Tokios trukmės yra tiesiog neįsivaizduojamai mažos. Pavyzdžiui, jeigu pavyktų taip sulėtinti laiką, kad atosekundė būtų lygi vienai sekundei, tuomet mūsų įprastinė sekundė tęstusi net 30 milijardų metų! Tai yra, dvigubai daugiau, negu egzistuoja Visata. Ir mokslininkai jau žino, kaip išmatuoti tokias neįtikėtinai trumpas laiko trukmes. Arba pasverti virusus bei molekules, kurių svoris tesiekia keletą atogramų. 2004 metais Kornelio universiteto mokslininkai, sukūrę unikalią įrangą, sugebėjo pasverti vos 6 atogramų molekulių sankaupą.
Vieni pirmųjų 250 atosekundžių trukmės lazerio impulsus prieš dešimtmetį sugeneravo Miuncheno universiteto ir Makso Planko instituto mokslininkai. Per tokį trumpą laikotarpį šviesa nespėja netgi perskrosti bakterijos. Naudodami tokius impulsus, mokslininkai galėtų stebėti, kaip juda elektronai, peršokdami iš vieno energetinio lygmens į kitą. Jie tokį šuolį atlieka per 100 atosekundžių. Kita vertus, tai leistų chemikams pamatyti, kaip sudėtingose molekulėse formuojasi arba nutrūksta cheminės jungtys. Ši informacija būtina, siekiant sukurti dar efektyvesnius ir mažesnius elektroninius prietaisus – galbūt netgi molekulių dydžio. Viena iš svajonių – sukurti mikroskopą, galintį fiksuoti molekules sudarančių atomų 3D vaizdus.
Vienas iš pagrindinių būdų gauti tokius impulsus - panaudoti vadinamą optinių čirpuotų impulsų parametrinį stiprinimą kelių femtosekundžių (10 -15) trukmės galingiems impulsams suformuoti. Juos fokusuojant į inertines dujas, žadinami atosekundiniai Rentgeno diapazono impulsai.
Įdomu, kad būtent ši unikali technologija yra Vilniaus lazerių fizikų „arkliukas“. Ji buvo pasiūlyta Vilniaus universiteto mokslininkų prieš porą dešimtmečių ir šiuo metų vis daugiau pasaulio lazerinių tyrimų centrų kuria atosekundinių impulsų šaltinius, pasinaudodami šia idėja.
Pastaruoju metu vis daugiau išgirstame apie Lietuvos mokslo institucijų ir lazerių gamybos įmonių sėkmę vystant ir diegiant šią technologiją. Bendromis Vilniaus universiteto, bendrovių „Ekspla“ ir „Šviesos konversija“ fizikų ir inžinierių jėgomis buvo sukurti svarbiausi veikiantys elementai ir sistemos, tarptautinės prieigos lazerinis kompleksas NAGLIS montuojamas VU Lazerinių tyrimų centre, gaunami užsakymai iš turtingiausių Europos ir pasaulio laboratorijų.
Taigi, lazerių galimybės nuolat auga, šie instrumentai padeda atskleisti neįtikėtinas mus supančio pasaulio ir gyvosios gamtos paslaptis. Būtent apie tokias naujausias tendencijas šioje srityje, lazerių kūrimo perspektyvas buvo kalbama tradicinėje, jau dešimtoje lazerinės fizikos konferencijoje, rugsėjo pradžioje vykusioje prie Bebrusų ežero. Joje kasmet dalyvauja ir užsienyje dirbantys lietuviai mokslininkai. Šiemet dr. Andrius Marcinkevičius iš koncerno IMRA (JAV) papasakojo apie skaidulinius ultratrumpųjų impulsų lazerius akcentuodamas jų privalumus ir trūkumus, dr. Martynas Beresna iš Southamptono universiteto (Didž. Britanija) - apie optinių komponentų „spausdinimą“ femtosekundinio lazerio impulsais, dr. Marius Kaučikas iš Imperatoriškojo Londono koledžo pristatė savo naujausius šviesai jautrių baltymų tyrimus femtosekundinės viduriniojo infraraudonojo diapazono spindulių spektroskopijos metodais. Švedijos karališkojo technologijų instituto tyrėjas dr. Andrius Žukauskas pasidalijo naujienomis apie periodiškai polintų netiesinių kristalų, skirtų naujosios kartos lazerių elementams gaminti, kūrimo įdomybes.
Gali būti, kad greitai išgirsime apie ypatingai ambicingą atosekundinių lazerių kūrimo projektą, kuriame dalyvaus ir Lietuvos lazerių kūrėjai. Tokie, kaip „Ekspla“, jau 22 metus savarankiškai kurianti ir gaminanti lazerines sistemas ir susijusią įrangą. Su „Eksplos“ lazeriais dirba mokslininkai žymiausiuose visų žemynų universitetuose, Hitachi ir Mitsubishi, IBM, NASA, JAV karinio laivyno ir oro pajėgų tyrimų centruose, CERN‘e, Rezerfordo laboratorijoje.
Kaip gimsta naujausios kartos lazeriai ir ką jie sugeba, sužinosite, Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu apsilankę ekskursijoje kompanijoje „Ekspla“ .
