Ištyrę DNR sekas, paimtas iš nuosėdų mėginių iš viso pasaulio, mokslininkai nustebo nustatę, kad beveik du trečdaliai jų buvo nauji mokslui, atstovaujantys ištisoms šeimoms iki šiol neaprašytų gyvybės formų, teigiama vasario 4 dieną žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime.
„Tai išryškina didžiulę žinių apie vandenyną spragą, – teigė Tristanas Cordier, tyrimo autorius ir NORCE, nepriklausomo Norvegijos mokslinių tyrimų instituto, vyresnysis mokslininkas. – Mes visiškai nieko nežinome, ką šie organizmai daro, ir jų vaidmuo anglies dioksido kaupime, anglies cikle ir biocheminiuose cikluose yra didžiąja dalimi nežinomas.“
Mokslininkai nustatė, kad jūros dugno nuosėdose esančių mažulyčių jūros gyvų organizmų biologinė įvairovė yra bent tris kartus didesnė nei aukščiau esančiame vandenyne.
„Mano nuomone, šis atradimas yra labai svarbus, – sakė jūros gelmių tyrinėtojas Craigas Smithas, vienas iš pranešimų autorių ir Havajų universiteto profesorius emeritas. – Jūros dugno nuosėdų bioįvairovė veikia ekosistemos funkcijas, struktūrą ir vystymąsi.“
Pasak T. Cordier, ne mažiau novatoriškas šio tyrimo aspektas yra planktono, nusėdančio į vandenyno dugną ir nuosėdose sekvestruojančio anglies dioksidą, įvairovės atradimas. Šis „biologinis anglies dioksido siurblys“ reguliuoja pasaulinį klimatą, perkeldamas anglies dioksidą iš atmosferos į jūros dugną, kur jis gali tūnoti milijonus metų. Mokslininkų vertinimu, vandenynas sugeria apie 48 proc. anglies dioksido, susidarančio deginant iškastinį kurą.
„Remdamiesi šiais duomenimis, galime suprasti, kuris planktonas prisideda prie šio proceso daugiausia“, – sakė T. Cordier.
Pavyzdžiui, kai mokslininkai ištyrė vandenyno dugno nuosėdose aptiktas DNR sekas, jie aptiko organizmus, įskaitant ir mokslui iki šiol nežinomus, kurie, kaip buvo manyta, neatlieka jokio vaidmens anglies dioksido sekvetracijos procese. Tyrimo išvados „išryškina anksčiau nepakankamai įvertintus taksonus, kurie gali būti lemiama biologinio anglies dvideginio siurblio varomąja jėga“, teigiama straipsnyje. Jame priduriama, kad giluminės vandenyno nuosėdos „yra labai turtinga ir unikali sritis, turinti glaudų ryšį su viršuje esančiomis vandens masėmis.“
Mokslininkai šią išvadą priėjo, sukūrę DNR sekų duomenų bazę iš 418 giluminių vandenyno nuosėdų mėginių, surinktų 2010-2016 metų laikotarpiu. Tada jie sulygino tas sekas su DNR, paimta iš skirtingų vandenyno gelmių. Tai leido mokslininkams nustatyti, kurie organizmai gyvena jūros dugno nuosėdose ir kurie ten atsidūrė nusėdę iš viršutinių vandenyno sluoksnių.
Geomikrobiologė Nagissa Mahmoudi, Monrealyje veikiančio Makgilio universiteto docentė, nedalyvavusi minėtame tyrime, teigė, kad tokie metodai galėtų būti taikomi, norint nustatyti senovines DNR sekas gilesnėse nuosėdose, – tai suteiktų mokslininkams įžvalgų apie praeities klimato kaitą ir jos poveikį biologiniam „anglies dioksido siurbliui“.
„Tai tik aiškiai parodo, kiek mažai žinome apie giliųjų vandenų nuosėdas, – teigė ji pažymėdama, kad naujai atrasta mikrobinė gyvybė gali turėti nežinomą farmacinę vertę. – Ir kadangi mes neturime apie tai pakankamų žinių, turėtume labiau stengtis išsaugoti šias vietoves.“
Žinia apie šiuos atradimus nuskambėjo tuo metu, kai bandymai iš jūros dugno išgauti vertingų mineralų, naudojamų elektromobilių akumuliatoriams gaminti, vis labiau įsibėgėja.
Tarptautinė jūrų dugno institucija, su Jungtinėmis Tautomis (JT) susijusi organizacija, prižiūrinti gelminę kasybą, rengia taisykles, pagal kurias per trejus metus būtų galima pradėti eksploatuoti vandenyno dugną.
Pirmoji teritorija, kurioje gali būti kasama, yra Klariono-Klipertono zona (CCZ), didžiulis Ramiojo vandenyno ruožas tarp Havajų ir Meksikos. Šiame regione yra milijardai polimetalinių mazgų – bulvės dydžio uolienų, kuriuose gausu kobalto, nikelio ir kitų akumuliatorių gamyboje naudojamų metalų, kuriuos nuo jūros dugno išsiurbtų milžiniški robotai.
„Nemaža dalis mūsų surinktų nuosėdų mėginių yra iš rytinės Klariono-Klipertono zonos dalies, – teigė jūrų mokslininkas Andrew Gooday, vienas iš straipsnio autorių ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Nacionalinio okeanografijos centro garbės narys. – Problema, susijusi su jūros gelmėmis apskritai ir konkrečiai su Klariono-Klipertono zona, yra ta, kad didžioji dauguma rūšių yra neaprašytos, ir daugelis jų gali būti retos.“
Craigas Smithas, vienas iš vadovaujančių CZZ tyrinėtojų, teigė, kad galimas kasybos poveikis nuosėdoms ir jų vaidmuo anglies dioksido cikle priklauso nuo eksploatavimo masto.
Šis tyrimas rodo, kad CCZ greičiausiai yra biologinis „karštasis taškas“, – teigė jis. – Itin didelio masto kasyba išprovokuos ženklius trikdžius, suardys buveines, gali sukelti ir rūšių išnykimą.“
Šaltiniai:
