU mokslininkas.

Aplinką nuo pavojingų nanodalelių ketina švarinti garso bangomis

Įkvėpti sėkmingų pasaulinių tarpdisciplininio bendradarbiavimo pavyzdžių VGTU mokslininkai ėmėsi projekto, kuriuo, kaip sako pats R. Kačianauskas, atvėrė naujus mokslo horizontus.

„Vykdome Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslininkų grupių projektą „Akustinio poveikio aerozolio dalelių sistemoje modeliavimas diskrečiųjų elementų metodu“. Mūsų komandą sudaro skirtingų mokslo sričių atstovai: Mechanikos mokslo instituto darbuotojai dr. Algirdas Maknickas (fizikas), dr. Darius Markauskas ir aš (inžinieriai-statybininkai), kurie užsiimame skaičiavimais, bei Mechanikos inžinerijos katedros darbuotoja dr. Ina Tetsman, kuri atlieka eksperimentinius tyrimus“, – pasakojo R. Kačianauskas.

Mokslininkų projektas susijęs su akustika bei aplinkosaugos problemomis. „Dabar visi kalba apie nanodaleles. Yra daug teigiamų jų aspektų, tačiau mažai kas užsimena apie neigiamą poveikį. Nanodalelė – mikroskopinė, nanometrais matuojama medžiagos dalelė, kuri atsiranda kaip šalutinis produktas įvairiose pramonės srityse. Ji gali pereiti kiaurai per audinį, žmogų, padaryti didelę žalą visai gamtai. Tradicinės valymo priemonės, filtrai gali pagauti tik tam tikro dydžio daleles. Mažėjant dalelėms, jų valymo aktyvumas sumažėja. Mūsų idėja – tradicines valymo priemones pakeisti akustinėmis bangomis“, – pasakojo mokslininkas.

Veikiant garso bangai, mažos dalelės suartėja viena su kita, gali sulipti ir taip sudaryti jau didesnę dalelę, kurią gali pagauti ir tradicinės priemonės. Norint perprasti šiuos procesus reikia gerai išmanyti skirtingas disciplinas – akustiką, skysčių ir dujų mechaniką, fiziką ir pan.

„Mūsų uždavinys – parodyti, kokie mechanizmai gali tas mikrodaleles suartinti. Procesas yra labai įdomus, bet skaičiavimas nepaprastai sudėtingas. Tai mūsų projekto esmė. Kol kas tebuvo tyrinėtas galimas dviejų dalelių suartėjimas veikiant garso bangai, tačiau dabar, kai egzistuoja moderni aparatūra, mes jau galime atlikti skaičiavimus su dideliais dalelių kiekiais. Tiesą pasakius, mes įsivaizdavome, kad pulsime, pasieksime labai daug, bet tai, ką mes padarėme, pasirodo, yra tik pradžia. Dabar iškilo naujų uždavinių, kuriuos išspręsti tikriausiai reikėtų viso gyvenimo. Apie tai su projekto dalyviais parašėme mokslinį straipsnį. Recenzentas teigė, jog jau 10 metų nematė panašaus straipsnio. Galiu savo komanda pasididžiuoti. Vadinasi, VGTU mokslininkai eina teisingu keliu“, – šypsojosi profesorius.

Švietimo sistema kratosi tarpdiscipliniškumo

R. Kačianauskas įsitikinęs, kad įvairių sričių mokslininkai galėtų pasiekti daug daugiau, jeigu rastų teisingus sąlyčio taškus su kitų disciplinų atstovais.

„Kas jiems trukdo bendradarbiauti? Mokslininkai turi tam subręsti. Tam įtakos turi ir švietimo filosofija. Pavyzdžiui, ar verta ruošti fizikus ir medikus atskirai? Galbūt galima pradžioje įdiegti bendrą supratimą ir tik paskui juos išskirstyti? Kodėl mokome konkretaus dalyko ir tik po to galvojame, kaip į jį integruoti kitas žinias? Jeigu švietimo sistema sugebėtų paruošti žmones, gebančius dirbti tarpdisciplininėje erdvėje, tai būtų fantastika. Bet kol kas tokie dalykai nevyksta, net mokykloje bandoma vaikus išskaidyti į fizikus ir į humanitarus. Dabar vis sklandanti idėja, kad humanitarams nereikia matematikos, yra nepaprastai klaidinga ir stabdo mūsų visuomenės pažangą“, – mano VGTU profesorius.

