Kaip DELFI sakė vienas iš palydovo konstruktorių, KTU studentas Algis Karpavičius, šio gedimo negalima vadinti nesėkme – visgi palydovas įvykdė visus užsibrėžtus tikslus, pasiektas planas „maksimum“, o pagal išankstinius modelius jis bet kokiu atveju nusileistų į tankesnius atmosferos sluoksnius ir sudegtų.
„[Gandai apie gedimus] iš dalies tiesa. Sugedo vienas iš šešių modulių. Palydovas vis dar atsako į visas mūsų komandas ir gali atsiųsti visus mūsų paprašomus duomenis. Duomenų neduoda tik tas vienas modulis. Nemanau, kad galima teigti, jog sugedo visas palydovas – tai yra techninės problemos, kurių pasitaiko ir tokiems įrenginiams, kaip Tarptautinė kosminė stotis“, - sakė konstruktorius.
„Kitas dalykas – palydovas artėja prie Žemės, galbūt didėja trintis, nors to iš tiesų pasakyti negalime, tačiau pagal mūsų modelius jis jau pamažu turėtų pradėti kristi ir netrukus sudegti. Planuojame, kad maždaug po dviejų savaičių jis turėtų tapti dulkėmis. Buvo tikėtasi, kad misijos pabaigoje kažkurie moduliai galbūt neveiks, nes sąlygos tapo atšiauresnės. Natūralu, kad prieš susinaikinant kažkas gali išeiti iš rikiuotės“, - teigė A.Karpavičius.
„Manau, pasiektas mūsų misijos „maksimum“ planas – palydovas išleistas vasario 28 dieną, su juo iškart sėkmingai susisiekėme ir pradėjome siųstis visus duomenis, atlikome visus planuotus duomenis, o kovo 11 dieną buvo ištransliuoti tie trys lietuviški žodžiai iš kosmoso. Tuo planiniai darbai ir baigėsi. Po to palydovas atliko stebėjimo bandymus ir kaupė telemetrinius duomenis – temperatūros, sukimosi, baterijų įtampos. Šie duomenys bus apdorojami ir daromos išvados ateities bandymams.“
Kartu su „LitSat-1“ palydovu, kurtu bendromis KTU ir Lietuvos kosmoso asociacijos pastangomis, iš TKS vasario 28 savarankiškam skrydžiui išleistas ir „LituanicaSAT-1“ palydovas, kuriamas Vilniaus universiteto ir VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai sprendimai“ jėgomis.
„LituanicaSAT-1“ „sukasi kaip bitutė“
„LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas DELFI sakė, kad jų palydovas vis dar „sukasi kaip bitutė“ ir jam numatytas užduotis įvykdė netgi ne 100, o 101 procentų.
„Iš mūsų pusės buvo šiokių tokių problemų su energetika. Gal netgi ne problemų, o iššūkių – perkonfigūravome palydovo aparatūrą, kad jis labiau energiją taupytų. Bet drąsiai ir užtikrintai galiu patvirtinti, kad jis iki šios dienos veikia kaip bitutė. Štai šiandien ryte atsisiuntėme ketvirtą jo darytą nuotrauką. Buvo kažkokių energetinių apribojimų – apie juos informavome ir radijo mėgėjus, ir skelbėme savo „Facebook“ paskyroje. Elektrą turime taupyti. Todėl dabar jis didžiąją laiko dalį būna tokiame miego režime ir būna įjungiamas tada, kai skrenda virš Lietuvos. Mes jį įjungiame, padarome užduotis ir vėl išjungiame“, - sakė V. Buzas.
„Mūsų misijos tikslai įgyvendinti 100 procentų. Retransliatorius veikia. Buvome kartą jį palikę visai parai, tai buvo nuskridęs iki Šiaurės Amerikos, Brazilijos, Tailando. Prezidentės žodžiai ištransliuojami vidutiniškai 20 kartų per savaitę. Mes dabar padarėme absoliučiai visas planuotas užduotis“, sakė V. Buzas, pridūręs apie vieną staigmeną – netikėtą įvertinimą, kuris pradinių planų įvykdymą padidino net iki 101 procento, tačiau misijos vadovas kol kas nori šią staigmeną išlaikyti paslaptyje.
„LituanicaSAT-1“ atmosferoje sudegs maždaug po vieno ar pusantro mėnesio.
