Pragaro šulinys yra Jemeno Al Mazo gubernijoje, pietinėje Arabijos pusiasalio dalyje. Anot Omano speleologų komandos narių, įgriuvos gylis siekia 112 metrų. Iki šiol Pragaro šulinys praktiškai nebuvo profesionaliai tyrinėtas. Speleologai dugne rado įvairių gyvačių, varlių, paukščių ir net urvinių perlų.
Kai kuriose urvo dalyse aptikta ir nedidelių krioklių. Daugelį metų vietos gyventojai apie paslaptingąją įgriuvą pasakoja įvairiausias istorijas.
„Aistra mus paskatino padaryti tai. Mes jautėme, kad tai bus kažkas tokio, naujas stebuklas ir dalis Jemeno istorijos“, – teigė Mahammed al-Kindi, geologijos profesorius iš Vokietijos technologijų universiteto Omane.
Iki šiol Pragaro šulinys praktiškai nebuvo profesionaliai tyrinėtas. Speleologai dugne rado įvairių gyvačių, varlių, paukščių ir net urvinių perlų, tačiau nei vartų į pragarą, nei dvasių (ar džinų) jame nesutiko.
Vietiniai mitai
Tikslaus šio urvo amžiaus mokslas dar nežino, tačiau manoma, kad jam – ne vienas milijonas metų.
Todėl per laiką susiformavo galybė mitų, kuriais bandyta paaiškinti šio urvo atsiradimą. Dauguma mitų susiję su džinais, dvasiomis, kurios čia susijusios su blogiu ar nesėkme. Kitas paplitęs mitas, jog prisiartinus arčiau, ši skylė gali įsiurbti žmones.
Dar kiti mano, kad įgriuva – tai superugnikalnis, kuris išsiveržęs galėtų sunaikinti Žemę. Tačiau šių pramanų iki šiol mokslas nepatvirtino.
Vartais į pragarą ši vieta praminta ir dėl to, kas kažkas neva užuodęs iš sklylė sklindanti bjaurų dvoką.
Tačiau viena aišku, kad šis urvas yra pakankamai tipiška smegduobė, dar vadinama karstine įgriuva. Ji atsiranda po žeme dėl įvairių geologinių priežasčių susidarius ertmėms ir kai žemės paviršius nebeišsilaiko ir įgriūva. Pavyzdžiui, taip nutinka, kai dolomitą ar smiltainį po žeme paplauna tekantis požeminis vanduo. Deja, bet tokių įgriuvų susidarymą nuspėti yra labai sudėtinga.
Ką rado įgriuvoje?
Mokslininkų komanda, nusileidusi į smegduobę, joje aptiko susiformavusius stalagmitus. Kai kurie iš jų buvo net 9 metrų aukščio. Taip pat ir vadinamus iš kalcio karbonato susiformavusius itin retus urvinius perlus, kurie kaip ir stalaktitai bei stalagmitai, suoksnis po sluoksnio susidaro per ilgus metus lašant požeminiam, mineralų turinčiam, vandeniui.
Įgriuvoje susiformavusiuose urvuose mokslininkai taip pat aptiko gyvačių, varlių, vabalų. Taip pat ir kritusių gyvūnų – daugiausia tai įskridę ir ištrūkti nebegalėję paukščiai.
Mokslininkai taip pat paėmė vandens, uolienų, mineralų ir kitų pavyzdžių, kurie padės išsiaiškinti, kaip ir kada susiformavo ši įgriuva.