Maža to, R. Kačianauskas įsitikinęs, jog auklėjimas mąstyti tarpdiscipliniškai prasideda net ne mokykloje, o šeimoje.

„Kartais tėvai nuo pat vaikystės nuteikia vaikus, jog jie bus menininkai, medikai, teisininkai ar vadybininkai, todėl matematinių, fizikos ar kitokių žinių poreikis tiesiogiai nesiejamas su būsimąja profesija. Tokia vienpusė vaikų orientacija – pati didžiausia mūsų švietimo sistemos yda. Tuomet vaikas ruošiamas specialybei be turinio, joje vadovaujamasi tiesomis, atitrūkusiomis nuo gyvenimo. Jeigu garbūs socialinių mokslų profesoriai leidžia sau pasakyti, kad matematikos nereikia, užtenka tik keturių klasių lygio, tada mes ir turime keturių klasių lygio visuomenę. Netikiu, kad visi žmonės gali būti idealūs, bet vis tiek visuomenę reikia šviesti, kad bent jau didesnioji dalis būtų išmananti. Galbūt ne visiems iš tiesų duoti protiniai sugebėjimai, bet juos reikia lavinti. Lavinimo ribos egzistuoja, bet vaikystė yra tas amžius, kai galima daugiausiai pasiekti. Be matematikos žinių visuomenė ir tauta pasmerkta būti nepilnaverte pasaulio bendrijos dalimi“, – mano R. Kačianauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

„Virusų amžius”: virusai – ne vien tik blogybių ir negandų pranašai (2)

Ar žinojote, jog virusų mūsų planetoje yra daug daugiau nei visų kitų gyvybės formų kartu...

Šiurpus mokslininkų atradimas: žmogus spėja suprasti, kad jis mirė (205)

JAV ligoninės mokslininkai tikina išsiaiškinę, kad žmogaus sąmonės darbas tęsiasi net ir po...

JAV astronautai išėjo į atvirą kosmosą pakeisti TKS robotizuotos rankos kameros (14)

NASA astronautai išėjo į atvirą kosmosą penktadienį toliau tvarkyti Tarptautinės kosminės...

L. da Vinci menas pilnas paslapčių: ar matote, kas yra ne taip šiame paveiksle? (37)

„Salvator Mundi“ („Pasaulio gelbėtojas“) – Leonardo da Vinci tapytas Kristaus portretas....

Kiek metų dar tarnaus Černobylio atominės gaubtas? (23)

Prieš daugiau nei 30 metų įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija tapo viena iš...

Top naujienos

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (4)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Orlaivio kapitonas: skrydžio metu sudėtingiausi du dalykai (77)

Nestandartinės situacijos dėl oro ar techninių nesklandumų skrydžio metu pilotui nekelia baimės,...

Lietuvoje buriasi nauja grupuotė: mato kyšančias Kremliaus ausis (1293)

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose...

Poros, kurių galėjo ir nebūti: dabar darnūs santykiai kadaise buvo subyrėję (1)

Daug kas mano, kad visos garsenybių poros išgyveno romanus tarsi iš pasakos. Tačiau daugelis jų...

R. Valatka. Partinė, valstybinė ir emigrantų šizofrenija darkosi laisvai (263)

Socialdemokratai turi naują baltą pūkuotą partijos Pirmininką. Bet nebeturi frakcijos Seime....

Kodėl mokslininkai taip ilgai nesuprato, iš kur atsiranda vaikai? (82)

Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės,...

V. Jurgutis: visi savanoriškai apsidalinome atleidimo lapeliais (20)

Liberalų sąjūdį ir toliau krečia krizė. Prieš dvi dienas iš partijos pirmininko pareigų...

5 daiktai, į kuriuos turėtų investuoti kiekviena vyresnė nei 40 metų moteris (59)

Sulaukusi tokio amžiaus, kiekviena moteris jau turi savo stilių ir gali tiksliai pasakyti, kas jai...

Unikalų namą Rusnėje nugriovė tam, kad sukūrentų. Bažnyčios plytas siūlyta parduoti (138)

Rusnėje neseniai buvo nugriautas Darbo partijos nario, Šilutės verslininko Sauliaus...

10 šiurpiausių Anglijos pilių, kuriose vaidenasi (19)

Bolsoverio pilis Derbišyre, kurioje, kalbama, pasirodo vaiduoklis berniukas ir slapčia ima...