Tai, kad atskilęs milžiniškas, 4 Londonų dydžio, ledkalnis juda jūros link, pastebėta satelitu, skelbia independent.co.uk.

Šis ledkalnis atskilo nuo ledyno Larsen C, tačiau kas nutiks su ledkalniu nebuvo aišku. Atskilę ledkalniai gali likti savo vietose dešimtmečiais, tai lemia jūros srovės ir jūros dugno topografija.

Tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad milžiniškas ledo gabalas pajudėjo.

Ledkalnio plotas – apie 5,8 kv. km ploto ir sveria trilijoną tonų, tad jis yra vienas didžiausių kada nors užfiksuotų ledkalnių, visgi rekordas priklauso 2000-aisais nuo Ross Ice ledyno atskilusiam ledkalniui.

Nyderlandų Delfto technologijos universiteto profesorius Stefas Lhermitte'as socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalino keliomis nuotraukomis, kurios rodo, kiek jis pajudėjo per kelias dienas: nuo trečiadienio iki šeštadienio.

Baiminamasi, kad ledkalnis gali suskilti į mažesnius ir patekti į jūrinius kelius, o jei jie bus per maži pastebėti satelitu, laivams jie kels didelį pavojų.

Mokslininkai laikosi skirtingų nuomonių, kas lėmė tokį ledkalnio atskilimą.

Naujosios Zelandijos Nacionalinio Vandens ir atmosferos tyrimų instituto jūrų fizikė Natalie Robinson sakė, kad tai yra „normalus, net jei ir labai didelis, atsiskyrimo“ reiškinys, kuris skiriasi nuo netoliese buvusių ledkalnių griūties.

Tačiau Naujosios Zelandijos Viktorijos universiteto Velingtone Antakrinių tyrimų centro profesorė Nancy Bertler sakė, kad šį „daugelio ledkalnių“ skilimo procesą lėmė globalinis atšilimas ir skylė ozono sluoksnyje, nors anksčiau šiame regione ledkalniai egzistavo „10 tūkst. metų ar ilgiau“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)